aA
Pandemijos ir karantino metu vieni iš geriausių lakmuso popierėlių, kaip sekasi šalies ekonomikai, – bankai. Net ir didelei daliai gyventojų užsidarius namuose, jie ir toliau kortelėmis atsiskaito už maistą, netekę darbų pradeda gyventi iš savo bankuose laikomų santaupų ar nepaisydami nežinomybės ima paskolą ir perka nekilnojamąjį turtą. Gana tiksliai bankai gali pasakyti ir tai, kaip gyvena verslas – ar kaupia pinigus juodai dienai, ar toliau vykdo investicinius planus, o gal nebegali tęsti savo įsipareigojimų.
Vaidas Žagūnis
Vaidas Žagūnis
© Bendrovės nuotr.

Apie tai, kaip šiais metais gyveno bankinis sektorius ir kokių pamokų padėjo išmokti pandemija, interviu cikle „Kava su vadovu“ kalbamės su „Citadele“ banko valdybos nariu, Verslo bankininkystės tarnybos vadovas Baltijos šalims Vaidu Žagūniu.

– Įvedus karantiną bankų veikla nesustojo taip, kaip kai kurių kitų sektorių, pavyzdžiui, restoranų ar viešbučių. Kokie jums buvo šie metai? Ar daug kilo iššūkių?

– Pandemiją pajautėme ir mes. Ne taip, kaip kino teatrai, oro uostai, viešbučiai ar automobilių nuomos kompanijos, bet bankams sekasi proporcingai taip, kaip sekasi mūsų klientams. O jie pradėjo vaikščioti mažiau į parduotuves, miestą ir taip automatiškai pradėjo mūsų paslaugų naudoti mažiau, pavyzdžiui, atsiskaitymų kortelėmisx. Nors pirkti galima internetu, bet paskelbus karantiną pavasarį vis vien atsiskaitymai kortelėmis krito 20–30 proc. Žmonės mažiau naudojosi bankomatais. Krito ir kreditavimo paslaugos. Nekilnojamojo turto sandorių skaičius sumažėjo: gal ne todėl, kad žmonės nebenorėjo pirkti, bet buvo sunku apžiūrėti turtą. O verslas vietoj to, kad naudotųsi paskolomis, kaip tik pradėjo kaupti ir dengti paskolas.

Tikriausiai nėra sektoriaus, kuriuo nebūtų palietęs karantinas ar pandemija, bet mus gelbėjo tai, kad bankininkystė yra ta sritis, kur paskutinius dešimt metų jau buvo aktyviai investuojama į technologijas, viskas skaitmenizuojama. Todėl mums didelės dramos pereiti dirbti į virtualią erdvę nebuvo: jau daug buvome pasidarę iš anksčiau – tiek mobilioji programėlė, tiek skolinimasis el. kanalais. Gal tik prasiplėtė kai kurių produktų paletė, kurią buvo galima gauti neišeinant iš namų.

– Bankai jau ne vienerius metus įvairiomis priemonėmis, kartu ir paslaugų įkainiais, bando klientus priversti naudotis elektroninėmis paslaugomis. Kaip manote, kiek pandemija paspartino klientų persikėlimą į el. erdvę?

– Šiuo metu skaičių neturiu, bet turime statistiką, kad mobilaus parašo naudojimas yra išaugęs apie 30 proc. Vadinasi, nemažai žmonių persikėlė į el. erdvę.

Nepaisant to, manau, kad ir pasibaigus pandemijai dar kelerius metus bankininkystėje išliks balansas tarp el. erdvės ir fizinio bendravimo su klientu. Elektroninėje erdvėje labai lengva padaryti paprastą pavedimą, bet kai klientas nori sudėtingesnių sprendimų, jis nori su banko atstovu susitikti gyvai.

