aA
Didžiausi šalies bankai ir telekomunikacijos įmonės, atkeliavusios iš Švedijos, jau daug metų visuomenėje kelia nuogąstavimų apie šalies priklausomybę nuo vienos valstybės investicijų.

Atsakingo požiūrio“ diskusijoje dalyvavę specialistai teigė, kad, vis dėlto, tokios įmonės teigiamai praturtina šalies verslo kultūrą, o didžiausius trūkumus įžvelgia šiandieninėse sąlygose naujiems užsienio investuotojams ateiti į rinką.

Investicijos – ne tik pinigai, bet ir pavyzdinė verslo kultūra

Nors politikai dažnai nuogąstauja dėl per didelio švedų kapitalo, sutelkto Lietuvos bankuose, vyriausiasis „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis išskyrė šios situacijos privalumus.

„Kalbant apie priklausomybę nuo vienos valstybės, viską lemia, kokia tai valstybė. Jei tai yra šalis, kuri pagal vertybes, konkurencingumą, skaidrumą – viena pirmaujančių pasaulyje, ji visas tas vertybes perduoda kartu su investicijomis. Juk tos investicijos nėra tik pinigai, kapitalas ir žinios, tai – ir pavyzdinės vertybės“,– tikino ekonomistas.

Birutė Teodora Visokavičienė
Birutė Teodora Visokavičienė
© DELFI / Domantas Pipas

Jam antrino ir „Tele2“ komunikacijos vadovas Andrius Baranauskas, teigęs, kad Lietuva turėtų imti pavyzdį iš didesnę patirtį ir aukštesnės kokybę turinčių rinkų, tokių kaip Švedija, o išmoktas pamokas pritaikyti savai verslo kultūrai.

„Nereikėtų galvoti, kad į Lietuvą perkėlus įmonės pavadinimą, perkelsime ir jos kultūrą. Jie ilgiau buvo laisvesni, todėl svarbu perimti gerąsias patirtis – švedų reiklumą skaidrumui, pagarbą įvairovei“, – laudoje kalbėjo A. Baranauskas.

N. Mačiulis pritarė, kad nors kultūra yra nacionalinio identiteto dalis, su ja ateina ir tam tikri veiklos principai: „Su švedų investicijomis atėjo ir kultūriniai įsitikinimai, kad negalima diskriminuoti pagal lytį, pažiūras, rasę – to, ko Lietuvoje seniau net nebuvo ir daugelis įmonių tik dabar pradeda apie tai kalbėti.“

Pagrindinė problema – priklausomi bankų filialai ir diskriminacija besiskolinantiems

Anot Kazimiero Simonavičiaus universiteto profesorės ir ekonomikos daktarės Birutės Teodoros Visokavičienės, užsienio kapitalo bankai patys iš savęs nėra problema, tačiau Lietuvoje jie turi tik savo filialus, o tai neleidžia savarankiškai jiems veikti.

„Jiems yra diktuojamos visos politinės gairės. Mes neturime visavertės pagalbos ekonomikai ir bankai sėja nelygybę, didina atskirtį. Taip ir yra, nes vienos sąlygos tenkinamos didelėms ir turtingoms kompanijoms, tuo tarpu smulkiam ir vidutiniam verslui, žmonėms, kyla daugiau sunkumų. Jei ir toliau tęsis tokia diskriminacija, proveržio ekonomikoje nebus“, – įsitikinusi B. Visokavičienė.

Kristina Ciparytė, Birutė Teodora Visokavičienė, Nerijus Mačiulis, Andrius Baranauskas
Kristina Ciparytė, Birutė Teodora Visokavičienė, Nerijus Mačiulis, Andrius Baranauskas
© DELFI / Domantas Pipas

Vis dėlto, pasak N. Mačiulio, netiesa, kad sąlygos gyventojams – blogos.

„Visą banko paslaugų paketą galima gauti už mažiau nei eurą per mėnesį, būsto paskolos – pigiausios Baltijos šalyse jau daug metų. Nesusiformavo nekilnojamojo turto burbulai, ekonomika neperkaito. Šiemet matome švelniausią krizę Europos sąjungoje“, – teigė ekonomistas.

Įstatyminė bazė – nepalanki užsienio investuotojams

Nors užsienio investuotojai Lietuva susidomėjo dar prieš daugiau nei 20 metų, kai atgavus nepriklausomybę prasidėjo privatizacijos procesai, šiandien sąlygos naujiems investuotojams įeiti į rinką – sudėtingos.

„Banko sektoriui yra taikomas didesnis pelno mokestis nei kitiems sektoriams. Taip investuotojams siunčiama žinutė, kad šis sektorius yra kažkoks raupsuotas, apmokestinamas papildomais mokesčiais. Tai labiausiai ir trukdo pritraukti investuotojus“, – tikina N. Mačiulis.

