Pasaulinė finansų platforma „Revolut“ praėjusią savaitę paskelbė pereinanti prie naujo darbo modelio – nuolatinio lankstaus darbo. Įprastinius biurus nuo šiol keis „laboratorijos“.
Ne biurai, bet laboratorijos
Kalbėdamas apie naujo tipo biurų strategiją „RevLabs“ („Revolut Laboratorijos“) Virgilijus Mirkės, „Revolut“ vadovas Lietuvoje, sakė, kad įmonės biurai visame pasaulyje, įskaitant Lietuvą, palaipsniui virs bendradarbystės erdvėmis.
„Jos bus pritaikomos komandiniam darbui, mažės individualių darbo vietų. Lietuvos biure tai ketiname padaryti iki metų galo. Kitose teritorijose, kur bus steigiami nauji biurai, iš karto bus žiūrima, kad jie atitiktų „RevLabs“ koncepciją“, – portalui Delfi kalbėjo V. Mirkės.
Jo žodžiais, reaguodama į darbuotojų pageidavimus, „Revolut“ leis didžiajai daliai iš daugiau nei 2000 savo darbuotojų pasirinkti, kada ir kaip dažnai jie norėtų dirbti namuose ar biure.
Kyla klausimas, ar toks modelis nepakenks komandiniam darbui. Juk įprasta manyti, kad komandai būtinas tiesioginis bendravimas, kad ji tvirta tik tuo atveju, jei yra susitelkusi kaip kumštis ir visada kartu: „Asmeninė darbinė mano patirtis parodė, kad tokių pamąstymų būta ir ankstesnėse, ir dabartinėje darbovietėje. Atrodydavo, kad betarpiškas bendravimas ir kontaktas yra nepakeičiamas. Tačiau pandemija parodė, kad gali būti ir kitaip.
2020 m. „Revolut“ grupė pasiekė itin daug, per egzistavimo laikotarpį jai tai buvo vieni geriausių metų. Startavo „Revolut“ bankas Lietuvoje ir Lenkijoje, pradėjome teikti kreditavimo paslaugas, atidarėme biurus ir pradėjome teikti paslaugas JAV, Australijoje, Japonijoje, įdiegėme begalę naujų produktų, iš pagrindų esmės atnaujinome savo aplikaciją. Ir visa tai įvyko tuomet, kai dauguma darbuotojų dirbo iš namų. Techninės priemonės, kurias naudojame savo darbe leidžia betarpiškai bendrauti. Taigi, praėję metai tik įrodė, kad komandinis darbas nenukentėjo.“
Pasak pašnekovo, apklausų metu 90 proc. komandų vadovų teigė, kad nuotolinis darbas neturėjo įtakos darbo rezultatams ir produktyvumui.
„Revolut“ hibridinę darbo politiką įdiegė dar koronaviruso protrūkio pradžioje, 2020 m. kovą. Užėjus pirmai pandemijos bangai darbuotojai buvo paprašyti dirbti iš namų. Praėjus keliems mėnesiais daugeliui kilo biuro ilgesys, kolegoms jau norėjosi grįžti, todėl rugpjūtį vėl atidarėme biurą ir tie, kas norėjo, sugrįžo į savo darbo vietas. Leidome rinktis, bet į biurą sugrįžo tik 20 proc. darbuotojų. Ir net 98 proc. apklaustų darbuotojų sako, kad darbas iš namų jiems patinka“, – į naujas tendencijas atkreipė dėmesį pašnekovas.
Kompanijos apklausos duomenimis, 86 proc. darbuotojų pagrindiniu darbo iš namų privalumu įvardijo tai, kad nereikia gaišti laiko važiavimui į darbą ir iš jo, 60 proc. jų teigė, kad dirbant iš namų darbo ir gyvenimo balansas tapo geresnis.
Pasak V. Mirkės, sunkiau būna tik tuomet, kai nelieka pasirinkimo, bet jei jis yra, tai kiekvienam sudaroma galimybė dirbti taip, kaip jam patogiau: „65 proc. mūsų darbuotojų teigė, norintys turėti galimybę ateiti į biurą tada, kai nori – kai trūksta kolegų ir galimybės asmeniškai dalintis idėjomis – dėl šios priežasties „Revolut“ biurus pritaikys bendradarbiavimui ir komandiniam darbui ir tuo pat metu visiškai palaikys darbuotojus, kurie nori likti dirbti namuose.
