Tokią išvada antradienio ataskaitoje paskelbė Londone įsikūrusi automobilių rinkos tyrimų bendrovė „Jato Dynamics“. Tačiau ji taip pat pažymėjo, kad Europa ir JAV vis dar turi ko pasimokyti iš Kinijos – didžiausios pasaulyje elektromobilių rinkos, įskaitant prieinamumo prioritetizavimą, planavimo centralizavimą ir duomenų panaudojimą, siekiant geriau suprasti vartotojus.

Švaresnių ir išmanesnių automobilių paklausa auga visame pasaulyje, ypač Europoje, kur jų rinką palaiko griežtesni išmetamųjų teršalų reglamentai ir vis didesnis sąmoningumas klimato klausimais. Elektromobilių pardavimai Europoje per pirmąjį pusmetį pirmą kartą nuo 2015 m. aplenkė Kiniją.

Nors koronaviruso pandemija atsiliepė visų automobilių pardavimams, įskaitant ir elektromobilių (šie pardavimai per antrąjį ketvirtį visame pasaulyje nukrito 15 proc.), prognozuojama, kad šiais metais elektromobilių rinka plėsis apie 7 proc., o plėtrai vadovaus Europa, rašoma „BloombergNEF“ rugsėjo mėnesio ataskaitoje.

„Tai, ko dabar reikia vyriausybėms neišsivysčiusiose EV rinkose, yra centralizuotas planas, kaip paspartinti augimą ir sukurti optimalią aplinką vartotojų pasitikėjimui stiprinti, paskelbiant kuo paprastesnes įsigijimo sąlygas“, – teigiama „Jato Dynamics“ ataskaitoje.

Įkrovimo stotelės

Kinijos vyriausybė ne tik smarkiai subsidijuoja elektromobilius, bet ir sukūrė veiksmingą infrastruktūros ir įgyvendinimo strategiją, kritiškai svarbią palaikant perėjimą prie švaresnių transporto priemonių. Tarptautinės energetikos agentūros duomenimis, viešų lėtojo ir greitojo įkrovimo stotelių skaičius visame pasaulyje jau pasiekė 862 118, iš jų net 60 proc. yra Kinijoje.

Kalifornijoje įsikūrusi kompanija „Tesla Inc.“, kuri šiuo metu yra didžiausia pasaulyje elektromobilių gamintoja, šio mėnesio pradžioje Kinijoje pagaminto „Model 3“ sedano kainą sumažino iki 249 900 juanių (36 800 dolerių). Nustatyti tokią žemą kainą leido lokalizuota tiekimo grandinė (ypač akumuliatorių).

Nors subsidijos Kinijoje jau atšaukiamos, elektromobiliai ten vis tiek yra žymiai pigesni nei kitur. Pavyzdžiui, Šanchajuje valstybinis numeris transporto priemonei su vidaus degimo varikliu kainuoja 13 000 dolerių, o elektromobiliui jis suteikiamas nemokamai, taigi šitaip „sukuriama milžiniška ekonominė paskata, ir elektra varomų transporto priemonių pasirinkimas atrodo savaime suprantamas“, – teigiama „Jato Dynamics“ ataskaitoje. Tuo tarpu Europos automobilių gamintojai tradiciškai daugiau dėmesio skiria prabangiems, brangiau kainuojantiems elektromobiliams.

Kinija nėra vienintelė šalis, siūlanti elektromobilių subsidijas, tačiau ji taip pat paskatino vietinę gamybą – ilgą laiką užtikrindama, kad importuojamoms transporto priemonėms nebūtų taikomos subsidijos, bet būtų taikomi importo tarifai.

Nesitenkindama vien savo šalies rinka, Kinija siekia tapti pasauline automobilių supergalybe ir mano, kad platesnė jos pačios elektromobilių skvarba būtina siekiant šio ilgalaikio tikslo.

„Nepaisant to, kad pardavimų duomenys rodo artėjančio sulėtėjimo požymius, net ir galutinai nutraukus subsidijas elektromobilių rinka Kinijoje visa galva lenks konkurentus, – teigiama ataskaitoje. – Šiuo metu Kinijoje parduodami 138 skirtingi elektromobilių modeliai, Europoje 60, o JAV – vos septyniolika.“

„Akivaizdu, kad lengvesnis požiūris paprasčiausiai nepasiteisina, kaip galima pastebėti Europos Sąjungoje ir JAV.“

„Circle K“ tinkle – pirmosios galingiausios Lietuvoje elektromobilių įkrovimo stotelės „Ionity“

Be to, duomenys, kuriuos naudoja Kinijos firmos, įskaitant automobilių pramonės tiekėjus, padeda geriau suprasti vartotojus, o vietiniai pirkėjai labai skiriasi nuo pirkėjų Europoje.

„Kinijos vartotojai išmano technologijas, nebijo naujovių ir nori žengti skaitmeninės plėtros priešakyje. Pavyzdžiui, trečdalis jų mano, kad automobilyje labai svarbu turėti ryšį, palyginus su 18 proc. vartotojų Vokietijoje, – teigiama ataskaitoje. – Europos vartotojai dažniau dvejoja, ar verta pereiti prie elektrinių transporto priemonių, nėra tikri dėl elektromobilių galimybių ir verčiau laikosi to, kas pažįstama.“