aA
Dažniau analizuojantys maisto produktų asortimentą prekybos tinkluose gali pastebėti, kad vis daugėja prekių, pažymėtų „Pagaminta Lietuvoje“ ženklu. Lietuvoje užauginta ir pagaminta produkcija tarp vartotojų greitai populiarėja, tačiau ar pačios lietuviškos produkciją tiekiančios bendrovės pastebi šį „Pagaminta Lietuvoje“ renesansą?
Pagaminta Lietuvoje kyla tarsi feniksas iš pelenų
© DELFI

Lietuviška produkcija kyla iš pelenų

Prekybos centruose yra tikrai nemažai produkcijos, kuri pagaminta Lietuvoje. „Pagaminta Lietuvoje“ ženklą galima dėti ne tik ant maisto produktų, bet ir drabužių, buities prekių. Bendrovės „Norfos mažmena“ valdybos pirmininkas Dainius Dundulis DELFI sako pastebintis aiškų ir neginčijamą „Pagaminta Lietuvoje“ renesansą.

„Šiuo metu „Pagaminta Lietuvoje“ išgyvena pakilimo laikus. Tikrai galima matyti, kaip vystosi vietinės produkcijos gamyba, įmonės dėliojasi, ką galima padaryti, ką naujo sukurti, kaip technologiškai sudėlioti, sukurti. Dar prieš 30 metų trūko elementaraus požiūrio į pirkėją, taip pat ir prekybos. Sugriovėme ir gamybą, bet, visa laimė, šiuo metu gamyba atsigauna“, – tikina D. Dundulis.

Dainius Dundulis
Dainius Dundulis
© DELFI / Andrius Ufartas

Be kita ko, vartotojai taip pat labai vertina vietinę produkciją, tačiau ar lietuviški gamintojai patys pastebi šį „Pagaminta Lietuvoje“ renesansą?

Vieno didžiausių šalyje lietuviškos produkcijos gamintojų AB „Rokiškio sūris“ vadovo Daliaus Trumpos nuomone, šiandien „Pagaminta Lietuvoje“ ženklas išties išgyvena vienus geriausių laikų.

„Dabar lietuviška produkcija, ypač maisto produktai, išgyvena tikrai gerus laikus. Lietuva, palyginus su didžiąja dalimi ES šalių, yra pakankamai žalias, ekologiškas kraštas ir tai yra galimybės turėti tikrai ekologišką pieną. Jis gali ir neturėti ekologinio sertifikato ženklo, tačiau vis tiek yra ekologiškesnis nei pienas, melžtas Vokietijoje ar Olandijoje, kuri, pavyzdžiui, yra mažesnė už Lietuvą, bet gyventojų turi tris kartus daugiau. Tokiose šalyse apie žalias pievas, kuriose karvės galėtų ganytis, nėra net ko svajoti. Mūsų kraštas ir jo reljefas yra mūsų privalumas ir tą privalumą pripažįstame ne tik mes, gamintojai, bet ir prekybos tinklai, kurie jau lenktyniauja, kuris yra lietuviškesnis“, – apie tendencijas kalba D. Trumpa.

Darius Trumpa
Darius Trumpa
© DELFI / Karolina Pansevič

Prisimena daug prastesnius laikus

Tačiau ne visais laikais lietuviška produkcija buvo vertinama. Pašnekovas prisimena laikotarpį, kai Lietuva buvo tik ką atgavusi nepriklausomybę. Tuomet gyventojai, pajutę laisvę ir supratę apie galimybes įsigyti taip trokštamų vakarietiškų prekių, vietos produkciją paliko užkulisiuose.

„Atgavus nepriklausomybę, apie 1992 – 1997 metus, jautėsi toks požiūris, kad viskas, kas pagaminta užsienyje, ypač vakaruose, yra geriau nei Lietuvoje. Tuo metu buvo labai populiaru vartoti užsienio prekes. Tik prekių iš užsienio brangumas galėjo stabdyti jų vartojimą. O mes, gamintojai, daug mokėmės iš gerų pavyzdžių“, – pasakoja AB „Rokiškio sūris“ vadovas ir tęsia, kad 2002 – 2003 metais bendrovei pavyko pasiekti tikslą ir gaminti ne ką prastesnės kokybės produkciją, kuri ėmė greitai populiarėti.

Pagaminta Lietuvoje kyla tarsi feniksas iš pelenų
© DELFI / Domantas Pipas

„Viskas priklausė nuo įmonių finansinių sugebėjimų įsigyti naujas technologijas. Tik išėjus iš Sovietų Sąjungos, mūsų visos įmonės, palyginus su Vakarų Europos įmonėmis, buvo mažiau pažengusios technologiškai, turinčios mažiau finansinių išteklių, todėl mes negalėjome nusipirkti tokios įrangos, kokia buvo užsienyje. Tai mes su savo senomis linijomis stengėmės padaryti geriausią rezultatą, užsidirbome pinigų, padarėme technologinę rekonstrukciją ir produkcijos kokybė tikrai tapo ne prastesnė nei vakarietiškos“, – prisimena D. Trumpa.

