Tai rodo DELFI užsakymu spalio 16–28 dienomis atlikta visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ Lietuvos gyventojų apklausa.
Šis tyrimas fiksuoja neženklius pokyčius, neviršijančius 3,1 proc. paklaidos ribos, tiek rinkėjų požiūryje į politines partijas, tiek į atskirus politikus, tačiau atskleidžia tam tikras ne pirmą mėnesį ryškėjančias tendencijas.
„Pirmas dalykas, kuris krenta į akis – bene pirmą kartą reitinguose Lietuvos centro partija (LCP), vedama Seimo nario Naglio Puteikio, peržengė 5 proc. ribą ir dabar yra panašioje pozicijoje, kaip partija „Tvarka ir teisingumas“ ar Liberalų sąjūdis. Tai gali būti atsitiktinumas, bet gali rodyti ir tai, kad jie po truputį tampa konkurencingesne jėga“, – DELFI sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas, politologas Mažvydas Jastramskis.
Taip jis įvertino apklausos rezultatus, rodančius, kad tuo atveju, jei Seimo rinkimai vyktų artimiausią sekmadienį, 5,4 proc. tyrimo dalyvių savo balsus atiduotų už LCP, tai yra, ši partija peržengtų 5 proc. rinkimų barjerą. Rugsėjo mėnesį už LCP pasisakė 3,9 proc. respondentų.
LCP, kuriai Seime atstovauja vienintelis N. Puteikis, aplenkė parlamentinę partiją „Tvarka ir teisingumas“, kuri, tyrimo duomenimis, lieka už barjero ribos su 4,8 proc. vertinimu (rugsėjį buvo 4,9 proc.), bei Seime atstovaujamą Lietuvos lenkų rinkimų akciją – Krikščioniškų šeimų sąjungą (LLRA-KŠS), už kurią pasisakė 5 proc. respondentų (buvo 4,9 proc.).
N. Puteikio šalininkai, naujausiais duomenimis, mažai atsilieka nuo Liberalų sąjūdžio, kurį palaikytų 5,6 proc. tyrimo dalyvių (rugsėjį buvo 5,7proc.).
„Pagal partijos reitingą sunku spręsti, kodėl pasisakoma už LCP – ar tai protesto balsai, ar ieškoma kažkokios viltingos naujos jėgos. Bet jau anksčiau esu sakęs, jog tai gali būti ženklas, kad Lietuvoje vyksta partinės sistemos erozija, ir vėl didėja niša naujokams. Ar tie naujokai bus LCP su N. Puteikiu, kuri šiuo metu po truputį lyg ir pradeda augintis sparnus, ar kažkas kitas, dar anksti pasakyti, bet ženklai yra“, – kalbėjo M. Jastramskis.
Socialdemokratų nebemato kaip alternatyvos
Apklausa rodo, kad tuo atveju, jei rinkimai į Seimą vyktų artimiausią sekmadienį, daugiausia rinkėjų savo balsus atiduotų už opozicinę Tėvynės sąjungą – Lietuvos krikščionis demokratus (TS-LKD). Už šią partiją spalio pabaigoje pasisakė 19,1 proc. rinkėjų, tai yra, 2,1 procentinio punkto daugiau nei rugsėjį.
Nuo konservatorių nedaug, paklaidos ribose, atsilieka valdančioji Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), už kurią spalį pasisakė 17 proc. apklaustųjų (rugsėjį buvo 16,6 proc.).
Tuo metu trečioje vietoje įsitvirtinusių socialdemokratų palaikymas nesiekia nė 10 proc. Jei rinkimai vyktų artimiausią savaitgalį, LSDP paremtų 7,2 proc. tyrimo dalyvių. Rugsėjį tokių buvo 9,1 proc.
Pasak M. Jastramskio, apžvelgiant pastarąjį politinį periodą, akivaizdu, kad socialdemokratai po truputį, bet sminga žemyn.
„Socialdemokratams viskas susidėjo: pradedant nesėkmingais rinkimais, po kurių jie nuėjo į daugumą, tai yra, ir toliau buvo matomi kaip valdžios partija, tada – Gintauto Palucko išrinkimas, vidinės įtampos. Ir nors jų palaikymas mažėja po truputį, bet aš negalėčiau prisiminti, kada socialdemokratai turėjo vos 7 proc. Tai vienas blogiausių reitingų turbūt per pastarąjį dešimtmetį“, – kalbėjo politologas.
Jis pabrėžė, kad nors per pastaruosius Seimo rinkimus „valstiečiai“ buvo suvokiami kaip nauja partija, dabar atrodo, kad žmonės juos su konservatoriais mato kaip dvi pagrindines alternatyvas: valdžios partiją ir opozicinę partiją.
„Socialdemokratai iš šio dvipolio žaidimo jau iškrenta. Man klausimas – kas su jais bus toliau. Šita partija tikrai turėtų sunerimti“, – teigė M. Jastramskis.
Panašiai samprotavo ir Mykolo Romerio universiteto dėstytoja politologė Rima Urbonaitė.
Lygindama naujausius duomenis su vasaros pradžioje vykdytų tyrimų rezultatais, ji akcentavo, kad nuosekliai auga pasitikėjimas TS-LKD. „Nuo birželio, kai šios partijos reitingas siekė 15,6 proc., jis kilo iki 19,1 proc. spalį. Žinoma, atsižvelgiant į paklaidą, augimas nėra labai didelis, tačiau tendencija – akivaizdi“, – kalbėjo politologė.
