aA
Birželio pradžioje pasklidus žiniai, kad sulaikyti Lietuvos bankų asociacijos vadovas Mantas Zalatorius ir Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus, visuomenėje vėl pradėta diskutuoti apie lobistinę veiklą, jos apibrėžimą, skaidrumą ir atsakomybes. Po minėto įvykio Seimas suskubo keisti Lobistinės veiklos įstatymą. Dar prieš parlamentarams pabaigiant pavasario sesiją spėta įteisinti kryžminį deklaravimą, kuris įpareigoja interesų grupių susitikimus deklaruoti abiems pusėms.
Tomas Vasilevskis
Tomas Vasilevskis
© Asmeninio albumo nuotr.

Kol Lietuvoje lobizmą vis dar lydi neapibrėžtumai, o reguliavimas vis dar keičiamas, Europos Sąjungos širdyje – Briuselyje – tūkstančiai lobistų sėkmingai atstovauja savo klientų interesus ir nenešiodami baisios etiketės dėl galimos korupcijos ar nesąžiningų veiksmų.

Vienas iš tokių, šiuo metu Belgijos sostinėje dirbančių lobistų – Tomas Vasilevskis, lietuviško verslo atstovas Europos Sąjungoje. Jis teigia, kad Briuselyje nepriekaištinga reputacija yra ta savybė, nuo kurios priklauso ilgalaikis pasitikėjimas ir santykių su institucijomis tvirtumas. Be to, ten dominuoja aiškus suvokimas, kad į reputaciją gali būti investuojama ištisus metus, bet jos galima netekti akimirksniu, jei bus bandoma tikslų siekti neleistinomis priemonėmis.

„Tai milžiniška rizika, galinti reikšti karjeros pabaigą. Profesionalas lygiai taip pat puikiai suvokia, kad neleistina veikla, vargu, ar užtikrins norimą galutinį rezultatą: teisėkūros procesas yra per daug sudėtingas, jame dalyvauja didelis skaičius skirtingų institucinių veikėjų, vyrauja milžiniška konkurenciją tarp interesų grupių, todėl galutinis rezultatas praktiškai niekuomet nebūna „juoda arba balta“. Briuselyje juokaujama, kad geriausias rezultatas – kai visi lieka vienodai nepatenkinti“, – šypsosi pašnekovas.

Prieš atvykdamas į ES institucijų buveinių sostinę T. Vasilevskis dirbo politikos patarėju JAV ambasadoje Lietuvoje, dar prieš tai – vienoje iš didžiausių pramonės organizacijų. Jau prieš išvykstant į Briuselį jam teko dalyvauti politinių procesų, teisėkūros stebėsenos, reguliavimo, poveikio vertinimo ir interesų atstovavimo veikloje. O į ES lygmens interesų atstovavimą T. Vasilevskis jau gilinosi ir anksčiau iš akademinių perspektyvų.

Registracija savanoriška, bet praktiškai tampa privaloma

Prieš 14 metų Briuselyje buvo įsteigta Lietuvos verslo atstovybė, skirta padėti šalies verslo organizacijoms ir įmonėms suprasti, kaip veikia teisėkūros subtilybės ES institucijose. Jau po vienerių metų T. Vasilevskis prisijungė prie šios atstovybės ir dirba joje iki šiol.

„Santykius su interesų grupėmis ES institucijose reguliuoja įvairios jų vidaus tvarkos ir tarpinstitucinis Europos Parlamento (EP) ir Europos Komisijos (EK) susitarimas, sukūręs ES skaidrumo registrą. Skaidrumo registre registruojasi juridiniai asmenys, siekiantys tiesiogiai ar netiesiogiai daryti įtaką ES institucijų sprendimams. Užsiregistruoti raginami visi su institucijomis ryšius palaikantys subjektai, nepriklausomai nuo jų teisinio statuso ir registracijos vietos. Esminis principas – „nesvarbu kas tu ir kur – svarbu, ką tu darai“, todėl čia aktyviai registruojasi įmonės, asocijuotos struktūros, konsultantai, teisės kontoros, bet ir profsąjungos, įvairiausių sričių nevyriausybinės organizacijos, think–tank’ai, religinės grupės ir t.t.“, – pasakojo Lietuvos verslo atstovybės atstovas. Iš viso tokių užsiregistravysių Briuselyje yra net apie 12 tūkst.

