aA
Pasaulį sustabdžiusi koronaviruso pandemija įšaldė kuriam laikui ne tik vidaus šalių gyvenimą, bet ir prislopino įmonių plėtros planus. Naujų rinkų paieškos tarptautinėse mugėse, jas atšaukus, apsidengė visiška nežinomybe. Tiesa, dalis parodų, kurios gamintojai ieško naujų partnerių, keliasi ir į virtualią erdvę, o tai leidžia pigiau ir paprasčiau su savo produkcija supažindinti potencialius klientus. Viena tokių parodų, nusprendusių persikelti į skaitmeninę erdvę, – Kinijoje.
Po karantino – naujos galimybės verslui: ar pasiteisins, dar nežinia
© DELFI (E.Fuks) nuotr.

Šių metų Kinijoje kasmet vykstanti „China – CEEC Expo“ paroda persikėlė į virtualią erdvę. Nuo birželio 8 d. iki metų galo veikiančioje parodoje lietuviškos produkcijos gamintojai gali savo produkcijai naujų namų ieškoti iš savo biurų nemokamai. Tiesa, dalis verslininkų kol kas nesiryžta vertinti, ar į virtualias erdves perkėlus naujų partnerių paieškas sulauks sėkmės.

Statistikos departamentas skaičiuoja, kad praėjusiais metais Lietuvos eksportas į Kiniją siekė 277 mln. eurų. Tai beveik 90 mln. eurų daugiau nei dar prieš metus. Nors praėjusiais metais didžiąją dalį eksporto į Kiniją sudarė javai (47,3 mln. eur), taip pat į ją keliavo ir chemijos, farmacijos, medicinos, medienos, optikos produkcija, baldai, patalynė, pieno produktai.

Stabdžiai pakeliui į rinką

Lietuvos verslas jau kuris laikas po truputį bando prisijaukinti 1,39 mlrd. gyventojų turinčią rinką savo produkcija. Visgi, praėjusiais metais eksportas į Kiniją sudarė vos 0,9 proc. viso šalies eksporto.

Komercijos atašė Kinijoje, Korėjoje, Mongolijoje ir Vietname Andrius Sankauskas teigė, kad įsitvirtinti Kinijos rinkoje su lietuviška produkcija – nemažas iššūkis.

„Nors Kinija ir yra antra didžiausia pasaulio ekonomika, joje vyrauja aktyvi rinkos protekcionistinė politika. Dėl šios priežasties dažniausiai didžiausiu trikdžiu, norint eksportuoti į Kiniją, yra laikoma jų biurokratija“, – komentavo jis.

Andrius Sankauskas
Andrius Sankauskas
© Organizacijos nuotr.

Pasak pašnekovo, kalbant apie maisto produktus, pirmiausiai daugeliu atveju reikalingi dvišaliai susitarimai – protokolai, sanitariniai patikrinimai ir kitos procedūros. Pavyzdžiui, pernai Maisto ir veterinarijos tarnyba suderino eksporto sertifikatus šaldytai jautienai į Kiniją.


„Taip pat prieš pradedant prekybą Kinijoje būtina užregistruoti eksportuotoją, pateikti visą reikalingą informaciją apie produktus tam, kad būtų patikrinta jų atitiktis Kinijoje esantiems standartams, po to juos užregistruoti, sukurti kiniškas etiketes. Muitinės procedūros taip pat nėra paprastos, reikalaujama įvairių sertifikatų ir pažymų, todėl įmonės turi paruošti ir pateikti daug skirtingų dokumentų bei atlikti nemažai procedūrinių veiksmų, o tai imlu laikui. Eksportuotojams svarbu suprasti, kad toks sunkus biurokratinis kelias nėra tik jam vienam, su tuo susiduria kiekviena ekonominius mainus su Kinija norinti pradėti įmonė“, – įspėjo A. Sankauskas.

