aA
Specialiųjų tyrimų tarnybos vadovas, komentuodamas vienos korupcijos bylos situaciją, teigė, jog lobizmo veikla – rizikos faktorius papirkinėjimams. Vis tik, „Atsakingo požiūrio“ diskusijoje, kurioje buvo diskutuojama apie verslo įtaką įvairiems sprendimams ir legalius būdus tai daryti, vienas iš dalyvių – lobistas Šarūnas Frolenko teigė, jog STT vadovas labai klydo ir akcentavo neteisingą vietą.
Lobistas: kalbėdamas apie rizikos faktorius papirkinėjimams STT vadovas klydo
© Shutterstock

Pasak jo, ne lobistinė veikla yra rizikinga, ne interesų grupių dalyvavimas teisėkūros procese, o patys politiniai sprendimai ir teisinė sistema, tad reikėtų vadovautis europiniu suvokimu, jog abi pusės privalo kažką duoti.

Per daug painus teisinis reglamentavimas

„Tai, kad interesų grupės dalyvauja teisėkūroje, nėra rizikos šaltinis. Politikai, valdininkai turi būti atviri, klausytis, leistis į dialogą, kurti erdvę diskusijai mainais į verslo, nevyriausybinių organizacijų deklaravimąsi bendrame skaidrumo registre. Niekam neuždedama etiketė – tik bendras skaidrumo registras“, – sprendimus iškart siūlė jis.

Kaip sako Šarūnas Frolenko, šiandien teisinis lobizmo reguliavimas yra labai painus, o problema – pačiame lobizmo įstatyme. Jo teigimu, šio dokumento išvis neturėtų būti.


„Jis – nereikalingas. Tai, kas yra susiję su interesų grupėmis, jų dalyvavimas teisės aktų kūrime turėti būti teisėkūros pagrindų įstatyme. Jei mes viską sudėtume į šį įstatymą, ir visus dalyvaujančius teisėkūroje vadintume interesų grupėmis, turėtume aiškius būdus atsekti, kas ką veikia ir nevadintume žmonių lobistais – viskas išsispręstų“, – diskusijoje kalbėjo pašnekovas.

Jam pritarė ir diskusijoje taip pat dalyvavęs Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis teigdamas, kad teisinis lobizmo reguliavimas – itin painus.

„Reikia nubrėžti aiškias ribas, jog kaskart nereiktų aiškintis, ar riba buvo peržengta. Lietuvoje esantis reguliavimas – spąstai, iš kurių gali būtų sunku išeiti“, – pridūrė jis.

Andrius Romanovskis
Andrius Romanovskis
© DELFI / Domantas Pipas

Pašnekovas paaiškino ir lobistų vaidmenį Lietuvą – jie atstovauja skirtingus sektorius, o juos arba darbo sritis pagal įstatymą privalo deklaruoti.

„Lobisto veiklos apibrėžtis siaura – poveikis tik teisėkūrai. Ne visi mano klientai yra lobistinės veiklos užsakovai, kaip tik, dauguma jais nėra, tačiau sektoriai apima gėrimus, finansų rinkas, reguliuojamas industrijas ir pan. Šių paslaugų tiekėjų – lobistų – nėra daug, todėl jie bando aprėpti visas veiklos sritis“, – teigė jis.

Neigiamas požiūris atkeliavo iš sovietmečio

Vis dėlto, lobizmas nėra vien tarpininkavimas tarp suinteresuotų grupių ir valdžios. Šarūno Frolenko teigimu, lobistai, kaip ir kiekvieno sektoriaus darbuotojai, yra savo srities profesionalai – tiek teisėkūrą, tiek politiką supranta kaip procesą. Nors Lietuvoje lobistai dažnai minimi negatyviame kontekste, pašnekovo manymu, tokie profesionalai pasaulyje – itin reikalingi.

„Kodėl reikalingi? Dažnai verslo bendrovės, vadovai – orientuoti į verslo procesus. Teisėkūra ir politika dažnai jiems yra tamsus miškas ir jie nesidomi šia sritimi taip, kaip verslo klausimais. Tam ir reikalingi konsultantai – mes – kurie savo žiniomis, kompetencija ir patirtimi gali paaiškinti, kas vyksta, kaip vyksta, kodėl vyksta, pateikti įžvalgas bei padėti orientuotis besikeičiančioje, dinamiškoje politinėje aplinkoje. Mes visi suprantame, jog vieni sektoriai yra praktiškai nereguliuojami – jiems svarbu tik bendriniai įstatymai, tačiau yra daugybė kitų sektorių, kurie – stipriai reguliuojami, pavyzdžiui, žiniasklaidos atstovai. Jie taip pat seka teisėkūrą, jiems irgi rūpi visuomenės informavimo įstatymai, pakitimai juose, nes nuo to priklauso, ar žurnalistai turės daugiau laisvės, ar ji bus apribota“, – aiškino jis.