Jos teigimu, antrojoje vietoje įsitvirtinusios LVŽS reitingai tarsi „įšalo“, ir nuo vasaros pradžios beveik nejuda.
„Bet štai socialdemokratai juda – su vis didesniu neigiamu ženklu. Jeigu birželį už juos būtų svarstę balsuoti 12,8 proc. rinkėjų, dabar jų reitingas sudaro 7,2 proc. Vadinasi, jie krito 5,6 procentinio punkto, ir net atsižvelgiant į paklaidą, tai nemažas skaičius“, – aiškino R. Urbonaitė.
Jos manymu, socialdemokratai, kalbantys apie vidaus pokyčius, visuomenei vis dėlto nesugebėjo jų pristatyti.
„Toje partijoje matome skaldymąsi, nuolatinę destrukciją, ir aš labai abejoju, ar žmones pasiekia žinia apie atsinaujinimą. Galbūt šios partijos apačios tiki, kad jis įvyks su pirmininku G. Palucku, bet klausimas, ar lyderiui vis dėlto pavyko pasiųsti tokią žinutę ir plačiajai auditorijai, rinkėjams“, – kalbėjo politologė.
Lyderį aplenkė europarlamentarė
Panašios tendencijos atsiskleidžia ir „Spinter“ parengtame politikų vertinime. Klausiami, kuris politikas ar visuomenės veikėjas geriausiai tiktų užimti premjero pareigas, daugiausia tyrimo dalyvių pasisakė už dabartinį Vyriausybės vadovą Saulių Skvernelį, deleguotą LVŽS. Spalį kaip tinkamiausią premjero pareigoms jį įvardijo 22,2 proc. apklaustųjų – 2 procentiniais punktais mažiau nei rugsėjį.
Antroje vietoje įvardijamas TS-LKD lyderis Gabrielius Landsbergis. Jį premjeru norėtų matyti 8,1 proc. tyrimo dalyvių (buvo 9,8 proc.). Trečioje vietoje – socialdemokratė europarlamentarė Vilija Blinkevičiūtė. Ją premjere matytų 7,9 apklaustųjų (rugsėjį – 6,8 poc.).
LSDP pirmininko G. Palucko potencialių kandidatų į premjero postą dešimtuke nėra. Prieš mėnesį jis buvo devintoje pozicijoje, turėdamas 2,6 proc. apklaustųjų palaikymą.
M. Jastramskio manymu, tai, kad G. Paluckas iškrito iš dešimtuko, nieko nerodo, nes kelių procentinių punktų svyravimai nėra reikšmingi.
„Tačiau tai, kad socialdemokratų rinkėjai nemato G. Palucko kaip galimo premjero, nėra geras ženklas. Kaip minėjau, rinkėjai kaip dvi alternatyvas mato TS-LKD ir LVŽS. Potencialių premjerų reitinge matome šių partijų atstovus S. Skvernelį ir G. Landsbergį. Iš socialdemokratų įvardijamas ne partijos lyderis, bet V. Blinkevičiūtė. Nesakau, jog tai reiškia, kad G. Paluckas neturi perspektyvų. Bet faktas tas, kad LSDP reikia daryti kažką stipraus, didinant partijos žinomumą ir tai, kad lyderis būtų geriau matomas bei suvokiamas visuomenės“, – pažymėjo politologas.
Tuo metu R. Urbonaitė atkreipė dėmesį, kad savo, kaip potencialaus premjero, reitingų neaugina ir TS-LKD lyderis G. Landsbergis.
„Jis vis dar rinkėjų sunkiai įsivaizduojamas premjero pozicijoje. Bet kadangi šis politikas matomas, yra partijos lyderis, jis atsiduria antroje vietoje dėl savo aktyvumo“, – samprotavo R. Urbonaitė.
Vertindami Vyriausybę, sugrįžo į realybę
Vertindami dabartinės Vyriausybės, vadovaujamos S. Skvernelio, veiklą tyrimo dalyviai išliko nuoseklūs.
Spalį Vyriausybės veiklą teigiamai ir greičiau teigiamai įvertino 32,8 proc. apklaustųjų. Prieš mėnesį tokių buvo 32,5 poc. Neigiamai ir greičiau neigiamai pasisakė 62,8 proc. respondentų (rugsėjį – 60 proc.).
„Šis rezultatas nėra kažkuo išskirtinis. Jis būdingas Lietuvai, kur žmonių lūkesčiai dideli, o požiūris į institucijas yra lydimas polinkio nepasitikėti. Žinoma, jei galvotume apie tai, ar tikėtina, jog tokia Vyriausybė būtų perrinkta – tikriausiai sunkiai tai įvyktų tokioje situacijoje, kai yra dvigubai daugiau neigiamai vertinančių nei teigiamai“, – sakė M. Jastramskis.
R. Urbonaitė akcentavo, kad Vyriausybės veikla visada vertinama labiau neigiamai, nei teigiamai.
„Tuo labiau, nereikėtų pamiršti, kad su šios Vyriausybės atėjimu buvo susieti didžiuliai lūkesčiai, o didžioji politika, pasirodo, nėra tokia, kur galima viską išspręsti per naktį. Natūralu, kad pradžioje iki padebesių iškilę reitingai dabar natūraliai po truputį mažėja. Iš principo, grįžtama į realybę“, – teigė ji.
Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ 2017 metų spalio 16-23 dienomis, naujienų portalo DELFI užsakymu, atliko visuomenės nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu. Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 65 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausti 1009 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose. Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc.