aA
Pandemijos ir karantino metu vieni iš geriausių lakmuso popierėlių, kaip sekasi šalies ekonomikai, – bankai. Net ir didelei daliai gyventojų užsidarius namuose, jie ir toliau kortelėmis atsiskaito už maistą, netekę darbų pradeda gyventi iš savo bankuose laikomų santaupų ar nepaisydami nežinomybės ima paskolą ir perka nekilnojamąjį turtą. Gana tiksliai bankai gali pasakyti ir tai, kaip gyvena verslas – ar kaupia pinigus juodai dienai, ar toliau vykdo investicinius planus, o gal nebegali tęsti savo įsipareigojimų.
Vaidas Žagūnis
Vaidas Žagūnis
© Bendrovės nuotr.

Apie tai, kaip šiais metais gyveno bankinis sektorius ir kokių pamokų padėjo išmokti pandemija, interviu cikle „Kava su vadovu“ kalbamės su „Citadele“ banko valdybos nariu, Verslo bankininkystės tarnybos vadovas Baltijos šalims Vaidu Žagūniu.

– Įvedus karantiną bankų veikla nesustojo taip, kaip kai kurių kitų sektorių, pavyzdžiui, restoranų ar viešbučių. Kokie jums buvo šie metai? Ar daug kilo iššūkių?

– Pandemiją pajautėme ir mes. Ne taip, kaip kino teatrai, oro uostai, viešbučiai ar automobilių nuomos kompanijos, bet bankams sekasi proporcingai taip, kaip sekasi mūsų klientams. O jie pradėjo vaikščioti mažiau į parduotuves, miestą ir taip automatiškai pradėjo mūsų paslaugų naudoti mažiau, pavyzdžiui, atsiskaitymų kortelėmisx. Nors pirkti galima internetu, bet paskelbus karantiną pavasarį vis vien atsiskaitymai kortelėmis krito 20–30 proc. Žmonės mažiau naudojosi bankomatais. Krito ir kreditavimo paslaugos. Nekilnojamojo turto sandorių skaičius sumažėjo: gal ne todėl, kad žmonės nebenorėjo pirkti, bet buvo sunku apžiūrėti turtą. O verslas vietoj to, kad naudotųsi paskolomis, kaip tik pradėjo kaupti ir dengti paskolas.

Tikriausiai nėra sektoriaus, kuriuo nebūtų palietęs karantinas ar pandemija, bet mus gelbėjo tai, kad bankininkystė yra ta sritis, kur paskutinius dešimt metų jau buvo aktyviai investuojama į technologijas, viskas skaitmenizuojama. Todėl mums didelės dramos pereiti dirbti į virtualią erdvę nebuvo: jau daug buvome pasidarę iš anksčiau – tiek mobilioji programėlė, tiek skolinimasis el. kanalais. Gal tik prasiplėtė kai kurių produktų paletė, kurią buvo galima gauti neišeinant iš namų.

– Bankai jau ne vienerius metus įvairiomis priemonėmis, kartu ir paslaugų įkainiais, bando klientus priversti naudotis elektroninėmis paslaugomis. Kaip manote, kiek pandemija paspartino klientų persikėlimą į el. erdvę?

– Šiuo metu skaičių neturiu, bet turime statistiką, kad mobilaus parašo naudojimas yra išaugęs apie 30 proc. Vadinasi, nemažai žmonių persikėlė į el. erdvę.

Nepaisant to, manau, kad ir pasibaigus pandemijai dar kelerius metus bankininkystėje išliks balansas tarp el. erdvės ir fizinio bendravimo su klientu. Elektroninėje erdvėje labai lengva padaryti paprastą pavedimą, bet kai klientas nori sudėtingesnių sprendimų, jis nori su banko atstovu susitikti gyvai.

Per karantiną pasiekėme, kad absoliuti dauguma susitikimų su klientais persikėlė į nuotolinį bendravimą, o susitikimai banke pradėjo vykti pagal išankstinį užsirašymą. To bankai siekė paskutinius penkerius metus ir niekaip negalėjo su klientais susitarti. O dabar tiek pirmos bangos metu, tiek antros visi susitikimai su klientais yra iš anksto registruojami ir tai leidžia išvengti eilių ir turėti aiškų grafiką.