Bando patekti jau ketverius metus

Visgi sunkumų įžengti į durų plačiai nepravėrusią rinką kai kurios lietuviškos įmonės nesibaido. Šiuo metu minėtoje virtualioje parodoje Kinijoje dalyvauja 37 įmonės ir jų skaičius dar auga. Tuo metu pernai gyvai į Kinijoje vykusią parodą išvyko vos 14 įmonių atstovai.

Vieni iš lietuviškos produkcijos gamintojų, nusprendusių savo produkcija suvilioti šią rinką, UAB „Straikas“, gaminantis ekologiškus gaminius – sulą, tyreles kūdikiams. Įmonės vadovas Gintaras Didžiokas pasakojo, kad su Kinijos rinka bendrovė jau bando dirbti apie ketverius metus.

„Esame dalyvavę jau trijose parodose, vienoje gavę apdovanojimą su savo sula gėrimų kategorijoje. Susidomėjimas produkcija buvo, lyg ir potencialių partnerių buvome radę ir derinome, keitėme pakuotės dizainą, spalvinius akcentus, tačiau pasigirti dideliais rezultatais ir pardavimais, deja, kol kas negalime“, – kalbėjo pašnekovas, pridėdamas, kad gal visgi į šią rinką įžengti ketveri metai gali būti ir ne per ilgas laikotarpis.

Po karantino – naujos galimybės verslui: ar pasiteisins, dar nežinia
© DELFI / Andrius Sarcevičius

G. Didžiokas svarstė, kad vienas iš didžiausių trikdžių visgi gali būti ir kainos aspektas: sudėliojus visą tiekimo grandinę, dėl distribucijos ir komercijos galutinė kaina užauga ir tai stabdo galutinius užsakymus.

„Tikriausiai reikia galvoti, kaip tą grandinę teisingai sudėlioti, kad pasiekti galutinį vartotoją, nes atsiranda importuotojas, nacionalinis distributorius, regioninis distributorius, kaimo distributorius ir tik tada galutinė parduotuvė, visos šios grandys išauginą galutinę kainą“, – apie rinkos specifiką kalbėjo G. Didžiokas.

Vis dėlto įmonės direktorius pasiryžęs ir toliau bandyti įsitvirtinti rinkoje, nes įmonės ambicijose – globali rinka: „Nors ir negalime milžiniškų kiekių pagaminti, mums vien vietinės rinkos neužtenka, turime eksportuoti. Norime diversifikuoti portfelį, kad būtume ne tik Europoje, bet ir Azijoje. Matome ten ir savo potencialą ir konkurencinį pranašumą“.

Verslininkas pasakojo, kad dalyvavimas parodose kartais gali priminti ir loteriją. Kartais daugybė aplankytų parodų gali neatnešti nė vieno sėkmingo kontakto, o kartais vos sudalyvaus vienoje galima išjudinti naują eksporto kelią.

Balta spalva priminė gedulą

Nors, pasak G. Didžioko, kai kas Kinijoje gali būti girdėję apie sulą, tačiau kartu reikia formuoti ir produkto poreikį.

„Sulos atveju bandome save pozicionuoti kaip ekologišką produktą ir judėti šia linija – taikytis į vartotojus, kurie nori ekologiškos produkcijos, kurie jau yra kažką girdėję apie organinius produktus, europietiškus gaminius“, – tęsė pašnekovas.

Pasiteiravus, ar Lietuvai ir likusiai Europai gaminamą produkciją tenka modifikuoti specifinei Kinijos rinkai, gamybos bendrovės atstovas prisiminė atvejį su kūdikių maisto pakuote.

Po karantino – naujos galimybės verslui: ar pasiteisins, dar nežinia
© AFP / Scanpix

„Kūdikių maisto pakuotėms naudojame baltos drobės skiautes, europietiškoje rinkoje balta drobė suprantama kaip kokybė ir švara, o, pasirodo, Kinijoje balta spalva yra gedulo spalva ir mūsų produktas lyg apgaubtas gedulo spalva. Teko keisti į vyšninę spalvą, o etiketėse kai kur baltą spalvą – į auksinę, kas jiems asocijuojasi su prabanga ir kokybe“, – pavyzdžiu pasidalijo įmonės vadovas.