Per karantiną pasiekėme, kad absoliuti dauguma susitikimų su klientais persikėlė į nuotolinį bendravimą, o susitikimai banke pradėjo vykti pagal išankstinį užsirašymą. To bankai siekė paskutinius penkerius metus ir niekaip negalėjo su klientais susitarti. O dabar tiek pirmos bangos metu, tiek antros visi susitikimai su klientais yra iš anksto registruojami ir tai leidžia išvengti eilių ir turėti aiškų grafiką.

Vaidas Žagūnis
Vaidas Žagūnis
© Bendrovės nuotr.

Ką dar pastebėjome per pirmą karantiną – kad užsidarius ne maisto prekių parduotuvėms, visi puolė pirkti internetu, bet kai tik parduotuvės vėl atsidarė, visi grįžo į jas. Tai rodo, kad žmonėms reikia fizinio bendravimo, išėjimo iš namų, aplinkos pakeitimo. Ir to jiems reikia labiau nei patogumo.

– Kaip ir minėjote, iš klientų galite pajausti, kaip sekasi šalies ekonomikai. Tai kaip pabaigsime šiuos metus?

– Kad šiuos metus pabaigsime gerai, nėra abejonių. Visi dar gyvena iliuzijoje, ignoruoja, tai kas vyksta su koronavirusu. Užtenka pažiūrėti į gyventojų mobilumą ir judėjimą. Tai rodo, kad žmonės apsiprato su pandemija.

Šalies ekonomika pirmą bangą atlaikė ir statistiškai šie metai užsibaigs gerai. Jei ir bus BVP kritimas, tai labai nedidelis, bet kyla klausimas dėl kitų metų. Kas bus su paskolomis, kurios atidėtos, o jas reikės pradėti mokėti. Kyla klausimų ir dėl tokių sektorių kaip aviacija, viešbučiai, turizmas, automobilių nuoma, kino teatrai. Visi šie verslai praktiškai stovi. Galima sakyti, kad nuo viso BVP tai nėra didelė dalis, bet joje dirba tūkstančiai darbuotojų.

Antra, apie 50 tūskt. įmonių pasinaudojo valstybės parama – atidėtais mokesčiais ar kitomis formomis. O tai reiškia, kad jos vis vien turės anksčiau ar vėliau išlyginti tas mokestines duobes, kurios atsirado šiemet. Čia ir kyla klausimas – kaip viskas kitąmet susibalansuos. Jei ekonomika nekris, tai yra galimybių, kad pavyks tas duobeles išlyginti. Bet kas bus, jei dar duobelių atsiras?

Manau, kad vis dėlto kitais metais visiems reikės racionaliau elgtis, skaičiuoti ir planuoti atsakingai. Nesakau, kad metai bus prasti, bet pasekmės, kurias sukėlė šių metų pavasario ir rudens pandemijos bangos, matysis kitų metų viduryje.

– Esate ne tik bankas, bet ir organizacija. Karantino metu taip pat teko persikelti į nuotolinį darbą. Kokių pamokų išmokote iš nuotolinio darbo kaip vadovas?

– Prieš pandemiją apie nuotolinį darbą kalbėjo jau visos įmonės: kai kurios jau buvo išbandžiusios, kai kurios – ne. Bet to, kad 90 proc. darbuotojų dirbtų iš namų, tikriausiai niekas nebuvo bandę.

Kai pradėjome dirbti nuotoliniu būdu, iš pradžių visi plojo rankomis, jautėsi lyg dirbtų „Google“. Praėjo kelios savaitės ir žmonės pradėjo klausinėti – tai kada grįšime į biurą, nes tai namie šviesos trūksta, tai baldai nepatogūs, tai vaikai laksto aplink.

Pasikeitė bendravimas su klientais. Jau prieš karantiną kalbinome kai kuriuos klientus, kad kam važiuoti iš Klaipėdos į Vilnių, jei susirinkimą galima daryti ir nuotoliniu būdu, bet klientai vis norėdavo gyvai. Beje paminėsiu, kad didžiausią šių metų paskolą pradėjome ir baigėme su klientu bendraudami internetu.

Vaidas Žagūnis
Vaidas Žagūnis
© Bendrovės nuotr.