Briuselis
Briuselis
© Reuters / Scanpix

Tačiau užsiregistruoti nepakanka: kartu reikia pateikti duomenis apie patį juridinį asmenį, žmonių skaičių, lobistinei veiklai skiriamas lėšas, iš ES gautas lėšas ir stebimus teisėkūros klausimus.

„Jie taip pat įsipareigoja laikytis bendro elgesio kodekso nuostatų. Registro sekretoriatas reguliariai atlieka užsiregistravusiųjų subjektų duomenų patikras. Nors oficialiai registracija yra savanoriška, EK ir EP jau taiko reikalavimus, kurie ją verčia de facto privaloma: registracija būtina, jei norima susitikti su komisarais, jų kabinetų nariais ir EK generaliniais direktoriais; ji taip pat būtina norint gauti ilgalaikę akreditaciją EP“, – pridėjo pašnekovas.

T. Vasilevskis tęsė, kad jau ketverius metus vyksta tarpinstitucinės derybos dėl to, ar registracijos sąlygą taip pat taikyti susitikimams su EP nariais, ES valstybių narių Nuolatinėmis atstovybėmis ES ir Tarybos administracijos vadovais. Vis dėlto EP teisės taryba pasisako, kad registracijos sąlyga apribotų EP narių laisvę ir trukdytų atlikti pareigas, nes parlamentarai turi teisę susitikti su tuo, kuo nori, ir tada, kada nori.

Nėra kryžminio deklaravimo reikalavimų

„Dėl reikalavimo pareigūnams ir politikams viešai skelbti apie susitikimus su lobistais prieštaravimų nekyla: EP nustatė šias pareigas komitetų pirmininkams ir EP nuomones rengiantiems pranešėjams. Vis daugiau EP narių tai daro tiesiog jų pačių iniciatyva, o komisarai, jų kabinetų nariai ir Komisijos generaliniai direktoriai susitikimus deklaruoja nuo 2014–2015 m“, – aiškino pašnekovas.

Tiesa, nors Lietuvoje ką tik buvo priimtas įstatymo pakeitimas, įteisinantis kryžminį susitikimų deklaravimą, Briuselyje interesų grupių atstovai to daryti neprivalo.

Paklaustas apie Lietuvos ir Briuselio lobistinės veiklos skirtumus, T. Vasilevskis pirmiausiai įvardino skirtingą aplinką.

„Turint omenyje milžiniškas ES institucijų kompetencijas, didžiulį jų atvirumą ir palankų požiūrį, tai yra ypatingai dinamiška, daugiakultūrinė arena, kurioje konkuruoja šimtai skirtingų interesų grupių, formuojasi įvairios interesų koalicijos, siekiančios poveikio itin sudėtingam ir ilgai trunkančiam teisėkūros procesui, įtraukiančiam ES tarnautojus, išrinktus atstovus EP ir nacionalines vyriausybes“, – pastebėjimais dalijosi jis.

Tomas Vasilevskis
Tomas Vasilevskis
© Asmeninio albumo nuotr.

Be to, lobisto nuomone, skiriasi ir atstovavimo strategijos, kaštų ir naudos suvokimas bei lūkesčių formavimas.

„Skiriasi ir požiūris į reguliavimą. Kaip minėjau, ES skaidrumo registras yra nesudėtinga, realiai veikianti skaidrumo, o ne „lobistų sukontroliavimo“, priemonė, leidžianti plačiajai visuomenei, žiniasklaidai ir kitoms interesų grupėms susidaryti vaizdą apie tai, kokios grupės siekia poveikio, kokiais klausimais ir kiek tam skiria lėšų“, – komentavo jis.