Pasak B. Visokavičienės, naujas bankas didintų konkurenciją ir iš to laimėtų vartotojai, tačiau, pirmiausia, jam reikia sukurti palankias sąlygas.

„Jei mes norime investicijų dabar ir siekiame, kad jos pasitarnautų Lietuvos ekonomikai, iš pradžių reikia sudaryti lygias, vienodas ir atitinkančias jų verslo bei investavimo lygį sąlygas“, – įsitikinusi ekonomikos daktarė.

Pasak jos, tai, kad Lietuvoje yra keli Švedijos kapitalo bankai – nėra blogai, tačiau didesnė problema kyla, kai viena šalis užima visą rinką ir neleidžia įeiti kitoms.

N. Mačiulio teigimu, vis dėlto nereikėtų stebėtis, kad užsienio investicijų kapitale dominuoja Šiaurės šalys.

„Tai yra natūralus dėsnis, kitaip ir būti negalėtų. Šis regionas – tiek geografiškai, tiek kultūriškai artimesnis, todėl bijoti fakto, kad investuotojų iš šio regiono daugiausia, tikrai nereikėtų“, – kalbėjo N. Mačiulis.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(8 žmonės įvertino)
3.1250

Ušackas apie aviaciją 2030 m.: kelionę į Niujorką truks stebėtinai trumpai (59)

Praėjusiais metais pandemijai sustingdžius aviacijos sektorių, jis pamažu atsigauna ir net...

„Swedbank“ ekonomistė Ilekytė: daugiau nei pusė dabartinių pradinukų dirbs darbą, kuris šiandien neegzistuoja (21)

Technologijoms vis labiau tobulėjant, darbo rinka neišvengiamai keisis – vienos specialybės...

Dr. Bagdonavičius ramina skeptikus: robotai darbo iš žmonių neatims (62)

Pandemija vos per vienerius metus privertė verslą keistis ir prisitaikyti prie kintančio pasaulio,...

Atsakingas požiūris. Kokios dabartinės investicijos bus pelningos 2030-aisiais? (9)

Pandemija vos per vienerius metus privertė verslą keistis ir prisitaikyti prie kintančio pasaulio....

Viceministrė Simonaitytė: dėl vakcinos kovoja valstybės, todėl neaišku, kada jas įsigyti galės verslai (82)

Iki šiol verslui daugiausiai iššūkių keldavo karantinas ir jo apribojimai, tačiau vis daugiau...

Top naujienos

Garsusis policijos bėglys Molotkovas-Igariokas nesiliauja stebinęs: pareigūnai vėl liko kvailių vietoje (248)

Prieš kelerius metus su pagrobtu policijos pareigūnų „Kalašnikovu“ po Vilnių važinėjęs ir...

Didieji prekybos tinklai tikisi pardavimų rekordų ir planuoja dideles investicijas: atotrūkis nuo smulkiųjų didėja (290)

Didieji prekybos tinklai pernai pardavė dar daugiau nei rekordiniais 2019-aisiais ir už tai bent iš...

Karbauskis ir Veryga nori padėti valdančiajai daugumai: išvardino ribojimus, kurių laikas atsisakyti siūlo atsisakyti baigiamųjų egzaminų laikymo (18)

Opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis ir...

Praėjusią parą nustatytas 541 naujas koronaviruso atvejis, mirė dar 15 žmonių mirė 60–99 metų žmonės, ištirta 3832 ėminių (163)

Per praėjusią parą Lietuvoje nustatytas 541 naujas COVID-19 ligos atvejis, mirė 15 žmonių,...

Viceministrė užsiminė apie karantino švelninimą: kuriuos ribojimus siekiama atlaisvinti pirmiausia (247)

Karantinas Lietuvoje greičiausiai bus pratęstas, tačiau tikėtina, jog gali būti įvesti kai kurie...

Moteriai į pilvą spyrusio Rusijos policininko atsiprašymo versija subliuško iškart kitas pareigūnas šaiposi: nereikia pastoti mums kelio (315)

Sausio 24-osios vakarą internete pasklido vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota, kaip sausio 23 d. per...

Kęstutis Girnius. Verslininkai elgetauja (36)

Valdžios pinigai saldūs. Į juos pretenduoti nesidrovi Lietuvos verslininkai , kurie paprastai...

Izraelis apie naujas priemones dėl COVID-19: nė viena valstybė nepadarė to, ką ketiname daryti (2)

Izraelis dėl naujos atmainos koronavirusų beveik savaitei kone visiškai stabdo tarptautinius...

Mirė radijo stočių „M-1“ ir „Radiocentras“ įkūrėjas Rimantas Pleikys atnaujinta 08.38 (80)

Eidamas 64-uosius metus mirė pirmos nepriklausomos radijo stoties įkūrėjas, buvęs ministras...