Iš kitos pusės dirbant nuotoliniu būdu dingo ribos tarp darbo dienos pradžios ir pabaigos. Pastebėjau, kad kolegos gali rašyti, skambinti bet kuriuo metu. Todėl pradėjome šitą praktiką stabdyti, nes tai prie gero nepriveda. Gali taip dirbti porą savaičių, kol baigiamas svarbus projektas, bet ne ilgus mėnesius.

Taip pat darbuotojus suskirstėme į komandas, kur, pavyzdžiui, į C komandą papuola vyresni ir sveikatos iššūkių turintys darbuotojai, kurie į biurą išvis neina, B komandoje žmonės gali ateiti į biurą, bet vieni su kitais nesusitinka.

Dar pastebėjau, kad pradėjus dirbti iš namų sumažėjo darbuotojų mobilumas. Mes net buvome įdiegę žaidimą, kur po darbų vakare eitų darbuotojai pasivaikščioti, o nueitus žingsnius pasidalintų bendroje komandos programėlėje.

Ko man pačiam pradėjo trūkti? Susitikimai su kolegomis tapo formalizuoti, nebeliko praėjimų pro šalį, mažų pokalbių prie kavos ar lifte.

Sakyčiau, kad vadovams dabar ir yra sunkiausia išlaikyti kontaktą tarp kolektyvo, kad jis nepradėtų defragmentuotis ir komandos jausmas išliktų. Mes taip pat bandome įvairias iniciatyvas, pavyzdžiui, ketvirtadienio vakarais jungiamės į „Zoom“ pakalbėti ne apie darbą. Tokiu būdu bandome pakeisti buvusius išėjimus į barą penktadieniais ar po svarbaus projekto baigimo.

Dar išskirčiau susirinkimus. Pastebėjome, kad jei dalis žmonių susirinkime sėdi biure prie stalo, o kita dalis – nuotoliniu būdu, tai darbuotojai ekrane lieka kaip nuskriausti: prasėdi valandą internetu ir kartais nė žodžio negauna ištarti. Todėl mes užsibrėžėme tikslą padalyti kalbėjimo laiką tarp žmonių, esančių gyvai ir nuotoliniu būdų, kad niekas neturėtų pranašumo.

– Kaip manote, ar po karantino sugrįžus į biurus įmonėms teks iš naujo daug investuoti, kad įmonėse vėl sklistų organizacijos, komandos dvasia?

– Manau, kad šis laikmetis vadovams gyvenimus tikrai apsunkino. Pandemija leido į namus išėjusiems dirbti darbuotojams suprasti, ar jiems trūksta organizacinės dvasios, ar jie darbe tik dėl pinigų. Jei žmogus supranta, kad jis neturi jokių jungčių su organizacija, tai įmonėms bus labai lengva tokius darbuotojus prarasti. Jei darbuotojai, dirbdami namie pajuto, kad jiems kažko trūksta iš biuro, tai jau geras ženklas. Jis rodo, kad komanda yra ir vadovui reikia palaikyti tą liepsnelę. Kol kas virtualiai, o sugrįžus į biurus, pirmai progai pasitaikius investuoti į kolektyvą, kad grandys būtų atnaujintos.

Kiekvienas vadovas dabar turi užduoti sau klausimą, kodėl mano kolegos dirba man. Jei gali atsakyti į šį klausimą – jau neblogai. Antra, reikia paklausti, kodėl darbuotojai dirba organizacijai. Jei atsakymų nėra, tai komandą galima labai lengvai prarasti, nes perėjome į virtualų pasaulį, kuris kaip televizorius – nepatiko, ką rodo, paėmiau pultelį ir perjungiau.

– Tai ką žadate įmonėje Kalėdų vakarėlio vietoje?

