Ekspertai sako, kad atsakingo verslo samprata į Lietuvą atėjo kartu su užsienio kapitalo įmonėmis, kurios tapo ne tik pavyzdžiu, bet ir lyderėmis, edukavo visą rinką. Viena iš jų – maisto pramonės gigantė „Mars Lietuva“, dar 1993 m. įsikūrusi Gargždų mieste. Jau trečią dešimtmetį Lietuvoje veikianti įmonė tapo ir Gargždų miesto bendruomenės dalimi ir atsakingo elgesio su gyvūnais puoselėtoja. Tačiau kaip dideles energijos sąnaudas sunaudojančiai įmonei jai tenka ir dar vienas iššūkis – sukurti technologijas, mažinančias neigiamą poveikį aplinkai.

Bendrovėje dirbate beveik nuo pat įsikūrimo. Koks pokytis įvyko Lietuvos versle, atkeliavus užsienio kapitalo įmonei?

Kai 1993 m. pradėjau dirbti įmonėje, buvau neseniai baigus studijas ir iš karto perėmiau tuos vakarietiškus principus ir vertybes. Aišku, visa aplinka buvo kitokia – įmonė patalpas nuomojosi buvusiame mėsos kombinate. Bet vadovai nuo pat pradžių pateikė labai aiškius darbo standartus ir apie tokius dalykus kaip kyšiai, vagystės buvo aiškiai pasakyta – tikrai ne, nes, pagal tarptautinės korporacijos principus, tokie dalykai buvo visiškai nepriimtini. Visa komanda formavosi iš naujų jaunų darbuotojų, kurie neturėjo to sovietinio šleifo.

„Mars Lietuva“ nuo pat veiklos pradžios deklaravo penkis svarbiausius darbo principus. Kaip reagavote į juos, kai pradėjote dirbti?

Tai neatsiejama korporacijos kultūros dalis, gyvuojanti jau ne vieną dešimtmetį. Iš pradžių tie principai pasirodė tokie „lozunginiai“, nes sovietmetį visi buvome pripratę daug tokių girdėti, bet jais nesivadovauti. Todėl reikėjo pamatyti vadovų pavyzdį – o jie ne tik deklaruodavo tuos principus, bet jais ir remdavosi. Be to, visi tie principai buvo ne tiesiog privalomi, bet iš esmės naudingi.

Kokie tie penki principai?

Pirmasis – kokybė. Jei įvyksta kokių gamybinių nuostolių, įmonė juos prisiima. Kitas – atsakomybė prieš bendruomenę ir bendradarbius. Pavyzdžiui, jei mes šiuo metu gaminame pašarą katėms ir šunims, tai mūsų atsakomybė gaminti sveiką produktą. Dar vienas principas – bendradarbiauti. Ne tik kolektyve, bet ir su visa Gargždų miestelio visuomene.

Kas jums asmeniškai pasirodė keisčiausia iš to, ką „Mars Lietuva“ atnešė į Lietuvos verslo kultūrą? Galbūt manėte, kad kažkam tikrai nepavyks prigyti mūsų šalyje?

Iš karto buvo pasakyta – bus bendras biuras. Dabar visi apie tai kalba, daugeliui tai – darbo kasdienybė, bet 1993 m. kilo baimių dėl privatumo stokos, tačiau vėliau supratome, kad tai vienas iš labiausiai pasiteisinusių darbo tvarkos sprendimų – išmokome dirbti kartu, netrukdyti vieni kitiems, bet kartu ir girdėti bei matyti, kas vyksta. Informacija taip teka betarpiškai, kyla ir bendruomeniškumo jausmas.

Yra manančių, kad suvokimą apie atsakingą verslą atnešė užsienio kapitalo įmonės. Ar jūs jaučiatės, kad esate atsakingo verslo lyderiai?

Manau, kad taip. Pagal tai, kiek įmonių nori atvykti pas mus ir pasižiūrėti, kaip vykdome veiklą, kokia tvyro atmosfera ir kokia kultūra vadovaujamės, tai parodo, kad turime išskirtinumo. Kita vertus, šiandien jau ir daug kitų lietuviškų įmonių diegia atsakingo verslo kultūrą, tad pokyčiai tikrai dideli.

Kas, jūsų nuomone, yra atsakingas verslas?

Manau, kad atsakingumas prasideda nuo pačios įmonės ir jos darbuotojų – jei jie nesijaučia gerai, nejaučia, kad darbas yra prasmingas, tai reikėtų pradėti nuo to – susitvarkyti savo kieme. Vėliau – kalbame apie tvarumą. Esame didelė įmonė, naudojanti vandenį, elektrą ir dujas, tad įmonei plečiantis siekiame mažinti atliekų kiekį.

Ką esate nuveikę tvarumo srityje?