Pasak T. Vasilevskio, registravimasis neužkrauna administracinės naštos, o pareigūnų susitikimų deklaravimu siekiama tinkamos pusiausvyros tarp interesų grupių ir ES institucijų pareigų.

„Labai svarbu, kad priklausymas Skaidrumo registrui neklijuoja „lobisto“ etiketės ir niekaip neįtvirtina šio statuso, kas ypač jautru nevyriausybinėms organizacijoms ir asocijuotoms struktūroms. Tokio skaidrumo modelio pasirinkimas yra labai apgalvotas: suvokiama, kad reguliavimo sistemos sudėtingumas gali kelti įgyvendinimo ir priežiūros problemas, užkrauti administracinę naštą, apsunkinti dalyvavimo galimybes įvairioms grupėms ir mažinti pačių institucijų atvirumą. Tuo tarpu Lietuvoje, nuolat „taisant“ prieš kelis dešimtmečius įsigaliojusį Lobistinės veiklos įstatymą, reglamentavimas išlieka sudėtingesnis ir painesnis. Kaip ir diskusijos šio įstatymo rėmuose“, – įsitikinęs T. Vasilevskis.

Teigia, kad lobizmas nesiejamas su korupcija

Pasiteiravus, kaip Briuselyje matomi lobistai, ar juos, kaip Lietuvoje, lydi įtarūs žvilgsniai, Belgijos sostinėje jau ilgus metus dirbantis ekspertas teigė, kad Europos Sąjungos institucijos lobizmo nesieja su korupcija.

„Priešingai – reguliarus ir atviras dialogas su interesų grupėmis yra neatsiejama teisėkūros proceso dalis. Institucijos visose pavaldumo grandyse išlieka atviros įvairiems interesams“, – tikino jis. Pasak lietuvio, institucijos neslepia, kad neturi žinių ar ekspertinės informacijos, todėl iš interesų grupių tikisi kokybiško indėlio – patikimos informacijos apie tam tikrą sektorių.

„Svarbu turėti omenyje, kad žiniasklaida ir skaidrumo nevyriausybinės organizacijos akylai stebi institucijas ir didžiuosius verslo veikėjus, nuolat atkreipia dėmesį į kylančias skaidrumo problemas, rizikas, įtarimus ar galimus pažeidimus, taip atlikdamos savotišką priežiūros ir viešojo spaudimo palaikymo funkciją“, – toliau situaciją su lobizmu Briuselyje apibūdino T. Vasilevskis.

Briuselyje dirbantis lietuvis: čia juokaujama, kad geriausias rezultatas – kai visi lieka vienodai nepatenkinti
© AP / Scanpix

Tuo metu, pašnekovo nuomone, Lietuvoje neigiamą lobizmo įvaizdį ir etiketę lemia keletas veiksnių. Vienas iš jų – plačiai nuskambantys skandalai, kurių metu lobizmas tiesiogiai siejamas su korupcija.

„Taip pat lobizmo siejimas išskirtinai su verslo interesais, santykinai mažesnis aktyvių kitų sričių interesų grupių skaičius ir matomumas ir kt. Galiausiai, pati lobizmo sąvoka atrodo neprigyja ir gali kelti asociacijas su „lobiais“ ar bet kuo kitu, o ne su legitimia interesų atstovavimo veikla“, – kalbėjo T. Vasilevskis.

Kad Lietuvoje situacija su interesų atstovavimu pasikeistu, lietuvis tiki reikalingas kompleksinis pokytis, todėl pavieniai pokyčiai, pavyzdžiui, įstatymo, situacijos nepakeis.

„Skaidrumą tikrai galima stiprinti santykinai paprastu, į ES Skaidrumo registrą panašiu, reguliavimo modeliu, kuris nekenkia interesų grupių aktyvumui, institucijų atvirumui, tarpusavio pasitikėjimui ir teisėkūros kokybei. Tokį modelį galėtų papildyti laisvanoriškos savireguliavimo iniciatyvos, tokios kaip interesų grupių etikos kodeksai. Sudėtingas reglamentavimas bei etikečių klijavimas tik stiprintų visuomenės nepasitikėjimą ir norą maksimaliai kontroliuoti, visų pirma verslą“, – įsitikinęs jis.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(9 žmonės įvertino)
3.5556

Maisto produktų gamintojams atsivers naujos galimybės: pirkėjams galės pasiūlyti papildomą vertę (7)

Netrukus kompanijos galės stebėti tiek kukurūzo burbuolės, tiek kiaulienos karbonado anglies...