Kristina Ciparytė, Andrius Romanovskis, Šarūnas Frolenko
Kristina Ciparytė, Andrius Romanovskis, Šarūnas Frolenko
© DELFI / Domantas Pipas

Abu pašnekovai – sertifikuoti lobistai, o jų veikla apima konsultacijas, tarpininkavimą, žinių įnešimą į teisėkūros procesą, pagalbą suinteresuotoms grupėms, stokojančios žinių šiuose procesuose. Užsienio valstybėse lobizmo sąvoka – suprantama ir teigiamai priimama, tuo tarpu, Lietuvoje – viskas atvirkščiai. Andriaus Romanovskio teigimu, problemos šaknų reikėtų ieškoti istorijos vadovėliuose.

„Tai iš sovietmečio atėjęs lobisto įvaizdis, susijęs su amerikietiška sistema, o tuo laikotarpiu mums įskiepijo, jog amerikietiška sistema – supuvęs kapitalizmas, kuriame lobistai ´ aptekę pinigais. Ir, staiga, šią sąvoką ir modelį įdiegėme Lietuvoje – žmonės net nežino, ką šis žodis reiškia.

Svarbiausia – nepapirkinėti politikų, mat už sprendimų priėmimą negali būti atlyginama. To negali daryti niekas. Visi turime žinoti, kas dalyvauja teisėkūroje – valstybinės institucijos, nevyriausybinės, religinės, verslo organizacijos, fiziniai asmenys. Fizinių asmenų yra daug ir pagal įstatymą jie nėra lobistai, neturi nieko deklaruoti, bet, išties, mes nežinome, kam jie atstovauja – ar save, ar kažkas jo paprašė“, – aiškino jis.

Viskas turi vykti viešai

Diskusijos metu, kalbėdamas apie minėtąjį lobizmo įstatymą, Šarūnas Frolenko užsiminė ir apie pokyčius, kuriuos įgyvendinti – būtina.

„Šio įstatymo reikia atsisakyti ir taisyti teisėkūros pagrindų įstatymą. Koreguojant jį, reikia turėti du esminius tikslus. Pirmasis: teisėkūros procesą padaryti atvirą. Tai yra – užtikrinti, kad visi turintys nuomonę, pasiūlymus ir argumentus galėtų juos pateikti, jog procesas nebūtų per greitas, uždaras, be sutrumpinimo kelių, kad galėtų dalyvauti visuomenė. Antras tikslas – užtikrinti, kad galėtume žinoti, kas dalyvavo teisėkūros procese – kas teikė pasiūlymus, pastabas, kas domėjosi, kam tai rūpėjo“, – laidos metu pasiūlymais dalijosi pašnekovas.

Šarūnas Frolenko
Šarūnas Frolenko
© DELFI / Domantas Pipas

Įgyvendinti šiuos du dalykus – nėra sudėtinga. Juk, Š. Frolenko teigimui, mes turime puikų technologinį įrankį – teisės aktų registrą, kuriame matosi visas ministerijų susirašinėjimas.

„Viena pateikia projektą, kita – pažymą. Tačiau ten nematome piliečių, nevyriausybinių organizacijų, asociacijų ir verslo raštų. Užtikrinkime, kad ten būtų visi. Kad ir kaip būtų mistifikuotas lobistų darbas, jį visada lydi raštas, dokumentas, visada atsiranda konkretūs argumentai, yra viešumo veiksmas, kurį galima atsekti. Tokiu būdu tai matys ir visuomenė, ir žurnalistai“, – pridūrė jis.

Visiškas viešumas bei skaidrumas turėtų ir kitų privalumų. Diskusijos metu ne kartą šalia lobizmo sąvokos paminėtas ir korupcijos klausimas taip pat galėtų būti lengvai atsakomas – kai atskleidžiamos visos suinteresuotos grupės, lieka mažiau vietos papirkinėjimams, nešvariai priimamiems sprendimams. Vis tik, nors kyšininkavimo ir lobizmo ryšys dažnai eskaluojamas, Andriaus Romanovskio teigimu, šių dviejų procesų nereikėtų sugretinti.