Vaidas Žagūnis
Vaidas Žagūnis
© Bendrovės nuotr.

Ką dar pastebėjome per pirmą karantiną – kad užsidarius ne maisto prekių parduotuvėms, visi puolė pirkti internetu, bet kai tik parduotuvės vėl atsidarė, visi grįžo į jas. Tai rodo, kad žmonėms reikia fizinio bendravimo, išėjimo iš namų, aplinkos pakeitimo. Ir to jiems reikia labiau nei patogumo.

– Kaip ir minėjote, iš klientų galite pajausti, kaip sekasi šalies ekonomikai. Tai kaip pabaigsime šiuos metus?

– Kad šiuos metus pabaigsime gerai, nėra abejonių. Visi dar gyvena iliuzijoje, ignoruoja, tai kas vyksta su koronavirusu. Užtenka pažiūrėti į gyventojų mobilumą ir judėjimą. Tai rodo, kad žmonės apsiprato su pandemija.

Šalies ekonomika pirmą bangą atlaikė ir statistiškai šie metai užsibaigs gerai. Jei ir bus BVP kritimas, tai labai nedidelis, bet kyla klausimas dėl kitų metų. Kas bus su paskolomis, kurios atidėtos, o jas reikės pradėti mokėti. Kyla klausimų ir dėl tokių sektorių kaip aviacija, viešbučiai, turizmas, automobilių nuoma, kino teatrai. Visi šie verslai praktiškai stovi. Galima sakyti, kad nuo viso BVP tai nėra didelė dalis, bet joje dirba tūkstančiai darbuotojų.

Antra, apie 50 tūskt. įmonių pasinaudojo valstybės parama – atidėtais mokesčiais ar kitomis formomis. O tai reiškia, kad jos vis vien turės anksčiau ar vėliau išlyginti tas mokestines duobes, kurios atsirado šiemet. Čia ir kyla klausimas – kaip viskas kitąmet susibalansuos. Jei ekonomika nekris, tai yra galimybių, kad pavyks tas duobeles išlyginti. Bet kas bus, jei dar duobelių atsiras?

Manau, kad vis dėlto kitais metais visiems reikės racionaliau elgtis, skaičiuoti ir planuoti atsakingai. Nesakau, kad metai bus prasti, bet pasekmės, kurias sukėlė šių metų pavasario ir rudens pandemijos bangos, matysis kitų metų viduryje.

– Esate ne tik bankas, bet ir organizacija. Karantino metu taip pat teko persikelti į nuotolinį darbą. Kokių pamokų išmokote iš nuotolinio darbo kaip vadovas?

– Prieš pandemiją apie nuotolinį darbą kalbėjo jau visos įmonės: kai kurios jau buvo išbandžiusios, kai kurios – ne. Bet to, kad 90 proc. darbuotojų dirbtų iš namų, tikriausiai niekas nebuvo bandę.

Kai pradėjome dirbti nuotoliniu būdu, iš pradžių visi plojo rankomis, jautėsi lyg dirbtų „Google“. Praėjo kelios savaitės ir žmonės pradėjo klausinėti – tai kada grįšime į biurą, nes tai namie šviesos trūksta, tai baldai nepatogūs, tai vaikai laksto aplink.

Pasikeitė bendravimas su klientais. Jau prieš karantiną kalbinome kai kuriuos klientus, kad kam važiuoti iš Klaipėdos į Vilnių, jei susirinkimą galima daryti ir nuotoliniu būdu, bet klientai vis norėdavo gyvai. Beje paminėsiu, kad didžiausią šių metų paskolą pradėjome ir baigėme su klientu bendraudami internetu.

Vaidas Žagūnis
Vaidas Žagūnis
© Bendrovės nuotr.