Kol bendrovė jau ketverius metus bando prisikasti prie kinų vartotojo, daugiau sėkmės įmonė jau sulaukė Japonijoje ir Korėjoje. Kaip pasakojo D. Didžiokas, nors didelių pardavimų kol kas nėra, bet Japoniją jau pasiekė antras užsakymas ir tikimasi, kad skaičiai tik augs. Į Korėją jau iškeliavo partija produkcijos sertifikuoti ir tikimasi užsakymų rugsėjį.

Mato galimybę eksportą didinti 2–3 kartus

Kaip jau minėta, praėjusiais metais eksportas į Kiniją pagal Statistikos departamento duomenis sudarė vos 0,9 proc. viso šalies eksporto. Visgi „Verslios Lietuvos“ tyrimų ir analizės skyriaus vadovas Vadimas Ivanovas mato daug didesnį potencialą verslui šioje šalyje.

„Žvelgiant į Kiniją, kaip į eksporto rinką, galime sakyti, kad ji dar nėra atrasta ir perspektyviai išnaudota Lietuvos įmonių. Pernai šalis buvo 20–ta didžiausia lietuviškos kilmės prekių eksporto rinka. Kalbant apie Kinijos potencialą Lietuvos eksportui, tai siekiamybė galėtų būti apie 2–3 kartus didesnė eksporto vertė nei ji yra šiuo metu“, – svarstė pašnekovas. Skaičiuojama, kad nuo 2014 m. eksportas į Kinijos rinką padidėjo beveik 1,5 karto.

Vadimas Ivanovas
Vadimas Ivanovas
© Organizacijos nuotr.

„Nors pernai prie augimo į Kinijos rinką svariai prisidėjo javų eksportas, bet ir be javų, eksporto augimo tempai į Kinijos rinką buvo spartesni nei bendras Lietuvos eksporto augimas. Kinijos rinka tampa vis svarbesne aukštųjų technologijų eksportui, pavyzdžiui, lazerių, farmacijos, chemijos pramonės ir kitoms“, – kalbėjo V. Ivanovas.

Kalbėdamas apie eksportą pandemijos kontekste, specialistas pastebėjo, kad metų pradžioje eksportas į Kiniją augo 1,3 karto. Tiesa, augimui įtaką darė padidėjęs javų eksportas. Eliminavus šią prekių grupė, lietuviškos kilmės prekių eksportas šių metų sausį–balandį krito apie 1,3 proc. Labiausiai – vasarį (–20 proc.) ir kovą (–14 proc.), kai Kinija buvo griežtai suvaržyta dėl pandemijos.

Analitikai pastebi, kad jau balandžio mėnesį Kinija pradėjo rodyti sparčius atsigavimo ženklus, kai prekių, eliminavus javus, eksportas į Kiniją ūgtelėjo 10 proc.


„Tai yra viena iš kol kas greičiausiai augančių eksporto rinkų, būtent su Kinijos rinka šiuo metu Lietuvos įmonėms sekasi geriau nei su dauguma kitų eksporto rinkų. Vienas iš labiausiai didinusių eksportą į Kinijos rinką šiais metais buvo maisto pramonės sektorius, kurio eksportas išaugo 2,3 karto. Tiesa, dar negalime teigti, ar tai virs stabilia teigiama tendencija, kadangi stebime svyravimus tarp atskirų šių metų mėnesių ir toks reikšmingas augimas gali būti laikinas“, – pastebėjo V. Ivanovas.

Be to, šiemet taip pat stebimas spartus lazerio eksporto augimas – vertė per metus išaugo dvigubai. Kartu augo elektros įrangos, plastikų ir kitų pramonės šakų eksportas į šią šalį.

