aA
Lietuvos verslas per tris nepriklausomybės dešimtmečius smarkiai keitėsi – čia įsirėžė stambių įmonių sėkmės istorijos, žlugimo atvejai, privatizacijos metas, svarbios ekonomikos reformos, strateginiai valdžios sprendimai.
Po nepriklausomybės trisdešimtmečio verslas pasikeitė neatpažįstamai: galioja naujos taisyklės
© DELFI / Domantas Pipas

Vis tik, nors šiandien verslas visiškai kitoks nei buvo prieš 20 ar 30 metų, lietuviai ne visada mini jį geru žodžiu. Kokios to priežastys, „Atsakingo požiūrio“ diskusijoje kalbėjosi „Mažeika ir partneriai“ vadovaujantis partneris Gintautas Mažeika ir komunikacijų bendrovių „INK Agency“ bei „big NOW“ vadovas Kęstutis Gečas.

Šiandien verslui svarbu, ką apie jį galvoja kiti

„Tai, kas buvo prieš 30 metų ir yra šiandien – visiškai kas kita. Reikia pripažinti, privatus verslas yra ir labai stipriai prisidirbęs per savo egocentrizmą, maksimalų pelno siekimą. Verslas yra padaręs daug blogų dalykų ir žmonės tai prisimena. Todėl verslas dar turi būti pamiltas visuomenės“, – aiškino K. Gečas.

Vis tik, nors lietuviai kartais dar stokoja meilės verslininkams ir verslui, dažnai neigiamoje šviesoje pateikia jų norą įgyvendinti bene pagrindinį verslo tikslą – siekti pelno, pašnekovai sutinka, jog galime pastebėti didelius verslo pokyčius būtent per pastarąjį dešimtmetį.

„Kaip viskas pasikeitė, atskleidė pandemija – verslas, iš tiesų, susidūrė su labai dideliais sunkumais, kai kurie jų buvo uždaryti. Jeigu verslo elgesį mes lygintume su 2008–2009 metų krize, šiandien matome visiškai kitokį. Kuo jis kitoks? Anksčiau verslo tikslas buvo išgyventi, kartais – renkantis nelabai teisingas priemones. Išgyventi buvo bandoma darbuotojų, partnerių sąskaita, kai kuriose vietose – valstybes sąskaita. Tuo tarpu, šiandien yra labai svarbus socialinės atsakomybės aspektas. Mūsų verslininkai labai stipriai galvoja ne tik, kaip išgyventi, kaip susitvarkyti šiandien, bet ir kaip jie atrodys po krizės. Juk ji vis tiek kažkada pasibaigs. Jiems svarbu, kokią nuomonę turės visuomenė, klientai, partneriai“, – apie teigiamus pokyčius versle kalbėjo Gintautas Mažeika.

Gintautas Mažeika
Gintautas Mažeika
© DELFI / Domantas Pipas

Valstybė turėtų verslui nekaišioti pagalių

Šiandien socialinė atsakomybė įtraukiama prie daugelio įmonių tikslų – visuomenė tikisi, jog verslas galvos ne tik apie save. Vis tik, K. Gečas pabrėžė, jog ne vien verslas turi būti atsakingas.

„Aš gal pasakysiu iš kitos pusės, apie ką mažiau kalbama – kai kalbame apie valstybę ir verslą, dažniausiai, akcentuojamas verslas. Kadangi mes čia kalbame apie atsakingą požiūrį, dažnai sakoma „atsakingas verslas“, bet kažkur dingsta atsakinga valstybė ir atsakinga visuomenė. Todėl, jeigu yra partnerystė, ji turi būti iš abiejų pusių. Valstybė ne iki galo padaro savo dalį, visuomenė – neatsakingai blokuoja tam tikrus sprendimus. Jeigu visuomenė, grupė žmonių gali blokuoti didžiulius projektus ir dėl to neturėti jokių pasekmių ir jokios atsakomybės – tai irgi yra blogai. Tai yra atsakomybių nesubalansavimas. Kai verslui sakome, kad jis turi būti atsakingas, viskas eina tik į vieną pusę. Kitas dalykas – nuožmumas, kai verslą ilgus metus „muša“, o jis vis tiek supranta, kad jį „muš“. Todėl jis skaičiuoja didesnį pelningumą, atsiranda savisauga, nes jeigu jis gerai dirbs, pas jį bet kada gali ateiti, VMI ar teisėsauga. Negražiai pasakius, prisiknis. Mes norime atsakingo verslo, todėl valstybė turėtų skatinti atsakingą verslą jį paglobodama – ne kažką jam duoti, o mažiau kaišioti pagalių“, – sakė pašnekovas.

