aA
Milijonai Paryžiaus Dievo Motinos Katedros atstatymui, labdaringi fondai nepasiturinčių šalių vystymui ir kova su klimato atšilimu – tvaraus verslo veikla, pasaulyje išpopuliarėjusi daugiau nei prieš penkiasdešimt metų, pamažu skinasi kelią ir į Lietuvą. Vis dėlto, pasak ekspertės Valdos Chošnau, lietuviškos įmonės vis dar dažniau pasirenka lengvąjį kelią – socialinio atsakingumo iniciatyvas, o ne didelį pokytį į visuomenę atnešančias strategijas.


Socialinis atsakingumas – dar ne tvarus verslas

Lietuvos atsakingo verslo asociacijos valdybos narė V. Chošnau, kalbėdama Žinių radijo „Atsakingas požiūris“ laidoje, tikino, kad Lietuvoje ryškėja dvi tvaraus verslo tendencijos – vienos organizacijos ar įmonės pasirenka socialinio atsakingumo tematiką, kitos įmonės žvelgia giliau – renkasi sisteminį požiūrį į verslo vystymą.

„Didieji prekės ženklai labai dažnai mini labdaringą veiklą, skelbia socialines iniciatyvas ir apie tai garsiai komunikuoja. Bet to ne visada užtenka, kad galėtum save vadinti tvariu verslu“, – teigė V. Chošnau.

Pasak specialistės, nors šiuo metu Lietuvoje daugelis įmonių renkasi socialinio atsakingumo kelią (pavyzdžiui, vienkartinę finansinę ar žmogiškąją pagalbą senelių namams), to neužtenka, kad verslas galėtų vadintis atsakingu. Egzistuoja ir aukštesni, daugiau atsakomybės reikalaujantys tvaraus verslo modeliai. Jie skirstomi į lygius.

„Pirmajame lygmenyje esanti įmonė tiesiog laikosi visų įstatymų, stengiasi save šiek tiek pagerinti ir užsiima filantropija. Antrajame – užmezga partnerystes su kitomis vyriausybėmis ar privačiomis organizacijomis ir siekia ilgalaikio poveikio. Trečias ir ketvirtas lygmuo – tai visų svarbių visuomeninių problemų sprendimų integravimas į savo verslo modelį. Tai nėra tik socialinės iniciatyvos, tai – ir aplinkosauginiai, ekonominiai, skaidraus valdymo ir atsiskaitymo elementai. Tiksliau – kai verslas pereina nuo socialinių iniciatyvų prie integruoto strateginio tvaraus verslo modelio ir įsiveda labai aiškius kriterijus, kaip jis tą poveikį darys, kaip matuos ir kaip atsiskaitys visuomenei“, – aiškino tvaraus verslo ekspertė.

Valda Chošnau
Valda Chošnau
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Pasak V. Chošnau, pagrindinė problema yra tai, kad Lietuvos įmonių tvaraus verslo strategijos vis dar labai fragmentiškos ir kartais yra vertinamos tik per naudos prizmę.

„Kiekvienas mūsų veiksmas – asmeninis ar organizacinis – lemia reakcijas visoje visuomeninėje grandinėje. Atsakomybė – asmeninė, o rezultatas – bendras. Tad jei atsakomybę vertinsime tik per savo prizmę, niekada nesukursime realaus rezultato“, – įsitikinusi V. Chošnau.

Atsakingo verslo įvaizdis – tik dar viena madinga etiketė, kurią verslas gali nusipirkti?

Viešųjų ryšių specialistas Arijus Katauskas kritikuoja verslus, kurie socialinę atsakomybę bando paversti socialiniu marketingu. Anot specialisto, geri įmonių darbai neturėtų tapti rinkodariniu triuku, padedančiu laimėti prieš rinkoje esančius konkurentus.

„Tokia strategija nėra tvari, ji neturi pagrindo pačioje organizacijoje, todėl tokios įmonės labai blaškosi, dažnai pamiršdamos, kad socialinė atsakomybė yra ilgalaikės veiklos dalis, o ne būdas parduoti brangiau ir daugiau“, – tvirtino viešųjų ryšių ekspertas.

Pasak A. Katausko, yra pasitaikę atvejų, kai įmonės kreipiasi ir klausia, ką reikėtų daryti, norint sukurti tvaraus verslo įvaizdį. Vis dėlto, anot specialisto, negali atrodyti toks, koks nesi.

„Įmonė paaukojo pinigų fondui? Gerai, reali nauda yra, tačiau svarbu išsiaiškinti priežastis, kodėl įmonė taip pasielgė – ar iš asmeninių paskatų ir visuomenės spaudimo, ar dėl to, kad be šio socialinio veiksmo neįsivaizduoji savo veiklos? Įprastai, uždavus šiuos klausimus, labai greitai supranti, kas iš tiesų slypi už tos socialinės veiklos“, – sakė A. Katauskas.

Anot jo, nebūtina garsiai šaukti apie gerus darbus – kartais užtenka juos padaryti ir darbuotojai paskleis žinią plačiau nei masinės žiniasklaidos priemonės. Be to, socialinės atsakomybės esmė yra ne tai, ką ir kaip garsiai įmonė daro, o kokią problemą sprendžia.

„Kai vienas verslininkas skyrė milijonus Paryžiaus Dievo Motinos katedros atstatymui po gaisro, pasipylė kritika apie tai, o kodėl tas verslininkas neskyrė pinigų, pavyzdžiui, miškų atsodinimui? Vis dėlto nėra vieno vardiklio, pagal kurį būtų galima vertinti, kas teisingiau“, – kalbėjo A. Katauskas.

