Atsakinga įmonė – sąžininga įmonė
Tai, kad ši krizė pakeitė ne tik rinkos taisykles, bet ir atsakingo verslo suvokimą, suprato ir pačios įmonės, ir visuomenė. Tai parodė jau pirmųjų karantino savaičių įvykiai – dėl susiklosčiusios situacijos buvo atidėti įprastiniai socialiniai projektai ir strategijos. Kaip diskusijos metu atskleidė T. Valančius, visa tai sugrįžo kitu pavidalu – imta kalbėti apie darbo vietos išsaugojimą ir darbuotojų saugumą.
„Kai praėjo kiek daugiau laiko matome, kad iš esmės atsakingas verslas yra tas, kuris sugebėjo prisitaikyti prie situacijos, skatina vartojimą, demonstruoja rūpestį ekonomika. Svarbiausia – atvirai kalba apie situaciją viduje, santykius su darbuotojus, taip pat nuoširdžiai kalbasi su pačiais darbuotojais. Atvirumas ir solidarumas – patys ryškiausi atsakingo verslo požymiai“, – kalbėjo jis.
Jam antrindamas M. Reznikovas pridūrė, kad pagrindiniai dalykai nepasikeitė – atsakingas verslas ir anksčiau, ir dabar yra suvokiamas kaip sąžiningas. Pasak komunikacijos konsultanto, jeigu verslas bus sąžiningas, jam pavyks atvirai komunikuoti su savo auditorija. O, šiuo atveju, svarbiausia auditorija – darbuotojai.
„Dalis bendrovių, kurios turėjo galimybę pasakyti, kad mes neatleisime darbuotojų, yra atsakingos. Tačiau tos, kurios negalėjo pasakyti to paties, – nebūtinai yra neatsakingos. Galbūt jos sąžiningos – jei kalbasi su savo darbuotojais, aiškina, kokia yra situacija, prognozės, koks yra geras įmonės scenarijus, o koks – blogas.
Vidinėje komunikacijoje didžiausia vertybė yra darbuotojų įsitraukimas. Manoma, kad jeigu darbuotojai įsitraukia, jie yra našesni. Tačiau yra ir kita medalio pusė – norint, kad darbuotojai būtų įsitraukę, verslas turi būti atviras, turi būti aiškumas. Tos įmonės, kurios atvirai pasako, kad negali užtikrinti visų darbo vietų išsaugojimo, yra lygiai tokios pat atsakingos“, – įsitikinęs komunikacijos specialistas.
Reikia kuo dažniau komunikuoti
Tarp prieštaringų darbuotojų atleidimų vertinimu gali pasirodyti ir žodis „gėda“, bandant parodyti įmonei, kad ji priėmė blogą sprendimą. Tačiau, pasak ryšių su visuomene agentūros „Publicum“ projektų direktoriaus Tado Valančiaus, tai atleisti darbuotoja, kai negali jo išlaikyti, nėra gėda – visuomenė tiesiog yra linkusi gėdyti kitus.
„Šiais laikais yra išsivysčiusių naųjų, įdomių socialinių reiškinių. Pavyzdžiui, COVID-19 gėda nukreipta į karantino reikalavimų nesilaikančius gyventojus. Gėdinimo šaltiniai yra trys – visuomenė, išgyvenanti frustracija, valdžios institucijos, socialiniai partneriai bei darbuotojai. Paskutinis šaltinis gali pradėti stipriai gėdyti, jei nėra vystoma vidinė komunikacija, nėra atvirai kalbama. Svarbiausia suvokti, kad fenomenas kaip noras atleisti darbuotojus – neegzistuoja arba egzistuoja tik kraštutiniais atvejais“, – pabrėžė jis.
Vis tik, jeigu nėra kitos išeities – tik atleisti darbuotojus – T. Valančius darkart pabrėžė vidinės komunikacijos būtinumą. Pasak jo, čia taip pat yra įdomus fenomenas – Užimtumo tarnyba komunikuoja visada – kiekvieną mėnesį skelbia informaciją apie įmones, kurios sprendžia atleisti darbuotojus.
„Tačiau esminė problema su įmonėmis, kurios nevysto vidinės komunikacijos yra ta, kad darbuotojai apie planuojamus atleidimu sužino iš žiniasklaidos ar kitų šaltinių. Tad, visada, organizacijoje reikia įvesti atvirumo paralelę, ypač, jei planuojami atleidimai ar yra neužtikrinta situacija. Tai padės rasti efektyvius būdus dalintis informacija, atvirai kalbėtis tiek apie šiandienę situaciją, tiek apie ateities perspektyvas“, – sakė jis.
Ryšių su visuomene agentūros „Publicum“ projektų vadovas pridūrė, kad vidinė komunikacija – itin svarbi, nes šiandien frustraciją patiria ne tik tie žmonės, kurie šiuo metu yra prastovose ar nemokamose atostogose, bet ir didžioji dalis Lietuvos gyventojai.