– Akivaizdu, kad fiziškai susitikti galimybės nebus, nes turime pirmiausia galvoti apie saugumą, bet turime idėją, kaip sustiprinti darbuotojams šventės įspūdį. Detalių nenorėčiau atskleisti, nes turi likti netikėtumų, bet planas yra, kaip Kalėdas padaryti gražias, šiltas, raudonas ir su daug imbiero ir cinamono kvapo. Esame numatę ir iniciatyvą klientams, bet tikrai idėjų yra, kaip ir su darbuotojais paminėti šį metą ir padėkoti už metus.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(15 žmonių įvertino)
3.6000

„Ogmios centro“ direktorius Stasevičius: laukia sunkus solidarumo metas (19)

Nors pirmojo karantino metu iš verslo buvo justi daugiau panikos, antroji pandemijos banga ramesnė....

„Snaigės“ vadovas Sologubas apie pandemiją: didžiausios galimybės atsiranda, kai nėra stabilumo (43)

Verslo pasauliui pandemija neleido užmigti: įmonių vadovai turėjo greitai suktis ir priimti...

„Krekenavos agrofirmos“ vadovas Grikšas: didiname statymus, o ne auginamės lašinių sluoksnį (71)

Pandemija ir karantinai atnešė daug nežinomybės ne tik vidaus rinkoje, bet ir pasaulio ekonomikai,...

„Novaturo“ direktorė Keinytė – apie nesibaigiančius krizinius mėnesius ir atostogų kryptis šiais metais (60)

Į naujus 2021 m. įžengėme turėdami daugiau žinių apie pandemijos valdymą ir su viltimis dėl...

Lietuviu norintis tapti italas įvardijo, kuo galime patraukti užsienio investuotojus (64)

Prieš trejus metus į Lietuvą pirmą kartą atvykusį italą Renato la Fianzą sutiko šalti orai,...

Top naujienos

Viktorija Rimaitė | D+

Ankstyva ir keista mirtis: ar garsų bolševiką ir teroristą pražudė gėdinga liga

1924 m. sausio 21 d., būdamas 53 metų amžiaus, likus vos keliems mėnesiams iki 54 gimtadienio,...

Lietuvą šiurpinusios gaujos narys – vėl teisėsaugos akiratyje: klampina pareigūnų agentų liudijimai (8)

Prieš daugiau kaip du dešimtmečius Lietuvoje plačiai išgarsėjusios vadinamosios...

Siekia pažaboti bankų koncentraciją Lietuvoje: negali būti „per didelių, kad žlugtų“ (26)

Lietuvos bankas galėtų įgyti naują įrankį, kuris ateityje leistų užkardyti perteklinį...

Ekspertai apie pavojingus ženklus dėl vakcinų: kai kurios šalys praranda kantrybę (193)

Skirtinga COVID-19 vakcinų prieiga pasaulio mastu kelia susirūpinimą, kad užsitęsęs...

Iš psichiatrinės ligoninės pabėgęs pavojingas ligonis sulaikytas Naujojoje Vilnioje esančioje parduotuvėje „Maxima“   (98)

Sekmadienio vakarą, apie 19.50 val., iš psichiatrinės ligoninės Vilniuje, Parko g. 21, pabėgo...

Išaugus alkoholio vartojimui, psichologas pataria: yra būdas atsikratyti žalingų įpročių (187)

Pandemijos metu pablogėjusi gyventojų emocinė sveikata atsispindi ir įpročių statistikoje –...

Rimvydas Valatka. Karbauskio-Verygos draudimai valdo ir valdys? (443)

Bidenas per 30 min. po inauguracijos grąžino JAV į Paryžiaus klimato susitarimą ir PSO,...

Dailius Dargis | D+

Sūnaus netekusiam tėvui teko imtis detektyvo darbo: nuėjo kryžiaus kelius, kad Kauno banditas būtų nuteistas siūlo 1000 eurų tam, kas atskleis jo buvimo vietą (1)

Iki šiolei vis dar neužbaigto autoįvykio, pasiglemžusio jauno kauniečio gyvybę, bylą...

Lyderius pataupęs Schilleris pasidžiaugė rezervu: tai yra stiprios organizacijos bruožas

Kauno „Žalgiris“ sekmadienį iškovojo lengvą pergalę „Betsafe- LKL “ čempionate 94:59...