Europietiškas prekes laiko saugesnėmis

Šiuo metu Kinijos virtualioje parodoje dalyvauja ir įmonė „Mantinga“. Bendrovės generalinis direktorius Mantas Agentas tikino, kad tai atveria naujas galimybes pristatyti produktą – informacija gali pasiekti daugiau potencialių klientų, kurie galbūt neturėtų galimybės fiziškai apsilankyti parodoje, o virtualios parodos metu gali peržiūrėti informaciją sau patogiu metu.

„Taip pat yra galimybė pabendrauti su visais besidominčiais, kas įprastinėje parodoje nebūtinai pavyksta dėl didelio žmonių skaičiaus. Dar vienas privalumas tai, jog galima sukelti susistemintą informaciją apie gaminius“, – toliau privalumus vardijo jis.

Kita vertus, įmonės vadovas pastebi ir tokio dalyvavimo trūkumus – potencialus pirkėjas neturi galimybės paragauti gaminių: įvertinti kokybės ir skonių savybių. Kartu virtualioje parodoje sunku įvertinti, kiek naujas kontaktas yra patikimas: „Bet kuriuo atveju, tai yra gera alternatyva tradicinei parodai, ypač dėl to, jog ši vyks visus metus ir bus galima atnaujinti gaminių informaciją“.

Mantas Agentas
Mantas Agentas
© Asmeninio archyvo nuotr.

Bendrovė jau yra dalyvavusi kitose Kinijoje vykusiose parodose – „SIAL China“ ir „CIIE“. Šiuo renginių metu, pasak vadovo, pavyko rasti naujų pirkėjų, partnerių, padedančių organizuoti pardavimus Kinijoje. Šiuo metu įmonė kas mėnesį į Kiniją išsiunčia po tris konteinerius. Didžiausią dalį sudaro duonos be pridėtinio cukraus ir E numerių, taip pat sluoksniuotos tešlos pyragėliai ir spurgos.

„Kalbant apie maisto produktus, Kinijoje europietiški produktai laikomi saugesniais, sveikesniais bei natūralesniais. Nors apie Lietuvą kinai mažai ką žino, bet laiko ją dalimi Rytų Europos, kur daug gamtos, neužteršta aplinka, daug natūralių produktų – atitinkamai tokia produkcija įgauna privalumą lyginant su kiniška“, – kalbėjo pašnekovas.

Be to, Kinijos importuotojai ir platintojai nuolat ieško naujų gaminių bei prekės ženklų, nes Kinijoje vartotojai visuomet ieško naujovių. M. Agentas taip pat įsitikinęs, kad šioje šalyje „Mantingos“ produkcija rast sėkmę, nes kinų gyvenimo tempas yra labai greitas, todėl pastebimas paklausos maisto gaminiams, kuriuos lengva ir greitai paruošti vartoti, augimas.

Vengia sakyti „ne“

Nepaisant to, bendrovės vadovas pripažįsta – patekti į Kinijos rinką gana sudėtinga: rinka yra fragmentuota, o kalbant apie maisto produktus reikia atsižvelgti į jų tinkamumą Kinijai – ar tinka kinų skoniui.

„Rinkoje konkurencija yra didelė, tenka konkuruoti tiek su vietos gamintojais, tiek su viso pasaulio gamintojais, turint mintyje tai, kad pastaruoju metu Kinija daugeliui tapo prioritetine rinka. Reiktų atsižvelgti į tai, jog skirtinguose regionuose ar miestuose galioja net ir skirtingos importo procedūros, todėl norint įžengti į Kinijos rinką, reikėtų pasidomėti, kuri vieta labiausiai tiktų importui ir pasitikrinti, ar produkciją apskritai leidžiama importuoti į Kiniją“, – tęsė jis.