Kita medalio pusė yra valstybiniai verslai, kuriais lietuviai linkę pasitikėti labiau nei privačiais. Kęstučio Gečio teigimu, privatūs ir valstybiniai verslai yra labai skirtingose pozicijose.

Kęstutis Gečas
Kęstutis Gečas
© DELFI / Domantas Pipas

„Privatus verslas turi išgyventi. Tuo metu valstybinis verslas yra kuriamas kažkokiai visuomeninei, valstybinei paslaugai suteikti. Ir ten tikrai yra puikūs vadovai, žinau nemažai valstybinių įmonių, kurioms vadovauja tikrai geri žmonės, bet, vis dėlto, kažkur giliai nėra DNR sakančio, kad reikia išgyventi. Jeigu jie turi problemų su pajamomis, patiria didesnes sąnaudas, tai jie pakelia kainas, o mes viską matome energetikoje, infrastruktūros versluose. Privatus verslas neturi tokios prabangos, nes jis visada privalo galvoti ne tik, kaip išgyventi, bet ir kaip uždirbti pelną, juk be pelno nėra prasmės kurti privataus verslo. Užtat žodis verslas privačiam labiau tinka, valstybiniam – mažiau. Ir kai sakoma, kad valstybinės verslas bus atsakingesnis, tai yra iliuzija. Atsakomybė valstybiniam verslui kainuoja mažiau arba visai nekainuoja“, – tikino komunikacijos bendrovių vadovas.

Naujos technologijos – nauji iššūkiai

Pasak jo, šiandien verslas susiduria ir su naujais iššūkiais – tokiais, kurių prieš 30 metų taip pat nebuvo. Tai yra socialiniai tinklai, kurie ne tik padeda lengviau komunikuoti su savo pirkėjais, reklamuoti savo paslaugas, bet ir kelia pavojų verslo reputacijai.

„Atsiradus socialiniams tinklams, vieno žmogaus įrašas „Facebook“ ar kitame socialiniame tinkle gali sukelti didžiules ir neigiamas pasekmes verslui, o verslas praktiškai negali apsiginti. Aš, iš tikrųjų žinau net keletą atvejų per pastaruosius 12 mėnesių, kai verslas su savo klientu buvo visiškai teisus, tačiau klientas parašė, pradėjo daryti spaudimą per viešąją erdvę. Aš mačiau sutartis, viską – juridiškai klientas buvo neteisus. Bet verslas nusispjovė ir susimokėjo klientui, kad baigtųsi viešasis giljotinavimas“, – apie naujuosius pavojus verslui kalbėjo K. Gečas.

Po nepriklausomybės trisdešimtmečio verslas pasikeitė neatpažįstamai: galioja naujos taisyklės
© DELFI / Domantas Pipas

Jis išreiškė susirūpinimą ir dėl klasikinės žiniasklaidos likimo, mat ją taip pat iš lėto naikina socialiniai tinklai. Pašnekovo teigimu, dėl to kenčia ir verslas, kuris neturi kur nueiti ir paprašyti tiesos.

„Socialiniuose tinkluose visuomenė turi didelę galią. Tada yra politikai, kurie dirba dėl savo balsų, tačiau jie turėtų viską derinti, o ne tik ginti silpnąją pusę. Nes ta silpnoji pusė, žmonės, kuriuos įvardindavo kaip aukas, tačiau jie tapo labai stiprūs. Anksčiau, prieš 20 metų, buvo 2–3 žiniasklaidos grupės ir kai kurios verslo organizacijos susimokėdavo joms, kad būtų tyla. Taip, jie galėjo tai daryti. Dabar to nepadarysi. Tačiau tada turi ir valstybė galvoti, ginti verslą. Šiandien yra pasikeitęs galios balansas – dėl to verslas gavo spaudimo ir tapo atsakingesnis, tačiau turi būti balansas“, – aiškino K. Gečas.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(7 žmonės įvertino)
3.1429

Briuselyje dirbantis lietuvis: čia juokaujama, kad geriausias rezultatas – kai visi lieka vienodai nepatenkinti (5)

Birželio pradžioje pasklidus žiniai, kad sulaikyti Lietuvos bankų asociacijos vadovas Mantas...