Mūsų darbas yra susijęs ne tik su bendradarbiavimu su lietuviais kolegomis, bet ir su kolegomis iš kitų šalių, todėl net ir perėjus prie nuotolinio darbo ženklių darbo planavimo pasikeitimų nebuvo. Pradedi dieną nuo susitikimų, pokalbių, baigi dieną tuo pačiu, tik tai vysta naudojant ryšio priemones, kurios yra puikiai išvystytos.“
Viešoje erdvėje nuolat kyla diskusijų, kad dirbantiems iš namų žmonėms reikėtų tam tikras išlaidas kompensuoti, arba priešingai, yra nuskambėjęs siūlymas juos papildomai apmokestinti.
Pasak V. Mirkės, jeigu darbuotojas renkasi dirbti iš namų, kompanija skiria tam tikrą biudžetą darbo vietos ergonomiškumui pagerinti, – ar tai būtų kėdė ar stalas, ar tinkamas ekranas. Ir, be abejo, užtikrina visas kokybiškas darbo priemones.
Pusmetį trunkantis eksperimentas
Atsiranda vis daugiau bendrovių, kurios renkasi pasaulyje vis didesnio atgarsio sulaukiančią keturių dienų arba sutrumpintų darbo valandų savaitę. Tokiais pionieriais Lietuvoje galima laikyti personalo paieškos ir atrankos bendrovę „Alliance for Recruitment“ ir laisvai samdomų statybininkų platformą „Valandinis“.
Jų pavyzdžiu pasekė ir bene pirmoji viešojo sektoriaus įmonė – „Vilniaus šilumos tinklai“ (VŠT). Nuo rugsėjo mėnesio septyni įmonės padaliniai išbandė trumpesnę, keturių darbo dienų savaitę.
Kaip patikino įmonės personalo verslo partnerė Gintarė Belousienė, toks darbo modelis pasiteisino su kaupu, todėl iš pradžių vos kelių mėnesių eksperimentas jau trunka pusmetį ir bus tęsiamas toliau.
„Bandomąjį 4 darbo dienų savaitės projektą pradėjome pernai rugsėjį. Jame dalyvavo 7 skirtingi įmonės padaliniai. Iki metų pabaigos 113 arba maždaug penktadalis VŠT darbuotojų penktadieniais turėjo papildomą laisvą dieną, o visus darbus turėjo atlikti per keturias savaitės dienas“, – apie tokią, maždaug prieš metus įmonės viduje kilusią idėją pritaikyti šiuo metu pasaulyje sparčiai populiarėjantį 4 darbo dienų savaitės modelį kalbėjo G. Belousienė.
Pasak jos, kiekvienas iš 7 VŠT padalinių, nuo rudens pradžios iki metų pabaigos dirbę trumpesnės savaitės ritmu, pasiekė jiems iškeltus efektyvumo tikslus: „Buvo lyginami iš viso 40 efektyvumo rodiklių. Laikotarpiu, kuomet padaliniai dirbo 4 dienas per savaitę, 10 efektyvumo parametrų pastebimai viršijo metų vidurkį, didžioji dalis parametrų nepakito ir tik trys buvo šiek tiek prastesni už vidurkį. Tai rodo, jog darbo kokybė nenukentėjo.
Tokie rezultatai mus paskatino į projektą įtraukti didžiąją dalį bendrovės – trumpesnės savaitės darbo grafiką nuo sausio galės išbandyti visi įmonės padaliniai – išskyrus dirbančius pamainomis ir skambučių centre dirbančius Klientų kreipinių nagrinėjimo grupės vadybininkus.“
Prieš pereinant prie keturių darbo dienų savaitės bendrovės specialistai išsianalizavo sėkmingas tokio tipo praktikas užsienyje, taip pat domėjosi Lietuvoje sėkmingai trumpesnę darbo savaitę praktikuojančiomis įmonėmis „Alliance for Recruitment“ bei „Valandiniu“.
„Abiejų įmonių patirtis rodo, kad sutrumpinus darbo savaitę kolegos geba atlikti ne tik visus darbus, bet ir pagerėjo darbuotojų lojalumas, efektyviau valdomas susirinkimų laikas, sumažėjo darbuotojų kaita ir pan. Tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje matome sėkmės istorijas, kai įmonės išbandžiusios trumpesnę darbo savaitę gali pasigirti ne tik nepakitusiais veiklos rezultatais, bet net ir geresniais“, – sakė VŠT personalo verslo partnerė Gintarė Belousienė.