„Negirdėjau nė vieno lobisto, nuteisto už korupcinius nusikaltimus. Paskutinis korupcijos skandalas taip pat buvo pavadintas lobistų korupcijos skandalu, nors nė vieno registruoto lobisto ten nėra. Ir seniai su politikais ginčijomės, sakydami, jog srityse, kur kalbama apie lobistus, jie net neveikia. Siekiant paaiškinti situaciją, šis gero ir blogo supriešinimui labai tinka lobisto etiketė, nes daug kas net nežino, ką tai reiškia“, – sakė pašnekovas.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(3 žmonės įvertino)
2.3333

Valstybės pagalba verslui: padeda augti ar žlugdo konkurenciją (10)

Valstybės parama padeda verslui auginti šalies ekonomiką, o kartu prisideda prie bendro šalies...

Atsakingas požiūris. Advokatas Kačerauskas apie Covid-19 krizę: pinigų lietus į visas puses yra krūva neteisėtos valstybės pagalbos (18)

Praėjusią savaitę Interneto žiniasklaidos asociacija ir UAB „All Media Lithuania“ kreipėsi...

Atsakingas požiūris. Valstybinis bankas ir vaistinės: nesėkmės atveju gelbėti tektų iš mūsų visų kišenių (53)

Šiandien „Atsakingo požiūrio“ diskusijoje kalbėsime apie valstybinius ir privačius verslus....

Lobistas: kalbėdamas apie rizikos faktorius papirkinėjimams STT vadovas klydo (17)

Specialiųjų tyrimų tarnybos vadovas, komentuodamas vienos korupcijos bylos situaciją, teigė, jog...

Atsakingas požiūris. Romanovskis: nesu tikras, kad verslui saugu samdytis lobistus (6)

Teisėsauga korupcijos byloje pareiškė įtarimus šešiems asmenims, tarp kurių – Lietuvos verslo...

Top naujienos

Patikslino detales dėl naujų koronaviruso atvejų: vienas užsikrėtusių keliavo traukiniu, dalyvavo diplomų teikimo šventėje taip pat užsikrėtė „Maximos“ darbuotojas, fiksuotas šeiminis protrūkis (21)

Per praėjusią parą Lietuvoje patvirtinti penki nauji koronaviruso atvejai, bendras susirgimų...

Donatas Katkus rėžė kandžiai: karantinas nesibaigė, jūs pamatysite (48)

„Reikia skiepytis ir nevalgykit virusų, – laidoje „ Jūs rimtai? “ juokavo dirigentas,...

Valdžia nepatenkintų lietuvių nuotaikos: sovietmečio nebesiilgi ir Putinu netiki (1532)

Lietuviai skeptiškai vertina demokratijos veikimą šalyje, dalis vis dar ilgisi tvirtos rankos ir...

Naujausia sinoptikų prognozė: atkeliauja vėsus oras (22)

Ši savaitė bus vėsi, lietaus tikimybė bus nedidelė, prognozuoja sinoptikai.

Šimtai mokslininkų įspėja, kad koronavirusas plinta oru (201)

Šimtai mokslininkų teigia – yra įrodymų, kad žmonės gali užsikrėsti naujo koronaviruso oru...

Tragiška Rusijos klubo treniruotė: vartininką nutrenkė žaibas (57)

Trečioje Rusijos futbolo lygoje rungtyniaujanti Orechovo-Zujevo „Znamia Truda“ ekipa patyrė...

Paaiškino, kur tiksliai kreiptis įkandus erkei: nežinia kodėl moteriai buvo pasiūlyti trigubai brangesni tyrimai (6)

Noriu pasiteirauti, kokia tiksli tvarka įkandus erkei, kaip elgtis? Nes iš pirmo poliklinikos...

Italijos žiniasklaida: Gudaitis karjerą tęs „Zenit“ klube (16)

Nors Artūras Gudaitis oficialiai dar yra Milano „Armani Exchange“ narys, turintis galiojančią...

Atlyginimų padidėjimą pajus ne visi: gali tekti palaukti kitų metų (117)

Seimas pritarė prezidento Gitano Nausėdos siūlymui ir nusprendė padidinti neapmokestinamąjį...

Tragiška BMW avarija Klaipėdoje: automobiliui atsitrenkus į medį žuvo 20-metis keleivis (118)

Policijos departamentas informavo, kad Klaipėdoje įvyko skaudi nelaimė. Pranešama, jog avarijos...

|Maža didelių žinių kaina