Įmonių reputacijos tyrimas: šalies verslas pandemiją atlaikė aukštai iškelta galva (8)

Pastaraisiais metais vis prastėjęs visuomenės, nuomonės formuotojų ir sprendimų priėmėjų...

Prekybos centrai mato pokyčių pirkėjų elgesyje: išlošti gali vietos gamintojai (25)

Vos užfiksavus pirmuosius koronaviruso atvejus ir pradėjus kalbėti apie karantino paskelbimą...

Apklausa: ar jau deklaravai pajamas ir skyrei 1,2 proc. GPM? Liepos 1 – paskutinė diena (5)

Šiais metais gyventojų pajamų mokesčio deklaravimo ir sumokėjimo terminas yra iki liepos 1 dienos...

Liko kelios dienos skirti GPM paramą – „Delfi Plius“ autoriai atsilygins (7)

Liepos 1 d. baigiasi galimybė skirti 1,2 proc. gyventojų pajamų mokestį ( GPM ), tad dar galite...

Top naujienos

Prie konteinerio palikto kūdikio artimieji nebegali tylėti: nei močiutei, nei tėvui neleidžiama susigrąžinti vaiko (18)

Pusė metų kančios ir nežinomybės – taip dabar gyvena vilnietė, kuri yra pasiruošusi pereiti...

Paradoksas viename Lietuvos miestų: nedarbas beveik kaip 2008-aisiais, bet norinčių dirbti nėra (167)

Paradoksas Panevėžyje: po karantino čia nedarbas šoktelėjo aukščiausiai tarp didžiųjų...

Patikslino detales dėl naujų koronaviruso atvejų: vienas užsikrėtusių keliavo traukiniu, dalyvavo diplomų teikimo šventėje taip pat užsikrėtė „Maximos“ darbuotojas, fiksuotas šeiminis protrūkis (121)

Per praėjusią parą Lietuvoje patvirtinti penki nauji koronaviruso atvejai, bendras susirgimų...

Dar viena kraupi BMW avarija: apvirtus automobiliui žuvo 20-metė mergina

Policijos departamentas informavo, kad Biržų rajone įvyko baisi BMW automobilio avarija....

Donatas Katkus rėžė kandžiai: karantinas nesibaigė, jūs pamatysite (118)

„Reikia skiepytis ir nevalgykit virusų, – laidoje „ Jūs rimtai? “ juokavo dirigentas,...

Jasikevičiaus pristatymas – išskirtinis: vyks „Camp Nou“ stadione (50)

Šarūnas Jasikevičius pirmadienį bus oficialiai pristatytas naujuoju „Barcelona“ krepšinio...

Paaiškino, kur tiksliai kreiptis įkandus erkei: nežinia kodėl moteriai buvo pasiūlyti trigubai brangesni tyrimai (46)

Noriu pasiteirauti, kokia tiksli tvarka įkandus erkei, kaip elgtis? Nes iš pirmo poliklinikos...

Pocius: apie NBA, „Žalgirį“ ir kosminius Romanovo norus (1)

Į #ŽalgirisOnAir tinklalaidę vienas po kito ir toliau keliauja ryškūs Lietuvos krepšinio vardai....

Valdžia nepatenkintų lietuvių nuotaikos: sovietmečio nebesiilgi ir Putinu netiki (1889)

Lietuviai skeptiškai vertina demokratijos veikimą šalyje, dalis vis dar ilgisi tvirtos rankos ir...

Naujausia sinoptikų prognozė: atkeliauja vėsus oras (32)

Ši savaitė bus vėsi, lietaus tikimybė bus nedidelė, prognozuoja sinoptikai.

|Maža didelių žinių kaina