Pirmasis – politikų, verslininkų ir visuomenės pasimetimas, antrasis – verslų suvokimas, kad reikia padėti visuomenei ir trečiasis – pradedamos kurti reklaminės kampanijos. Tačiau, jo teigimu, šiuo laikotarpiu atsiskleidė ne tik verslų geranoriškumas, bet ir aiškus kai kurių verslininkų siekis pasipelnyti.

Verslas įšokti į traukinį nevėlavo

Pasak A. Tapino, karantino laikotarpiu kiekvienas iš verslo sektorių, anksčiau ar vėliau, įvairiausiais būdais stengėsi prisidėti prie sprendimų, leidusių suvaldyti pandemiją.

Žurnalisto teigimu, net jei karantino pradžioje įmonės pasirinko tyliai laukti ir nepadėti – dėl ko nukentėdavo jų reputacija – jos greitai susigriebdavo ir imdavo taisyti situaciją. Tačiau jis įsitikinęs, kad neapdairiai besielgiančių verslų nebuvo daug.


„Klausimas „ką darei kovo mėnesį?“, turbūt, bus aktualus ne tik politikams, bet ir verslininkams. Jis gali būti gan smarkiai apibrėžiantis reputaciją. Manau, kad didžioji dalis įmonių galės labai aiškiai pasakyti, ką jos darė ir aš labai tuo džiaugiuosi“, – laidoje kalbėjo jis.

Geranoriškumas kaip iš gausybės rago

20 metų su verslo žurnalistika dirbantis A. Tapinas ir pats pasirinko gelbėtojo kelią – sujungė šalies verslus bendram tikslui. Jo surinkto fondo lėšos viršijo net keletą milijonų, tačiau jis įsitikinęs, kad įmonės aukojo nuoširdžiai, neturėdamos jokių papildomų užmojų.

Tiesa, yra manančių, jog tokia pagalba galėjo reikšti verslų siekį pasipuikuoti bei pasigirti atliktais darbais. Vis tik, A. Tapino teigimu, reklaminės kampanijos imtos kurti tik todėl, kad laikui bėgant buvo atsižvelgta, jog jos žymiai patrauklesnės.

Andrius Tapinas

„Tik vėliau buvo pastebėta, kad tokios reklamos paveikesnės nei tos, kuriose skelbiamos akcijos. Turbūt, tai tikrai buvo logiškas sprendimas, tad marketingo skyriai tokį sprendimą priėmė labai gerai apgalvoję. Tačiau, kad pirminis impulsas buvo noras padėti – man nekyla jokių abejonių“, – teigė jis.

Surinkti tokio dydžio fondą jam buvo vieni juokai, tačiau prieš pradedant projektą nebuvo pagalvota, kokių sunkumų jis gali atnešti. Žurnalistas atviravo, kad jo komandos savanoriai iš pradžių dirbo nemokamai, tačiau atsirado įmonių, kurios primygtinai reikalavo dalį aukojamos sumos skirti projektų valdymui.

„Iš pradžių paskelbėme, kad pinigų tam neskirsime. Tačiau, po pirmojo mėnesio supratau, kad tai – neįmanoma. Savanorystė yra gerai, bet iki tam tikros ribos. Tačiau, mes vis tiek išsitekome su 0,5 proc. valdymo išlaidų. Tai, mano galva, yra labai nedaug, bet bent jau galėjome išmokėti algas žmonėms, kurie dirbo po 14–15 valandų“, – pasakojo jis.

Atsirado ir siekiančių uždirbti

Tiesa, kiekvienoje istorijoje visuomet yra antroji medalio pusė. Pasak A. Tapino, buvo ir tokių verslų, kurie siekė pasipelnyti. Fondą renkanti komanda sulaukė įvairiausių viliojančių pasiūlymų, kurie galėjo lemti nesėkmę ar užsitarnautos reputacijos griūtį.

„Buvo raginama pirkti iš tam tikrų įmonių ir sakoma, jog taip visiems bus naudingiau. Taip pat buvo siūloma pirkti dėl gerų kontaktų Kinijoje. Vėliau paaiškėjo, kad tas kontaktas iš tiesų yra kontakto kontaktas, o čia elementarus perpardavinėtojas, norintis užsidirbti papildomą eurą“, – dalijosi žurnalistas.

Taip pat buvo ir tokių, kurie apsaugos priemones pardavinėdavo už itin dideles sumas, – pirmosiomis dienomis respiratoriaus kaina galėjo siekti nuo 8 iki 15 eurų. Tačiau A. Tapinas atviras – tuo metu nebuvo kitos išeities, o spekuliantų pavardės bus įsimintos ilgam.

„Mes respiratorius pirkome, nes supratome, kad dėl tam tikrų logistinių procesų kaukės į klinikas neatvažiuos rytoj ar poryt. Šiuo atveju mums buvo paprasčiau, nes mes išrašome sąskaitas, susimokame ir mums nereikia atlikti jokių viešųjų pirkimų, kas stabdė tam tikrą savivaldybės veiklą. Tikrai skaudėjo, kai leidome spekuliantui užsidirbti, bet mes priemėme tokį sprendimą. Galėjome neleisti, bet kas būtų nutikę klinikose ar ligoninėse, jei pritrūktų atsargų?“, – svarstė jis.

Pakilo ir paties reputacija

Ši akcija pačiam A. Tapinui reiškė ne tik pagerėjusį įvaizdį visuomenės akyse, bet toks žingsnis pagelbėjo ir finansiškai.

„Mums tai pagelbėjo ne tik profesine, bet ir finansine prasme. Taip yra todėl, kad mes esame žmonių išlaikoma televizija ir mus remiančių žmonių skaičius auga. Žmonės mato, kad mes darome šiek tiek daugiau“, – pasakojo jis.

Taip pat išaugo pasitikėjimas ir verslų, į fondą atnešdavusių milžiniškas sumas, akyse. Tačiau A. Tapinas įsitikinęs – visa tai pasiekta tik ypatingai didelio skaidrumo bei nuoširdaus siekio padėti visuomenei dėka.

„Verslai tiesiog pervesdavo milžiniškas sumas. Tada supranti, koks svarbus tas pasitikėjimo kreditas, kurį gauni. Tada kyla šiek tiek daugiau įtampos, nes suklysti negali. Mums lygiai taip pat svarbus tiek 100 tūkst. iš didelės įmonės, tiek 50 eurų pervestų iš mažosios bendrijos, dirbančios Ožkinių kaime“, – teigė žurnalistas.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (44)