Kasmet investuojame į technologinius procesus – per 10 metų beveik 30 proc. sumažinome vandens sunaudojimą. Turint galvoje mūsų įmonės dydį, įtaka aplinkai – didelė, tad džiaugiamės tokiais rezultatais. Tai pasiekėme įgyvendinę recirkuliacinį vandens projektą. Įprastai gamyboje vanduo naudojamas keliais etapais – verdant produktą ir jo atšaldymui. Tai buvo įdiegtos technologijos daugkartiniam vandens panaudojimui, išvalius jį po kiekvieno proceso.

Esate minėję, kad siekiate iki nulio sumažinti išvežamų į sąvartyną atliekų kiekį. Ar pavyko tai įgyvendinti?

Taip, pavyko. Prie to prisidėjo ir tai, kad Klaipėdoje atsirado įmonė, deginanti atliekas, kurių neįmanoma perdirbti. Visos likusios atiduodamos perdirbimui. Kartoną, plastiką superka ir panaudoja mūsų partneriai, mėsos atliekos taip pat surenkamos ir perdirbamos. Viską, ką galime, atiduodame perdirbimui. Patys tuo neužsiimame, paslaugą perkame.

Be to, korporacija įsipareigojusi ateityje išvis nebeturėti jokių neperdirbamų atliekų. Tai – gražus įsipareigojimas mūsų ateities kartoms ir planetai.

Per kiek laiko pavyko įgyvendinti šį atliekų projektą?

Apie tai pradėta kalbėti buvo jau seniai, nedidelės iniciatyvos buvo jau ir prieš 20 metų, tačiau ilgiau reikėjo padirbėti ieškant perdirbimo partnerių.

Tad nemažai esate jau nuveikę tvarumo srityje – kokie būtų jūsų tolimesni planai?

Korporacija įsipareigojusi iki 2030 m. įdiegti beatliekinę gamybą. Mes, kaip gamintojai, turime įsipareigojimų – siekiame, kad visos pakuotės būtų perdirbamos, t. y. bandome sukurti pakuotę, kurioje nereikėtų naudoti aliuminio.

Kalbėdami apie atsakingą verslo supratimą, užsiminėte apie bendradarbiavimą su visuomene. Kaip jums asmeniškai atrodo, kuris užsiėmimas dirbant su bendruomene yra prasmingiausias?

Jau dešimtmetį organizuojame renginį „Pasaulinės gyvūnų globos dienos“ proga, taip pat Gargždų mokyklose vedame pamokas pradinukams apie atsakingą gyvūnų auginimą, kad baisios istorijos apie žiaurų gyvūnų kankinimą Lietuvoje daugiau nebepasikartotų. Taip pat šnekame apie atsakingą savanorystę, padedame tvarkytis gyvūnų globos namuose – atvežame maisto, pagaminame voljerus ir būdas. Taip pat Gargždų gimtadienio proga miestui padovanojome dvi skulptūras – katiną ir šuniuką. Tai gražaus ir ilgalaikio bendradarbiavimo su miestu tradicijos, parodant, kad Gargždai – tikrai gyvūnams draugiškas miestas.

Girdėjome ir apie iniciatyvą, skatinančią darbuotojus ne pirkti, o pasiimti gyvūnus iš prieglaudos. Kokias būdais skatinate tai daryti?

Pirmiausia, su darbuotojais šnekame apie atsakingą gyvūno auginimą, o jei darbuotojas nusprendžia įsigyti gyvūną iš prieglaudos, suteikiame tam tikrą paslaugų paketą – galimybę apsilankyti pas veterinarą, įsigyti reikiamų prekių pradžiai ir taip pat suteikiame vieną tėvystės ir motinystės dieną, kad tą gyvūną atsivedus į šeimą šeimininkas galėtų pagloboti, kol naujasis šeimos narys pripras.

Ar daug darbuotojų susidomėjo tokiu pasiūlymu?

Kiekvienais metais atsiranda vis naujai „iškeptų“ šeimininkų, o kai kurie pasiima ir ne vieną augintinį. Be to, turime gražią tradiciją, kad į mūsų administracines patalpas galima atsivesti gyvūną visai dienai, tad jau kai kuriuos puikiai pažįstame ir galime vadinti pilnaverčiais kolegomis.

Kokį turėtumėte patarimą įmonėms, kurios dar tik pradėjote žengti atsakingo verslo link?

Palinkėčiau nuoseklumo ten, kur link jie eina. Pirmiausia, nusistatykite įmonės vertybes – kai jos aiškios, tai užsiimti tvaria veikla ir atsakingu verslu daug paprasčiau. Atsakingas verslas – tai įgyvendintos vertybės, atsakomybė prieš bendradarbius ir prieš aplinką, kuriai tavo veikla daro įtaką. Svarbiausia, pradėti nuo paprastų ir žmogiškų dalykų.