Po karantino – naujos galimybės verslui: ar pasiteisins, dar nežinia
© DELFI / Kiril Čachovskij

Nesusipratimų bandant patekti į Kinijos rinką gali kilti ir dėl kultūrinių skirtumų. M. Agentas pastebi, kad Kinijoje labai įprasta apie viską kalbėti labai abstrakčiai, net ir esant problemai viską siekiama pateikti iš teigiamos pusės, dažnai problemos neįvardinant.

„Kinai vengia tiesiai sakyti „ne“, todėl dažnai reikia skaityti tarp eilučių. Pavyzdžiui, dalyvaujant parodose svarbu turėti vertėją, kuris informaciją gebėtų perteikti kinams priimtinu būdu. Apibendrinus svarbu susirinkti kiek įmanoma daugiau informacijos, įsivertinti produkcijos paklausą bei atkreipti dėmesį į kultūrinius skirtumus“, – savo patirtimi dalijosi pašnekovas.

Lietuviškas prekes siūlo ir per „WeChat“

„Verslios Lietuvos“ Eksporto departamento vadovė Rasa Uždavinytė pastebi, kad kalbant apie eksportą į Kiniją yra labai svarbios e. komercijos platformos. Kinijos vartotojai ypač daug perka internetu – nuo grožio prekių, maisto produktų iki tekstilės, todėl „Versli Lietuva“ yra įkūrusi ir administruoja Lietuvos paskyrą Kinijos gyventojų pamėgtoje „WeChat“ socialinėje platformoje. Joje šiuo metu pristatoma 31 lietuviška įmonė ir jų produktai.

Po karantino – naujos galimybės verslui: ar pasiteisins, dar nežinia
© T.Kaltenio nuotr.

„Svarbu pastebėti, kad koronaviruso akivaizdoje Kinijos rinka nesustoja – tarptautinės pardoso persikelia į nuotolinį formatą ir ekspozicijas“, – pastebėjo ji, paminėdama ir „China CEEC Expo“ parodą, kuri įprastai vyksta Ningbo mieste.

Kalbėdama apie bendradarbiavimą su Kinijos rinka, pašnekovė tarp iššūkių pirmiausiai paminėjo kultūrinius skirtumus, taip pat kalbą ir šalies įstatyminę ir reguliacinę bazę.


„Dažnai įmonės su sunkumais susiduria būtent šiame etape dėl nežinojimo arba įsivaizdavimo, kad prekių ir paslaugų eksporto taisyklės bus panašios kaip ir Europoje. Todėl įeiti į Kinijos rinką be tarpininkų profesionalų, kurie gerai išmanytų įstatyminę bazę ir padėtų tinkamai paruošti reikiamus dokumentus, yra sudėtinga, – atviravo ji. – Neretai pasitaiko atvejų, kai įmonės, norėdamos įeiti į Kinijos rinką ir ketindamos registruoti savo prekės ženklą Kinijos atsakingoje institucijoje sužino, kad jų prekės ženklas, deja, jau registruotas ir išskirtinės teises jį naudoti prekybai Kinijos rinkoje turi kažkas kitas. Tad prieš planuojant eksportą į Kiniją, prieš dalyvaujant tarptautinėse parodose ir pristatant savo produktą auditorijai, privaloma šiuos žingsnius apgalvoti ir tinkamai planuoti bei kreiptis į profesionalus“.

Rasa Uždavinytė
Rasa Uždavinytė
© Organizacijos nuotr.

Virtualioms konferencijoms dar yra kur pasitempti

Tarp virtualioje parodoje Kinijoje ekspoanuojamų lietuviškų produktų galima rasti ir „BIOK Laboratorijos“ gaminamos produkcijos. Įmonės vadovė Romualda Stragienė teigė, kad įmonė pati parodoje nedalyvauja, tačiau produktai pristatomi per partnerius.

„Kinija nėra mūsų strateginė rinka ir net planuose jos neturėjome, bet kadangi viskas keliasi į virtualias parodas, turime kažką daryti“, – teigė ji.