Iš kitos pusės dirbant nuotoliniu būdu dingo ribos tarp darbo dienos pradžios ir pabaigos. Pastebėjau, kad kolegos gali rašyti, skambinti bet kuriuo metu. Todėl pradėjome šitą praktiką stabdyti, nes tai prie gero nepriveda. Gali taip dirbti porą savaičių, kol baigiamas svarbus projektas, bet ne ilgus mėnesius.

Taip pat darbuotojus suskirstėme į komandas, kur, pavyzdžiui, į C komandą papuola vyresni ir sveikatos iššūkių turintys darbuotojai, kurie į biurą išvis neina, B komandoje žmonės gali ateiti į biurą, bet vieni su kitais nesusitinka.

Dar pastebėjau, kad pradėjus dirbti iš namų sumažėjo darbuotojų mobilumas. Mes net buvome įdiegę žaidimą, kur po darbų vakare eitų darbuotojai pasivaikščioti, o nueitus žingsnius pasidalintų bendroje komandos programėlėje.

Ko man pačiam pradėjo trūkti? Susitikimai su kolegomis tapo formalizuoti, nebeliko praėjimų pro šalį, mažų pokalbių prie kavos ar lifte.

Sakyčiau, kad vadovams dabar ir yra sunkiausia išlaikyti kontaktą tarp kolektyvo, kad jis nepradėtų defragmentuotis ir komandos jausmas išliktų. Mes taip pat bandome įvairias iniciatyvas, pavyzdžiui, ketvirtadienio vakarais jungiamės į „Zoom“ pakalbėti ne apie darbą. Tokiu būdu bandome pakeisti buvusius išėjimus į barą penktadieniais ar po svarbaus projekto baigimo.

Dar išskirčiau susirinkimus. Pastebėjome, kad jei dalis žmonių susirinkime sėdi biure prie stalo, o kita dalis – nuotoliniu būdu, tai darbuotojai ekrane lieka kaip nuskriausti: prasėdi valandą internetu ir kartais nė žodžio negauna ištarti. Todėl mes užsibrėžėme tikslą padalyti kalbėjimo laiką tarp žmonių, esančių gyvai ir nuotoliniu būdų, kad niekas neturėtų pranašumo.

– Kaip manote, ar po karantino sugrįžus į biurus įmonėms teks iš naujo daug investuoti, kad įmonėse vėl sklistų organizacijos, komandos dvasia?

– Manau, kad šis laikmetis vadovams gyvenimus tikrai apsunkino. Pandemija leido į namus išėjusiems dirbti darbuotojams suprasti, ar jiems trūksta organizacinės dvasios, ar jie darbe tik dėl pinigų. Jei žmogus supranta, kad jis neturi jokių jungčių su organizacija, tai įmonėms bus labai lengva tokius darbuotojus prarasti. Jei darbuotojai, dirbdami namie pajuto, kad jiems kažko trūksta iš biuro, tai jau geras ženklas. Jis rodo, kad komanda yra ir vadovui reikia palaikyti tą liepsnelę. Kol kas virtualiai, o sugrįžus į biurus, pirmai progai pasitaikius investuoti į kolektyvą, kad grandys būtų atnaujintos.

Kiekvienas vadovas dabar turi užduoti sau klausimą, kodėl mano kolegos dirba man. Jei gali atsakyti į šį klausimą – jau neblogai. Antra, reikia paklausti, kodėl darbuotojai dirba organizacijai. Jei atsakymų nėra, tai komandą galima labai lengvai prarasti, nes perėjome į virtualų pasaulį, kuris kaip televizorius – nepatiko, ką rodo, paėmiau pultelį ir perjungiau.

– Tai ką žadate įmonėje Kalėdų vakarėlio vietoje?

– Akivaizdu, kad fiziškai susitikti galimybės nebus, nes turime pirmiausia galvoti apie saugumą, bet turime idėją, kaip sustiprinti darbuotojams šventės įspūdį. Detalių nenorėčiau atskleisti, nes turi likti netikėtumų, bet planas yra, kaip Kalėdas padaryti gražias, šiltas, raudonas ir su daug imbiero ir cinamono kvapo. Esame numatę ir iniciatyvą klientams, bet tikrai idėjų yra, kaip ir su darbuotojais paminėti šį metą ir padėkoti už metus.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(15 žmonių įvertino)
3.6000

„Snaigės“ vadovas Sologubas apie pandemiją: didžiausios galimybės atsiranda, kai nėra stabilumo (43)

Verslo pasauliui pandemija neleido užmigti: įmonių vadovai turėjo greitai suktis ir priimti...