„Vadovai turi atrasti būdų, kaip komunikuoti, nors tiek priemonių, tiek laiko prasme, dabar nėra pas geriausias momentas, Tačiau dabar įmonė turi kuo dažniau komunikuoti, kuo ji gyvena, kokią veiklos perspektyvą vadovai mato ateityje – ir tai turi būti perduodama ta kalba, kurią supranta darbuotojai. Kai naudojami įmantrūs žodžiai, tokie kaip „optimizavimas“, „efektyvumas“, ypač gamybinėse įmonėse, gali būti netinkamai suprasti. Tačiau ryški kalba, periodiškumas ir drąsa komunikuoti privalo būti visose organizacijose, ne tik planuojančiose atleidimus“, – kalbėjo specialistas.
Negalima leisti kitiems kalbėti už tave
Laidoje užsiminta ir apie vadovus, kurie krizės akivaizdoje susimažina ir savo atlyginus, taip tarsi norėdami parodyti žmogiškumą, atsakingumą ir solidarumą su savo darbuotojais.
„Vadovas yra apie lyderystę, o geriausia lyderystė – rodyti pavyzdį. Įmonėse, kuriose jaučiama labai didelė atskirtis tarp vadovo ir darbuotojų, įsitraukimas yra mažesnis. Šis praėjusių poros mėnesių laikotarpis buvo apie tai, kad mes kartu mažinsime epidemiologinę kreivę, jog būtų kuo mažiau susirgimų. Komunikacija turi būti apie kreivės tiesinimą. Kai įmonės ar žmogaus gyvenime įvyksta krizė, pagal vieną psichologinį modelį įvyksta keli etapai – neigimo, pykčio, depresijos, susitaikymo.
Komunikacijos darbas turėtų tiesinti kreivę, kiek įmanoma – kad depresijos duobė būtų trumpesnė ir kuo seklesnė. Jei žmogus apie galimus atleidimus sužino iš žiniasklaidos, o ne iš savo vadovo, tai, be abejo, reikš didesnę krizę, depresiją ir daugiau neigimo. Kai vadovas savo pavyzdžiu rodo lyderystę ir būna kartu su savo darbuotojais visomis prasmėmis, tai, be abejo, padeda žmogui priimti tą realybę paprasčiau“, – tokį vadovų rodomą pavyzdį komentavo komunikacijos konsultantas Maksimo Reznikovas.
Kalbėdami apie tai, kaip reikėtų tinkamai iškomunikuoti tokius nemalonius sprendimus, kad M. Reznikovo minėta „depresijos duobė“ būtų kuo mažesnė, T. Valančius pabrėžė, jog šiukštu negalima pradėti nuo pranešimo spaudai.
„Visų pirma, reikia aiškiai pateikti informaciją savo darbuotojams. Juk darbo netikimas kartais psichologiškai prilyginamas artimo mirčiai – tai yra milžiniškas sukrėtimas bet kuriam žmogui. Reikia rasti būdų, kaip tą informaciją argumentuotai, aiškiai pateikti, bet ir nebijoti kalbėti apie įmonės ateitį. Vartojimas yra sumažėjęs, pajamos sumažėjusios, tam tikri ribojimai neleidžia vystyti veiklos. Jei įmonė planuoja atnaujinti veiklą, ir dabar reikia žengti žingsnį atgal, kad žengtum vėliau į priekį – reikia apie tai ir kalbėti. Aišku, nesukeliant per didelių lūkesčių. Bet reikia kalbėti ir apie tikrąją situaciją, kas vyksta dabar. Ir tik tuomet kreiptis į žiniasklaidą. Ta komunikacija ne mažiau svarbi, žinant vartotojų prisirišimą prie paslaugų ir produktų, verslo partnerystes. Labai svarbu neleisti už tave kalbėti kitiems“, – sakė pašnekovas.
Pasak komunikacijos agentūros „Fabula“ komunikacijos konsultanto, šiandien svarbu teisingas perduoti žinias tiek darbuotojams, tiek visuomenei, mat visi poelgius šiuo sunkmečiu atsimins dar ilgai.
„Daug protingų galvų galvoja, kokios formos bus ta krizė ir išėjimas iš jos. Šiame pokalbyje sunku nuspręsti jos pasekmes, tačiau vienas dalykas aiškus – žmonės dabar vykstančius dalykus atsimins labai gerai. Viskas, kas dabar vyksta viešojoje erdvėje, ką daro verslai, kaip elgiasi su darbuotojais ir klientais, visi atsimins labai gerai. Pirmiausia, dėl to, kad mums šie įvykiai – svarbūs. Kitas dalykas – žmonės daugiau skaito ir vartoja žiniasklaidos, nes jiems yra įdomu. Todėl reputacijai ilgalaikį poveikį turės visi priimami sprendimai – jie liks darbuotojų ir klientų atmintyje. Nebūtinai už gerus darbus bus užkabinti visi medaliai, tačiau žmonės atsimins. Kaip ir atsimins ir neetiškus dalykus“, – laidoje sakė specialistas.