Jau daug metų parodose dalyvaujančios įmonės atstovė pastebėjo, kad kol kas virtualių parodų pasiūlymai yra neišbaigti, tačiau ateityje potencialo tokiais būdais ieškoti kontaktų eksportui matanti.

„Birželį turėjome virtualią parodą vietoj neįvykusios parodos Italijoje, kur pristatėme kosmetiką, matome, kad tai visiškai neatitinka fizinio renginio formato: nei kokybės, nei srauto atžvilgiu. Jaučiama, kad organizatoriai dar nėra pasirengę, daug kas padaryta paskubomis ir ne iki galo. Galbūt reikėtų ir dalyvių įpročius keisti, bet matosi, kad pirmi blynai prisvilę“, – kalbėjo įmonės vadovė.

Romualda Stragienė
Romualda Stragienė
© Asmeninio albumo nuotr.

Visgi jei virtualioms parodoms būtų pasiruošta tinkamai, R. Stragienė mato ir teigiamų pokyčių: virtualios parodos padėtų sutaupyti laiko, įmonių resursų.

„Tačiau platforma turėtų būti kokybiška. Nors virtualiai negalima išbandyti, pačiupinėti produktų, galima išnaudoti vaizdo formatus, daryti trumpus, patrauklius prisistatymus. Tai užduotis rinkodaros specialistams, kaip naujoviškai pristatyti produktą, kaip išsiskirti virtualioje erdvėje“, – svarstė pašnekovė.

Lietuvišką kosmetiką gaminančios įmonės vadovė teigė, kad šiais metais buvo numatyta ir daugiau parodų, tačiau visos jos atšauktos, tik dalis siūlo virtualius sprendimus, todėl, pasak jos, šie metai prarasti parodų klausimu: „Atsigavimą matytume tik kitais metais, todėl dabar galvojame apie kitus sprendimus, kaip ieškoti kontaktų, nes laukti negalime“.

Po karantino – naujos galimybės verslui: ar pasiteisins, dar nežinia
© Shutterstock

R. Stragienė taip pat pridėjo, kad dalyvavimas parodose nėra visuomet sėkmes garantas: kai kurie renginiai visiškai nepasiteisina, kai kurie iš pradžių efektyvūs, bet vėliau išsikvepia, todėl tenka išbandyti daugybę parodų, kol galbūt viena atperka visas kitas aplankytas.

Laukia grįžtant gyvų parodų

„Kalnapilio – Tauro grupės“ produkcija taip pat bando pasiekti galutinį vartotoją Kinijoje per virtualią parodą. Tiesa, įmonės vadovas Marijus Kirstukas pastebi, kad kol kas tokia forma nėra efektyvi.

Kinijoje parodose jau daug metų dalyvaujančios įmonės atstovas teigia, kad kol kas rezultatai nepalyginami su gyvai vykstančiomis parodomis.

„Žinoma, sunku galutinai įvertinti, renginys ištęstas laike, tačiau nėra gyvų kontaktų, negalima produkto pabandyti. Nematome labai didelio virtualios parodos pliuso. Matome plaukiančias užklausas, bet atsakymų nesulaukiame. Nematant susidomėjusio žmogaus, nežinai, ar tik šiaip domisi ar rimtai“, – kalbėjo vadovas.

Marijus Kirstukas
Marijus Kirstukas
© Organizatorių archyvas

M. Kirstukas taip pat pridėjo pastebintis, kad kol kas nei patys pardavėjai, nei potencialūs pirkėjai kol kas nesupranta, kaip elgtis virtualiose parodose.

Pašnekovas teigė tikintis, kad nurimus pandemijai pasaulyje parodos, kuriose gamintojai pristato savo produktus ir ieško partnerių užsienio rinkose, turės vėl sugrįžti į įprastą ritmą.