„Krekenavos agrofirmos“ vadovas Grikšas: didiname statymus, o ne auginamės lašinių sluoksnį (71)

Pandemija ir karantinai atnešė daug nežinomybės ne tik vidaus rinkoje, bet ir pasaulio ekonomikai,...

„Novaturo“ direktorė Keinytė – apie nesibaigiančius krizinius mėnesius ir atostogų kryptis šiais metais (60)

Į naujus 2021 m. įžengėme turėdami daugiau žinių apie pandemijos valdymą ir su viltimis dėl...

Lietuviu norintis tapti italas įvardijo, kuo galime patraukti užsienio investuotojus (64)

Prieš trejus metus į Lietuvą pirmą kartą atvykusį italą Renato la Fianzą sutiko šalti orai,...

Vaistinių tinklo direktorė Bagdonavičienė: jei vadovas nerodo tikėjimo ateitimi, tai darbuotojams ją dar sunkiau įžvelgti (26)

Metų pabaigoje permąstant praėjusius mėnesius neretai atrodo, kad jie buvo pilni iššūkių ir...

Top naujienos

Beprecedentėmis sąlygomis 46-uoju JAV prezidentu inauguruotas Joe Bidenas stebėkite tiesiogiai (622)

Po pirmojo mėginimo tapti prezidentu praėjus 34 metams, Joe Bidenas trečiadienį 19 valandą...

Užkalnis. Kirkorovą sutvarkėm, ateis eilė ir kitiems vatnikams (84)

Kai rusų ir bulgarų atlikėjui Filipui Kirkorovui atėmė teisę atvykti į Lietuvą dėl grėsmės...

Įtampa iki paskutinės minutės: Bidenas keičia Trumpą, bet tuo trileris Vašingtone nesibaigia (148)

Taikus, iškilmingas ir simbolika bei tradicijomis apipintas valdžios perdavimas. Tokio proceso...

Klaipėdos centre užsisakė dviejų rūšių cepelinų išsinešti – atidarius vienkartinę pakuotę, tokio vaizdo pamatyti nesitikėjo (47)

Prieš pradėdama pasakoti apie kulinarinę patirtį uostamiestyje, visų pirma prisipažįstu, kad...

Antrame aukšte pasileidus vandeniui iš Rūtos rąstinio namo nieko neliko: net baldai ir sienos nusidažė rudai (80)

Išsiliejusio vandens žala namams neretai pridaro daug nuostolių. Draudėjai vandens padarytą...

Jau galima pranešti apie draudimo rūkyti balkonuose nesilaikančius kaimynus: policija įspėjo, kaip tai padaryti (28)

Nuo sausio 1 d. šalyje įsigaliojo draudimas rūkyti daugiabučių namų balkonuose, kai tam...

Šeima savo rankomis atnaujino sovietinį butą: įvertinkite pokyčius (77)

Įsigijus senos statybos ir remonto reikalaujantį būstą, gali tekti pasukti galvą, kaip greičiau...

Paluckui liejasi skaudūs priekaištai iš partijos narių: mielas Gintautai, tau nepavyko papildyta 19:10 (141)

Po nesėkmingų Seimo rinkimų rezultatų į Tarybos posėdį susirinkę socialdemokratai atvirai...

„Bloomberg“: štai taip negarbingai baigėsi Trumpo kadencija (7)

Donaldas Trumpas trečiadienį išvyko iš Vašingtono, palikdamas amerikiečius labiau...

Permainų purtomas „Rytas“ priima „Neptūną“ – LKL rungtynių transliacija (8)

„Betsafe-LKL“ čempionate trečiadienio vakarą Vilniaus „Ryto“ (9/5) komanda namuose priima...