Čia jums ne tūkstantis euriukų...

Tačiau labiausiai įmonės vadovą šokiravo tai, kad kiekvienas žingsnis, taip pat ir pirkimų procedūros, prie kurių „prisikabino“ NMA specialistai, dar projekto įgyvendinimo pradžioje buvo derintos su NMA. Tuomet jokių pastabų verslininkas nesulaukė.

Kol susirūpinęs įmonės vadovas ieškojo teisybės valdininkų koridoriuose, visai netikėtai jį susirado potencialus problemos sprendikas. Konsultantas, teisininkas, kuris iš kažkur labai konkrečiai žinojo, kad įmonę yra užklupusios šiokios tokios problemos, įsisavinant ES pinigus. Daliai tų problemų spręsti verslininkas su konsultantu, iš ankstesnių darboviečių turinčiu tiesioginių ryšių su NMA, pasirašė sutartį. Joje parašyta, kad sutarties tikslus pasiekus „pilna apimtimi“, konsultantas užsidirba 20 proc. sėkmės mokestį.

Reketo schemos toliau veikia. Informacija iš NMA teka, konsultantams klientų netrūksta. Ypač populiarios konsultantų paslaugos tarp tų, kurie turi mažiau ryšių, kontaktų ir telefonų numerių tarp Vilniaus valdininkų ir politikų.
Indrė Makaraitytė

Tai yra tik viena iš Nacionalinės mokėjimo agentūros darbuotojų taikomų galimų reketo schemų prieš verslą. Kai projektas artėja prie pabaigos, NMA fiksuoja problemas, tuomet darbuotojai nutekina informaciją saviems konsultantams, o šie imasi jas spręsti. Pinigus galimai pasidalija abi pusės.

Šią informaciją, taip pat ne vieną kitą galimo reketo iš verslininkų istoriją, turi teisėsauga, apie tokius ir panašius atvejus yra informuojamas Žemės ūkio ministras Bronius Markauskas. Įdomu tai, kad tokių konsultacinių paslaugų patirties ir netgi bendro darbo su konsultantu, pasisiūliusiu spręsti įmonės X problemas, turi dabartinė ministro patarėja Irena Lankauskienė.

O reketo schemos toliau veikia. Informacija iš NMA teka, konsultantams klientų netrūksta. Ypač populiarios konsultantų paslaugos tarp tų, kurie turi mažiau ryšių, kontaktų ir telefonų numerių tarp Vilniaus valdininkų ir politikų. Juk tipinis sutarties sakinys „pasiekus sutarties tikslus pilna apimtimi“, kitaip tariant, užglaisčius su NMA visus nesklandumus, taip pat iškalbingas ir šį bei tą byloja.

Ar tai vyksta su antrai kadencijai Žemės ūkio ministro B. Markausko paskirtu NMA vadovo Eriko Bėronto žinia?

E. Bėrontas su žiniasklaida nekalba. Jis sėdi savo kabinete išjungęs telefoną, sekretorei prisakęs visus informuoti, kad jo nėra darbo vietoje.

Galbūt B. Markauskas yra labai geras ir doras žmogus, kurį sujaudino E. Bėronto ašaros, tačiau mes kalbame apie pareigūną, kuris atsakingas už milijardinės Europos Sąjungos paramos žemės ūkiui skirstymą. Jei jam iš paskos – toks šleifas, kaip galima E. Bėrontą skirti antrajai kadencijai?
Indrė Makaraitytė

Nes ne tik dėl reketo schemų kyla rūpesčių. Dar viename ikiteisminiame tyrime E. Bėronto pavardė įrašyta tarp specialiųjų liudytojų. Tyrimas taip pat vyksta dėl lėšų skyrimo su pačiu ministru susijusiam kooperatyvui.