Dėl to, kad eksperimentas buvo pradėtas kaip tik prieš šildymo sezoną, pasak pašnekovės, keblumų nekilo.
„Labai atsakingai įvertinome rizikas, sezoniškumo keliamus iššūkius ir darbus organizuojame taip, kad jie vyktų nepertraukiamai. Pavyzdžiui, didžioji dalis Eksploatacijos skyriaus kolegų dirba pamainomis – dėl veiklos specifikos, šie kolegos negali dalyvauti 4 darbo dienų projekte.“
Rezultatyvu ir mažiau streso
Kaip jau minėta, bandomojo projekto metu sutrumpintą savaitę išbandė 7 padaliniai – 113 darbuotojų, o nuo šių metų sausio prisijungia dar 23 padaliniai arba 80 proc. VŠT darbuotojų.
G. Belousienės žodžiais, kolegos buvo nuolat apklausiami, teiraujamasi, kaip jie jaučiasi, kokias naudas pajunta, ar spėja atlikti visus darbus, su kokiais iššūkiais susiduria ir pan.
„Kolegos įvardijo, kad dirbdami 4 dienas per savaitę, jautėsi labiau pailsėję, daugiau laiko leido su šeima, užsiėmė papildoma veikla, nebereikėjo atsiprašyti iš darbo dėl asmeninių reikalų. Jie pasakojo, kad ėmė analizuoti savo darbo įpročius ir juos keisti, stengdamiesi sutrumpinti procesus, ėmė stebėti, kam paprastai švaisto laiką, nebeatidėliojo darbų, išmoko geriau planuoti. Pusė apklaustų kolegų teigė, jog sumažėjo darbe patiriamo streso lygis.“
Pasak VŠT specialistės, natūralu, kad, ne visuomet darbuotojams iškart pavyko įvykdyti darbus per keturias dienas – penktadieniais vidutiniškai 3 valandas dirbdavo 7 proc. kolegų: „Viena pagrindinių priežasčių ta, kad ne visi padaliniai dalyvavo sutrumpintos darbo savaitės projekte ir kartais tekdavo prisitaikyti prie penktadieniais dirbančių kolegų iš kitų padalinių.
Kaip minėjau, pusė apklaustų projekto dalyvių pažymėjo, kad dirbdami trumpesniu grafiku jautė mažiau streso, 41 proc. nurodė, kad streso lygis nepakito, o 9 proc. kolegų pažymėjo, jog streso lygis šiuo periodu buvo didesnis. Daliai kolegų tai buvo iššūkis. Vis dėlto 93 proc. – didžioji dauguma – teigė, kad ir toliau norėtų dirbti 4 darbo dienų savaitės ritmu ir tik 3 proc. rinktųsi grįžti prie įprasto darbo grafiko.
Buvo nenumatytų aplinkybių
Visgi, kokios tokio darbo grafiko rizikos, nesklandumai ir kaip jie sprendžiami?
„Didžioji dauguma kolegų, įtrauktų į trumpesnės savaitės projektą, dirba su klientais, tad pirmas iššūkis buvo organizuoti darbą taip, kad klientai pokyčio nepajustų, – komentavo pašnekovė. – Apskritai reikšmingų neplanuotų sunkumų nebuvo. Prieš pradėdami projektą pusmetį jam rengėmės, analizavome kitų bendrovių pavyzdžius, modeliavome įvairias situacijas, todėl buvome gerai pasiruošę. Dauguma nesklandumų, su kuriais susidūrėme, buvo daugiau techninio pobūdžio – jie iškyla tik procese ir padeda tobulinti modelį“.