Ypač vertinama užsienio šalyse

Lietuvoje užaugintos žaliavos maisto produkcijai kokybė yra žinoma ir užsienio šalyse. Pavyzdžiui, kaip pasakoja AB „Rokiškio sūris“ vadovas D. Trumpa, lietuvišką pieną bendrovė eksportuoja į Italiją, Jungtines Amerikos Valstijas, Pietų Korėją. Tuomet šiose valstybėse mūsų produkcija naudojama vietos maisto produktų gamybai.

„Dažnai galutinis AB „Rokiškio sūrio“ vartotojas net nežino, kad valgo būtent mūsų produkciją. Tik tie, kurie iš mūsų perka, bet tokių yra nedaug“, – tikina verslininkas.

Pagaminta Lietuvoje kyla tarsi feniksas iš pelenų
© DELFI / Karolina Pansevič

Pašnekovas tęsia, kad gaminant „Rokiškio sūrio“ produkciją, stengiamasi ją padaryti gerą, kokybišką, ekologišką, saugią. Pirmiausia, pasak D. Trumpos, to reikalauja rinka, antra – pati bendrovė turi tikslą, kad jos produkcija būtų geriausia.

Kita vertus, anot D. Trumpos, Lietuvą dar galima vadinti labai jauną valstybę sūrių gamybos pramonėje: „Lietuvoje pirmieji fermentiniai sūriai pradėti gaminti 1960 metais, iki tol žmonės iš pieno darydavo varškę ir varškės sūrį, sviestą. Smetonos laikais Lietuva buvo viena iš daugiausiai sviesto eksportuojančių valstybių. Tai palyginus su italais, kurie sūrį gamina daugiau nei 2 tūkst. metų, lietuviai neturi tokių stiprių sūrio gamybos tradicijų.“

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(33 žmonės įvertino)
4.3333

Kinija susidūrė su nauja problema: nebežino, ką daryti su tiek išmetamų drabužių (27)

„Ekologija, šiluma, meilė“ – užrašyta ant didelio žalio metalinio konteinerio, į kurį...

Planuoja pasiūlyti naują paslaugą sostinės kavinėms ir restoranams (7)

Maistinių riebalų likučiai , kartu su nuotekomis patenkantys į miesto kanalizaciją , sukelia...

8 patarimai įmonėms, kaip išsiskirti renginyje

Jau ateinančiais metais suplanuoti didelės apimties renginiai , kuriuose verslas ieškos...

Ištyrė, kur slypi dalis verslo sėkmės (3)

Bendrovės valdybos sudėtis, norite tikėkite, norite – ne, gali turėti žymios įtakos įmonės...

Milžiniškos gamyklos Klaipėdoje atstovai nori pakeisti gyventojų požiūrį: plastikas nėra šiukšlė (40)

Paskutiniais metais visuomenė vis daugiau piktų žvilgsnių pradėjo laidyti į plastiką ,...

Top naujienos

Sviatlana Cichanouskaja: šiandien prasideda kitas baltarusių žingsnis (1)

Pasibaigus ultimatumo Aliaksandrui Lukašenkai laikui, Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana...

Su šiais politikais teks atsisveikinti – kam Seimo durys užsiveria (20)

Sekmadienio naktį paaiškėjo, kokios sudėties parlamentas dirbs artimiausius ketverius metus. Ne...

Raudonojoje zonoje – jau 21 savivaldybė: Veryga pasakė, kas jose keisis (200)

Vis daugiau savivaldybių dėl aukšto jose sergamumo COVID-19 liga patenka į raudonąją zoną ....

Šimonytė: vietos ministerijose nėra rezervuotos, bet kandidatus mes turime Landsbergis dirbs ten, kur reikės (209)

Konservatorių lyderė Ingrida Šimonytė sako, kad galėtų pasiūlyti kandidatų į ministrus...

Karbauskis ir Veryga: nauja valdančioji dauguma bus nuolatinėje įtampoje, situacija Lietuvoje kaista (76)

Porinkiminėje BNS spaudos konferencijoje Ramūnas Karbauskis sako, kad nauja valdančioji dauguma bus...

Kasiulevičius patarė, kaip elgtis, pajutus pirmuosius COVID-19 simptomus ir kam būtina likti namuose (3)

1077 nauji koronaviruso atvejai, apie kuriuos pranešta per praėjusį savaitgalį, verčia...

Lietuva pabudo kitokia: įvardino skaudžiausius naujos koalicijos kampus ir geidžiamiausius postus (1192)

Seimo rinkimų naktis buvo vainikuota bendra Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių...

Ultimatumo laikas baigėsi: virtinėje Baltarusijos bendrovių – streikai skelbiama, kad pasirodė OMON (58)

Virtinėje stambių Baltarusijos bendrovių vyksta streiką pradėti pasirengusių darbuotojų...

Tiesioginė transliacija / Delfi rytas. Konservatoriai laimėjo: kaip keisis Lietuvos politinis ir ekonominis gyvenimas? (8)

Lietuva išsirinko naują valdžią — opozicijoje esantys Tėvynės sąjunga – Lietuvos...

|Maža didelių žinių kaina