„Ar kalbėsime apie Kinijos rinką, ar kitas, tie partneriai, kurie mus pažįsta, žino ir tiki, dar bando užsakinėti produktų, bet tie, kurie neturi jokios patirties su mumis, vargu, ar rizikuos pirkti. Čia kaip va bank pirkimas gyvai nesutikus pardavėjo“, – svarstė jis.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(1 žmogus įvertino)
1.0000

Tvarumo architektės: mažai žmonių, kurie nuo troleibuso garso atsigauna (13)

Architektūros ir interjero dizaino studija „ Šilta Šiaurė “ žinoma visiems, kurie vertina...

Narai išvalė Vilnelę: dugne – ir traktorių padangos, ir kilimai (5)

Valydami Vilnelę sostinėje narai ištraukė 4 tonas šiukšlių, tarp jų – traktorių padangos,...

Lietuviai siekia įdarbinti augalus tiek sausumoje, tiek jūroje

Startuolio „ Biovala “ įkūrėjus – Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos...

Valstybės valdomos įmonės džiaugiasi šuoliu: vien pasigirti neužtenka (19)

Augant konkurencijai žmogiškųjų išteklių rinkoje įmonės vis daugiau dėmesio skiria savo...

Verslininkas iš Šiaulių siunčia žinią: nebetempkime gumos (51)

„Iššūkių kas dieną ne mažėja, o tik daugėja ir daugės“, – sako Šiaulių PET ruošinius...

Top naujienos

Profesorius Laiškonis: dabartinė situacija kelia didžiulį nerimą, valdžios sprendimai kelia pavojų (23)

Savaitgalį Palanga dūzgė kaip tikras bičių avilys – buvo skaičiuojama, kad pliažuose nuo...

Vidas Rachlevičius. Rinkimai: nebijokit, gerai nebus (42)

Žemiau plintuso ... Galvojom, kad jau dugnas, bet iš apačios kažkas pabeldė... Tai nuolatiniai...

Įtampa dėl Kučinsko likimo: kreditoriai nori jo išdavimo Rusijai, šeima ir prokurorai – Lietuvai (51)

Vienas Slovėnijoje sulaikyto „ Arvi “ įmonių grupės įkūrėjo Vidmanto Kučinsko kreditorių...

Nauji užsikrėtusiųjų koronavirusu maršrutai: populiarios Vilniaus kavinės, ekskursijos, kirpyklos (36)

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras paskelbė naujausius maršrutus, kur lankėsi asmenys,...

Baleto šokėju vos netapęs Lietuvos energetikos tėvas Stumbras įspėja dėl Astravo AE: taip žaisti su ja negalima (15)

Visą Lietuvą elektrifikavusio, prie Lietuvos elektrinės ir Ignalinos atominės jėgainės...

Susirgęs alytiškis apie gydymo įstaigas rėžė tiesiai: reikia ieškoti pažįstamų, kitaip nepapulsi (163)

Nors karantinas atšauktas jau daugiau nei prieš pusantro mėnesio, o Sveikatos apsaugos ministerija...

Krano operatorius išbandė besideginančio vyriškio kantrybę: paviešindamas vaizdo įrašą tokio populiarumo nesitikėjo

Kai koronaviruso pandemija apribojo žmonių pramogas, daugeliui teko išmokti patiems susigalvoti...

Greitai ir pigiai atnaujinkite savo namų interjerą: tereiks vienos iš šių detalių

Norint atnaujinti interjerą, tikrai nebūtina iš esmės visko keisti. Ne naujai išklotos grindys,...

Sukrečiančiame vaizdo įraše iš Minsko – tarsi gyvuliai suguldyti protestuotojai skelbiama, kad OMON pareigūnai protestuotojus pasiekdavo apsimetę gydytojais (86)

Liudininkės pro buto langą nufilmavo vienos iš Minsko milicijos nuovados vidinį kiemą, kur ant...

|Maža didelių žinių kaina