Tyrimas rodo, kad verslo tendencijos postsovietinėse šalyse keičiasi (2)

24 proc. darbdavių jų verslo poveikis aplinkai ir visuomenei patenka į svarbiausiųjų prioritetų...

Didžiausias kiaulienos gamintojas pribrendo neišvengiamam pokyčiui (1)

Didžiausias pasaulyje kiaulienos gamintojas „ Smithfield Foods Inc.“ pasižadėjo sumažinti...

Tokių skaičių Lietuvoje nebuvo matyti jau dešimtmetį: atidėta tragedija ar pagalba verslui (60)

Lietuvoje įvedus karantiną ir kaip reikiant pristabdžius ekonomiką pradėta gąsdinti...

Mačiulis: šis pasirinkimas – žemo lietuvių finansinio raštingumo ženklas (79)

„ Atsakingo požiūrio “ laidoje prasideda ciklas apie finansinį raštingumą . Pirmoje laidoje...

Top naujienos

Į Nausėdų Valdovų rūmuose Macronui ir jo žmonai surengtą iškilmingą vakarienę skubėjo ne tik pasipuošę svečiai, bet ir greitoji atnaujinta 22:05 (386)

Pirmadienį į Lietuvą oficialaus vizito atvyko Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas . Kartu...

Ekspertai apie rinkimus: partijos ne tik nebepasiūlo naujovių, bet ir nebegeba parašyti programų (157)

„Naudojant vyriausybės ir valstybės resursus yra bandoma išvažiuoti, kaip su partijos programa,...

Ekspertė įvertino Brigitte Macron ir Dianos Nausėdienės įvaizdžius: netikėtas sutapimas  paviešintos vakarinės aprangos nuotraukos (536)

Pirmadienio vakarą Vilniuje nusileido Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono lėktuvas, kartu su...

Siaubinga netektis: Radviliškio rajone iš virstančio automobilio iškrito ir žuvo 17-metė (133)

Pirmadienį, apie 12 val., Radviliškio r., kelyje Šeduva-Krekenava, nuo kelio nuvažiavo ir apvirto...

Macronas norėjo paaiškinti Nausėdai, kodėl ėmėsi rusiškos iniciatyvos: norime turėti skaidrų, nenaivų dialogą su Rusija papildyta 21:18 val. (364)

Į Lietuvą atvykęs Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas teigė norėjęs paaiškinti, kodėl...

Nebe vasara, bet šilumos dar sulauksime (2)

Antradienį Lietuvoje vyraus puikūs orai , nes juos vis dar lems aukštesnio slėgio laukas. Lietaus...

Naujas Rusijos ir NATO šalies mūšio laukas: tai jau nebėra tik dar vienas įšaldytas konfliktas (358)

Pavieniai apsišaudymai, tada – rimtesni susirėmimai, mobilizacija, kalbos apie karą, o vėliau...

Epidemiologas perspėja: pagal šiuos požymius, Lietuva antrai bangai pasiruošusi blogai (135)

Nerimstant pranešimams apie naujus COVID-19 atvejus, kas visų pirma bado akis, tai Sveikatos...

Kęstutis Grubliauskas | D+ nariams

Ir aš tarnavau. Kaip merginos sakydavo: vyras be kariuomenės, tai ne vyras (4)

Pamačius rašinius apie Tarybinę armiją , tuoj užplūdo prisiminimai. Praėjus daugeliui metų,...

5 mitai apie G tašką, kuriuos turite tuojau pat išmesti iš galvos (22)

Vis dar mitais apipintas paslaptingas G taškas kelia diskusijų ne tik tarp vyrų, bet ir tarp...

|Maža didelių žinių kaina