Nebuvo būtina atleisti darbuotojų
Vos paskelbus karantiną, nemaža dalis verslų ėmėsi darbuotojų atlyginimų mažinimo – kai kuriose įmonėse jie buvo nurėžti net keliasdešimčia procentų. Tačiau, pasak N. Mačiulio, ši krizė – unikali, o vos paskelbus karantiną buvo pasiūlytos ir priemonės, turėjusios padėti išsaugoti darbuotojus – didelė dalis atlyginimų galėjo būti mokama iš valstybės biudžeto. Tad, jo teigimu, darbuotojų atlyginimai tikrai neturėjo būti pirmas žingsnis, bandant išsigelbėti.
„Turbūt to ėmėsi įmonės, kurios nematė perspektyvos, kad tų darbuotojų reikės artimiausiais mėnesiai, gal – ir iki metų pabaigos. Dėl to ir buvo imtasi tokio pobūdžio restruktūrizacijos. Tačiau šios krizės yra kitokios aplinkybės – jei per 2008 m. krizę buvo aišku, kad vėlesnis ekonomikos kilimas ir grįžimas iš duobės truks labai ilgai, įmonių galimybės buvo labai ribotos, niekas daug negalvojo bei priimdavo daug sprendimų be jokių didelių apsvarstymų. Šios krizės skiriasi – tikėtina, kad nemažos dalies darbuotojų, dabar esančių prastovose, reikės vėliau. Galbūt ne iš karto, ne gegužės ar birželio mėnesį, bet vis tiek antrojoje metų pusėje bus stebimas ekonomikos atsigavimas ir jie galės grįžti į savo darbo vietas“, – laidoje prognozavo ekonomistas.
Jis pridūrė, kad sprendimas visiškai atsisakyti darbuotojų arba sugadinti santykius mažinant darbo užmokestį, gali neigiamai atsiliepti pačioms įmonėms. Vis dėlto, N. Mačiulis džiaugėsi, kad nebuvo masiškai piktnaudžiaujama ir force majeure.
„Žiūrėdamas į nedarbo lygį rodiklius negaliu pasakyti, kad tas piktnaudžiavimas Lietuvoje buvo kažkoks masinis reiškinys. Vis tik, įmonės turėjo labai aiškią alternatyvą – mokėti tik dalį atlyginimo darbuotojui, tuo tarpu, likusią dalį sumoka valstybė iš biudžeto. Prie tokių aplinkybių nebuvo poreikio priimti skubotų ir socialiai nelabai atsakingų sprendimų, bet, turbūt, galime suprasti įmones, kurios nemato galimybės ateinančius kelis mėnesius vykdyti veiklą bei gauti pajamų. Pavyzdžiui, avialinijų ir viešbučių verslai – jie labai priklausomi nuo turistų srautų, tad, akivaizdu, kad turizmas iškart po karantino neatsigaus. Todėl, nepriklausomai nuo įmonės finansinės padėties, joms teko pripažinti, kad dalies darbuotojų šiais metais nebereikės“, – kalbėjo pašnekovas.
Gali tekti ir atsisakyti darbuotojų
Vis tik, nors nuvilnijo ir atleidimų, ir atlyginimų mažinimų banga, N. Mačiulis pastebėjo, jog šiandien jau matomas akivaizdus atsigavimas beveik visuose sektoriuose, orientuotose į vidaus paklausą.
„Auga ne tik prekybos centrų apyvarta, ne tik maisto prekių pirkimai, bet ir kai kurių namų apyvokos, sodo prekių paklausa. Švelnėjant karantino priemonėms, atsidarant parduotuvėms, į jas keliauja gyventojai. Jie lankosi ir lauko kavinėse. Atsigavimas, aišku, nebus labai staigus – mažai tikėtina, kad iki šių metų galo sugrįšime ten, kur buvome praėjusiais metais. Gali būti, kad daliai įmonių, siekiant optimizuoti savo veiklą, teks atsisakyti dalies darbuotojų“, – aiškino jis.
Vis dėlto, vis dar silpna paklausa matoma mūsų eksporto rinkose, todėl kai kurioms pramonės, transporto sektoriaus įmonėms gali tekti atsisakyti kai kurių darbuotojų. Tačiau, pasak ekonomisto, tai neturėtų būti toks didelis šuolis, koks buvo balandžio mėnesį.
Kalbėdamas apie kitus pokyčius, kurie įvyko dėl karantino, ekonomistas paminėjo prekybininkus, kuriems teko prisitaikyti – ypač tiems, kurie neturėjo patogių e-komercijos platformų.
„Kita vertus, jie turės pergalvoti, ar jiems reikia tiek prekybinio ploto, kiek turėjo. Vartotojai irgi galės įsivertinti, ar toks vartojimo lygis, koks buvo praeityje, jiems reikalingas – gal galima sumažinti savo apetitą, pakeisti prioritetus, nenukenčiant gyvenimo kokybei. Daugelis įmonių įsivertins, kiek ir kokių darbuotojų gali dirbti nuotoliniu būdu – galima sakyti, kad tai buvo toks priverstinis dviejų mėnesių testas. Manau, daugelis įmonių pamatė, jog daug galima nuveikti nuotoliniu būdu, nebūtina kasdien sėdėti darbo vietoje, nebūtina keliauti didelių atstumų į konferencijas ar komandiruotes. Manau, kad, pavyzdžiui, nuskristų kilometrų skaičius bus gerokai mažesnis ne tik šiemet, bet ir kitais metais. Tai – teigiamas pokytis – mažiau užteršime planetą“, – apie pozityvius dalykus užsiminė Nerijus Mačiulis.