Katauskas apie atsakingą verslą: svarbu ne kaip garsiai, o kokią problemą sprendi
© Shutterstock

Įmonėms pataria eiti sunkesniu, bet didesnę ilgalaikę naudą duodančiu keliu

Anot specialistės V. Chošnau, tvaraus verslo būtinybė tik didės, kadangi visuomenė pati to reikalauja ir griežtėja teisinis reguliavimas.

„Vartotojas šiandien turi stipresnį balsą ir žinias, todėl svarbu reaguoti. Tai – visuomenės spaudimas įmonėms. Taip pat jaučiamas ir stiprėjantis teisinis reguliavimas, ateinantis iš Briuselio. Tų reguliavimų nesilaikymas gali sukelti didelę finansinių praradimų riziką ateityje, todėl įmonės persiorientuoja į tvarumo modelius“, – apie aplinkos poveikį keistis įmonėms pasakojo V. Chošnau.

Įmonėms, norinčioms pradėti kurti tvaraus verslo strategiją, ekspertė pataria išsigryninti ilgalaikę viziją ir jos laikytis.

„Išsiaiškinkite, koks jūsų tvaraus verslo tikslas, ar jis atitinka aktualijas – visuomenės ir gamtos poreikį. Kai įvertinami poreikiai, verta susisiekti su srities specialistais ir parengti bendrą strategiją. Taip pat svarbu akcentuoti patį tvarumą, o ne tik socialinę atsakomybę – socialinė atsakomybė yra trumpalaikė, o tvarumas – neribotos evoliucijos kelias“, – patarė tvaraus verslo specialistė V. Chošnau.

Atsakingas požiūris“ – tai iniciatyva, kuria siekiama pažinti ir įvertinti įmones, prisidėjusias prie gerovės kūrimo Lietuvoje. 
Jei žinote verslą, kurio mažesni ar didesni darbai prisidėjo prie pokyčių mūsų šalyje, įvertinkite jo pastangas ir indėlį. Atsakingą įmonę ir jos darbus nominuokite vienoje iš septynių kategorijų „Atsakingas požiūris“ puslapyje.

Žinių radijas
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(2 žmonės įvertino)
3.0000

Maisto produktų gamintojams atsivers naujos galimybės: pirkėjams galės pasiūlyti papildomą vertę (7)

Netrukus kompanijos galės stebėti tiek kukurūzo burbuolės, tiek kiaulienos karbonado anglies...

Tyrimas rodo, kad verslo tendencijos postsovietinėse šalyse keičiasi (2)

24 proc. darbdavių jų verslo poveikis aplinkai ir visuomenei patenka į svarbiausiųjų prioritetų...

Didžiausias kiaulienos gamintojas pribrendo neišvengiamam pokyčiui (1)

Didžiausias pasaulyje kiaulienos gamintojas „ Smithfield Foods Inc.“ pasižadėjo sumažinti...

Tokių skaičių Lietuvoje nebuvo matyti jau dešimtmetį: atidėta tragedija ar pagalba verslui (60)

Lietuvoje įvedus karantiną ir kaip reikiant pristabdžius ekonomiką pradėta gąsdinti...

Mačiulis: šis pasirinkimas – žemo lietuvių finansinio raštingumo ženklas (79)

„ Atsakingo požiūrio “ laidoje prasideda ciklas apie finansinį raštingumą . Pirmoje laidoje...

Top naujienos

Pirmoji koronaviruso banga palyginti smulkmena: į Lietuvą ateina dvigubas pavojus, žiemos mėnesiai bus sunkiausi (70)

Į Lietuvą netrukus ateis itin neįprastas sezonas – teks saugotis ne tik gripo, bet ir...

Keisčiausios mokyklos Lietuvoje: jokių pažymių, jokių namų darbų, o per pamokas trečiokai aria žemę (6)

Nors praėjusiais mokslo metais visų Lietuvos mokyklų mokiniai turėjo galimybę išbandyti...

Į Lietuvą atvyko Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (73)

Į Lietuvą oficialaus vizito pirmadienį atvyko Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas . Jis...

Dėl kelto „Estonia“ tragedijos – nauja versija: aptikta 4 m ilgio skylė (109)

Buvęs Estijos valstybės prokuroras Margusas Kurmas, vadovavęs tyrimui dėl kelto „Estonia“...

Keičiasi sergančiųjų koronavirusu amžius: Lietuvoje liga ėmė sparčiai plisti tarp vaikų (341)

Lietuvoje dviejų savaičių koronavirusu sergamumo rodiklis jau gerokai peržengė 25 atvejų 100...

Sunku patikėti, kad tuoj spalis: orai laikysis nuostabūs, o savaitgalį bus dar nuostabesni (45)

Šią savaitę orų pokyčių bus mažai. Pirmadienį po truputį iš Lietuvos jau traukiasi tankūs...

Lietuvos politikos forumas. Kokią valdžią matysime po rinkimų? (5)

Kova dėl valdžios – pačiame įkarštyje. Partijų ir programų daug, tačiau kiek jose gerų ir...

Login | D+ nariams

LOGIN 2020. Urtė Neniškytė: Smegenų ir kompiuterio sąsaja

Kokiose sistemose naudojamas tiesioginis smegenų ir kompiuterio ryšys? Kokią pažangą atneša...

Privati medicina klesti: pandemija pajamų neapkarpė (65)

Privačios medicinos įstaigos išgyvena augimo laikotarpį, o dėl pandemijos didėjanti jų...

Kitokia Eurolygos pradžia: „Žalgirio“ mūšis su „Olympiakos“ vyks be žiūrovų draudimas galios net 11 arenų (3)

Šią savaitę startuojanti Eurolyga paskelbė, kad Europoje kasdien fiksuojant po daugiau nei 50...

|Maža didelių žinių kaina