Oficialiai VŠT darbo laiko nepakeitė. Siekiant užtikrinti darbų tęstinumą, laisvas penktadienis buvo skelbiamas atsižvelgiant į vidinius bendrovės įsakymus ir su tam tikromis taisyklėmis: „Darbuotojai turi būti pasiekiami telefonu įprastomis darbo valandomis, o atsitikus nenumatytai situacijai, turi per dvi valandas atvykti į darbo vietą arba operatyviai prisijungti prie kompiuterio, jei užduotis galima atlikti nuotoliniu būdu. Taip pat darbuotojai yra atsakingi už saugų savo elgesį įprastomis darbo valandomis.“
Pasak pašnekovės, nemenkas iššūkis įmonei buvo pamainomis dirbantys skyriai, kurių dėl darbo specifikos ji negalėjo įtraukti šį projektą: „Taip pat turime paisyti sezoniškumo, nes skirtingų skyrių darbo intensyvumas keičiasi priklausomai nuo sezono. Todėl dalis padalinių trumpesnės savaitės ritmu galės dirbti ne visus metus. Pavyzdžiui, padaliniai, atsakingi už šilumos trasų parengimą šildymo sezonui, pavasarį ir vasarą turės dirbti pilnu pajėgumu visas penkias darbo dienas – kitaip neįmanoma spėti.“
VŠT atstovė paminėjo, kad buvo tik pavienių atvejų, kuomet kai kurie darbuotojai ar atskiros darbuotojų komandos dėl nenumatytų aplinkybių penktadienį turėjo dirbti: „Taip pat buvo atvejų, kai dalis darbuotojų nespėjo atlikti darbų per keturias dienas. Darbuotojų apklausa parodė, kad penktadieniais vidutiniškai tris valandas dirbdavo 7 proc. kolegų – natūralu, kad prisitaikyti prie naujo ritmo reikia laiko.“
VŠT atstovė keturių darbo dienų savaitę vis dar vadina eksperimentu, tačiau neatmeta, kad tai taps įprasta praktika.
„Kiekvieną mėnesį stebėsime ir matuosime individualius padalinių veiklos efektyvumo rodiklius, darbuotojų savijautą, bendrus personalo valdymo rodiklius, o praėjus ketvirčiui, įvertinsime kaip sekėsi – nuo to priklausys, kaip elgsimės toliau, kokia apimtimi tęsime projektą“, – sakė VŠT personalo verslo partnerė G. Belousienė.
Ji pasidžiaugė, kad tokį įmonės iššūkį ir iniciatyvą palaiko pagrindinis VŠT akcininkas – Vilniaus miesto savivaldybė.
Pasirinko dirbti trumpiau
Laisvai samdomų statybininkų platforma „Valandinis“, kitaip dar vadinama statybininkų uberiu maždaug prieš trejetą metų pasirinko sutrumpintos darbo dienos variantą. Įmonės darbuotojai darbą pradeda 9 val. ryto, o baigia 16 val.
„Valandinio“ vadovo Igno Marcišausko teigimu, toks sprendimas pasiteisino šimtu procentų.
„Daug rečiau atsiprašoma iš darbo dėl asmeninių priežasčių, darbo efektyvumas padidėjo, nes yra geriau planuojamas laikas, mažiau nereikalingų pertraukėlių pokalbiams. Kažkam reikėdavo iki aštuonių nuvežti vaiką į darželį ir spėti į darbą, kažkam – susitvarkyti asmeninius reikalus valstybinėse institucijose ir tam tekdavo aukoti savo pietus ar atsiprašinėti iš darbo. Kai gyvenome ne karantino, bet įprastomis sąlygomis, tai kai kuriems darbuotojams keldavo stresą.Taigi toks sutrumpinimas padėjo efektyviau paskirstyti savo darbo laiką, geriau jį planuoti ir per šešias valandas pasiekti standartinį aštuonių darbo valandų rezultatą“, – komentavo „Valandinio“ vadovas.
Penktadienis skirtas tobulėjimui
Neišmintus kelius pasirinko statybinės chemijos produktų vystymo ir platinimo bendrovė „Tegra Group“, kurios darbuotojai keturias dienas dirba biure, o penktadienis yra išvažiuojamojo pobūdžio ir skiriamas tobulėjimui.
Tą dieną darbuotojai nerengia ataskaitų, nesusitinka su klientais, nesiima naujų projektų. Jie keliauja į „Tegra House“ patalpas, kuriose penktadieniais vyksta įvairūs mokymai, bendraujama, aptariami įmonės rezultatai ir susidėliojami kitos savaitės darbai.
„Tegra Group“ valdybos pirmininkas Rinardas Goda yra sakęs, kad toks sprendimas pasiteisino su kaupu, o rezultatai pasimatė jau po pusmečio: pelnas stabiliai auga, idėjų sugeneruojama vis daugiau, darbuotojų kaita sumažėjo.
Keturių dienų darbo savaitės tendencija populiarėja visame pasaulyje. Technologijos gigantas „Microsoft“ tokį modelį išbandė Japonijoje, kuri garsėja chronišku persidirbimu. Rezultatai nudžiugino – kompanijos atstovai teigė, kad produktyvumas kompanijoje išaugo net 40 procentų.