B. Markauskas prisipažįsta, kad prieš sprendimą paskirti E. Bėrontą antrai kadencijai nemiegojęs tris naktis.

„Skyriau ne kaip politikas, o kaip žmogus“, – sako ministras, daug ir ilgai iki ašarų kalbėjęs su E. Bėrontu. Bet šiuo paskyrimu šalia Ramūno Karbauskio trąšų, žemių ir galimai nuvarytų ūkininkų dabar turi dar E. Bėronto problemą, kuri, visai gali būti, jam dar kainuos ir ministro postą.

Galbūt B. Markauskas yra labai geras ir doras žmogus, kurį sujaudino E. Bėronto ašaros, tačiau mes kalbame apie pareigūną, kuris atsakingas už milijardinės Europos Sąjungos paramos žemės ūkiui skirstymą. Jei jam iš paskos – toks šleifas, kaip galima E. Bėrontą skirti antrajai kadencijai? E. Bėrontas nebūtų atleistas iš pareigų, o tik nepaskirtas antrai kadencijai. Nes yra klausimų. O šioje Vyriausybėje, šioje valdžioje juk iškelta skaidrumo kartelė esą aukščiau nei bet kada.

Bet E. Bėrontas buvo paskirtas. Ir todėl dabar jam keliami klausimai automatiškai keliauja ne tik Žemės ūkio ministrui B. Markauskui, bet ir premjerui S. Skverneliui.

B. Markauskas sako, kad jis ir jo pavaldiniai domėjosi teisėsaugininkų turima medžiaga ir kad jam kelia įtarimų tai, jog tyrimas vyksta jau metus. Anot ministro, per ilgai. Jei per ilgai, anot ministro, vadinasi, nieko rimto teisėsauga prieš E. Bėrontą neturi. Ir todėl ministras netiki, kad E. Bėrontas būtų prikišęs nagus prie ES paramos grobstymo kartu su buvusiu NMA vadovu Sauliumi Silicku. Šioje istorijoje minimas ne tik S. Silickas, bet ir Seimo narys valstietis, R. Karbauskio žmogus Biržuose, Viktoras Rinkevičius. Jie visi tikina B. Markauską, kad visai niekuo dėti, ir B. Markauskas tiki.

Gal B. Markauskui patirties trūksta, bet kaip tuomet suprasti Saulių Skvernelį?

Kai S. Skvernelis vadovavo Vidaus reikalų ministerijai, o tuometiniam FNTT vadovui Kęstučiui Jucevičiui STT suteikė tokį pat – specialiojo liudytojo – statusą, S. Skvernelio reakcija buvo, švelniai tariant, kitokia. Dėl K. Jucevičiaus patikimumo buvo ne tik suburta speciali komisija. Viešai S. Skvernelis buvo pasiūlęs K. Jucevičiui tirtis melo detektoriumi, o kurį laiką žiniasklaida transliavo viešus S. Skvernelio ir K. Jucevičiaus apsižodžiavimus. Galiausiai K. Jucevičius pernai pasibaigus kadencijai išėjo į pensiją. S. Skvernelio susirastas Vidaus reikalų ministras E. Misiūnas K. Jucevičiaus kitai kadencijai nepaskyrė.

Ne tik B. Markauskas kalbėjosi su premjeru apie NMA direktorių. Kokių dokumentų turi specialiosios tarybos, premjerą supažindino ir STT vadovas. Matyt, kažkokios informacijos turi ir Prezidentė, nes ji E. Bėronto paskyrimą antrajai kadencijai pavadino kompromituojančiu.
Indrė Makaraitytė

Dabar gi S. Skvernelis per savo atstovą spaudai pareiškė, kad tyrime dėl ES paramos grobstymo figūruojančio E. Bėronto paskyrimas antrai kadencijai NMA direktoriumi yra B. Markausko valia ir atsakomybė.

Ar gali būti, kad premjeras nežino, kas vyksta ministerijose ir suteikia ministrams plačią autonomiją, kokią buvo suteikęs Algirdas Butkevičius, kai neturėjo jokių galimybių kontroliuoti, ką daro, pavyzdžiui, labai abejotinos kompetencijos ir reputacijos darbiečių ar tvarkiečių ministrai?

Ne, tikrai ne. S. Skvernelis tikrai kitoks premjeras, jis viską žino ir viską nori žinoti, ypač jei tai yra susiję su teisėsauga. Be to, B. Markauskas šiandien save laiko visiškai S. Skvernelio žmogumi. Ir apie E. Bėrontą pats B. Markauskas kalbėjosi su premjeru prieš keletą mėnesių. Jei S. Skvernelis būtų pasakęs ne, B. Markauskas žmogui, kuriuo vieninteliu dar tiki, tikrai nebūtų drįsęs prieštarauti. Tad S. Skverneliui taip pat tinka E. Bėrontas.

Be to, ne tik B. Markauskas kalbėjosi su premjeru apie NMA direktorių. Kokių dokumentų turi specialiosios tarybos, premjerą supažindino ir STT vadovas. Matyt, kažkokios informacijos turi ir Prezidentė, nes ji E. Bėronto paskyrimą antrajai kadencijai pavadino kompromituojančiu.

Ir vis tik ne E. Bėrontas yra problema.

Tylus, labai tylus buvo B. Markausko prisipažinimas, kad jo ir R. Karbauskio nuomonės dėl žemės iš esmės skiriasi. O dar iškalbingesnis paaiškinimas, kad ūkininkų nuvarymą nuo žemės jis matąs iš kitos pusės – juk ne visiems verslas pavyksta.
Indrė Makaraitytė

Ne vieną kartą STT ir FNTT tyrimai baigėsi niekuo, tik įtariamaisiais paskelbtų žmonių reputacinėmis krizėmis. Gali būti, kad E. Bėrontas yra sąžiningas vadovas, jis neturi ryšių su buvusiu NMA vadovu Sauliumi Silicku ir S. Skvernelio bei ministro globa jam yra pagrįsta. Betgi tuomet gal baikime su tais dvejopais standartais? Tiesą pasakius, tuomet teisūs tie, taip pat ir vis dar valstiečių frakcijos Seime narys Povilas Urbšys, jog buvęs „Lietuvos geležinkelių“ vadovas Stasys Dailydka vaikšto laisvėje, jam nepareikšti jokie įtarimai, tačiau iš aukščiausių valdžios tribūnų skalambijama, kad akiplėšiškesnio grobstymo iš valstybės, vykusio daug metų, dar reikėtų paieškoti.

Beje, pats premjeras padidino atlyginimus teisėsaugos institucijų agentams nuo šių metų. Ar ir jis mano, kad ilgai trunkantis tyrimas savaime reiškia, kad E. Bėrontas – nekaltas ir teisėsaugininkai nieko prieš jį neturi? Gal premjeras pirmiau turėjo pareikalauti agentų darbo kokybės, lygiai kaip iš mokytojų, ir tada kelti atlyginimus?

Tačiau kai klumpama ant NMA vadovo, tai B. Markausko kalbos apie grįžimą prie trąšų sudėties reglamentavimo klausimo, su kuriuo jis pripažįsta nesusipažinęs, arba tyrimą dėl to, kaip R. Karbauskis sugebėjo tapti didžiausiu žemvaldžiu Lietuvoje, skamba kaip vėjas laukuose.

Tylus, labai tylus buvo B. Markausko prisipažinimas, kad jo ir R. Karbauskio nuomonės dėl žemės iš esmės skiriasi. O dar iškalbingesnis paaiškinimas, kad ūkininkų nuvarymą nuo žemės jis matąs iš kitos pusės – juk ne visiems verslas pavyksta.

Bet gal to ir galima tikėtis, kai Seimui realiai vadovauja Lietuvos žemės ūkyje tikrąja ta žodžio prasme šeimininkaujantis R. Karbauskis?