Tuo pirmiausia įsitikinti turime patys. Metas nuspręsti, kokios Europos norime ir kokie jos ateities scenarijai mums priimtini. Padarysime tai Vilniuje, išvien su įtakingiausiais žemyno politikos formuotojais.
Lapkričio 2 dieną Vilniuje rinksis daugiau kaip 30 Europos politikos ekspertų iš Prancūzijos, Vokietijos, Lenkijos, Danijos, Švedijos, Suomijos ir Baltijos valstybių, kurie profesionaliai ir objektyviai stengsis įvertinti vadinamąjį „lankstųjį“ ES ateities scenarijų.
Lanksčiosios Sąjungos idėja, apie kurią pastaruoju metu daug kalbama daugelyje Vakarų Europos sostinių ir Europos Komisijos koridoriuose - vertinama kaip svarbiausia išeitis sprendžiant Europos Sąjungos (ES) išlikimą. Išlikimą, kuris kilo dėl aibės ES ištikusių problemų: „Brexit“, „Grexit“, didėjančios pajamų prarajos tarp atskirų visuomenės grupių, piliečių nusivylimo ES politika ir institucijų atotrūkio nuo eilinių piliečių, nesugebėjimo valdyti pabėgėlių antplūdžio, didėjančio nesaugumo jausmo dėl terorizmo aktų.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas praėjusį mėnesį Sorbonos universitete išdėstė savo ambicingą Europos ateities viziją ir įžiebė debatus ES viduje. Aistringai kreipdamasis į ES lyderius, jis paragino būti griežtesniais ir ryškesniais prieš kylančias neatsakingo populizmo grėsmes.
Skatino kurti labiau suverenią, vieningą ir demokratinę Europą, kuri gebėtų sėkmingiau konkuruoti su tokiomis ekonominėmis ir politinėmis galiomis kaip Kinija ar JAV.
E. Macronas tvirtai pasisako už vieningą šios idėjos pagrindą - demokratines vertybes, paprastesnę ir geriau apginamą bendrą vidaus rinką, reformuotą prekybos politiką. Už Vakarų Balkanų šalių narystę ES ir mažesnį Europos Komisijos narių skaičių - nuo 28 iki 15. Jei ES viduje yra šalių, kurios nori eiti toliau ir greičiau šio tikslo link, anot Prancūzijos prezidento, jos privalo tai daryti be jokių kliūčių.
Išgirdome kvietimą įkurti bendras ES greito reagavimo karines pajėgas ir suformuoti bendrą gynybos biudžetą jau 2020 metais. Įsteigti bendrą Europos žvalgybos akademiją, kurioje būtų ruošiami šios srities specialistai. Pagaliau visiškai netikėtai jis sulaužė prancūzišką tabu, siūlydamas atsisakyti Bendros žemės ūkio politikos bei pasisakė už bendrą europinį kandidatų sąrašą 2019 metais rengiamuose Europos Parlamento rinkimuose.
Kalbėdamas apie Eurozoną, E. Macronas siūlė suformuoti bendrą biudžetą, lyginti socialinio draudimo įmokas ir harmonizuoti korporatyvinius mokesčius. Įdomu, kad E. Macron prasitarė ir apie tai, jog atsinaujinusioje ir reorganizuotoje ES savo vietą galėtų rasti ir Jungtinė Karalystė.
Ne paslaptis, kad visoje ES diskutuojama apie būtinybę su Londonu išlaikyti ir gilinti su Londonu visam kontinentui svarbų bendradarbiavimą saugumo ir gynybos srityse. Tai ateityje bus ypač svarbu.
Išgirdome daug idėjų, deja, iki šiol neaišku, kokia apimtimi šie ambicingi pasiūlymai bus priimtini Vokietijos kanclerei Angela Merkel ir kitiems ES šalių vyriausybių vadovams. Anaiptol ne visose ES šalyse sutinkama su lanksčiąja ES vizija.
Dar rugsėjo 5 d Lenkijos prezidentas Andrzej Duda įspėjo, kad toks scenarijus gali padalinti ES į „A, B ir C klasės valstybes”. Vienas iš realiausių kandidatų vadovauti naujai Čekijos Vyriausybei Andrej Babis jau pareiškė, kad gilesnė kai kurių šalių integracija galimai vestų prie to, kad daugiau šalių pasektų Didžiosios Britanijos pavyzdžiu ir išstotų iš ES.
Pačioje Vokietijoje ypač atsargiai vertinami kai kurie ekonominiai siūlymai. Pavyzdžiui, vienas iš Laisvųjų Demokratų Partijos lyderių Alexander Graf Lambsdorff, sveikindamas E. Macron drąsias ir įkvepiančias idėjas, kartu jas sukritikavo dėl augančios ekonomikos priklausomybės nuo valstybės paramos bei galimai naujų mokesčių.
Tad iki ryškaus ES ateities scenarijaus – ilgas kelias. Iš savo daugiau du dešimtmečius siekiančios patirties sunkiausiuose užsienio politikos frontuose puikiai žinau apie Europos vyriausybių skirtingas vizijas.
Mes gan skirtingai vertiname ekonomiką, skirtingai suprantame geopolitinius iššūkius bei skirtingai įžvelgiame, kas ir kaip mums kelia grėsmes. Buvęs Prancūzijos Finansų ministras ir dabartinis eurokomisaras Pierre Moscovici vienoje savo knygų teigia, kad pastarųjų metų įvykiai atskleidė giluminius ES Rytų ir Vakarų skirtumus dėl suvereniteto supratimo. Jo nuomone, Rytų ES valstybės narės dėl savo sovietinės patirties labiau brangina atkurtą nepriklausomybę ir įtartinai žvelgia į stiprėjančią ES institucijų galią. Apie tai privačiuose pokalbiuose nemažai diskutavome su J. C. Junckeriu, kuriam šios įžvalgos padarė didelį poveikį.
Sutikime, kad negalime likti abejingi, kai E. Macronas ir kitų Europos nuomonės formuotojų kalbose apie „Lanksčią Europą”, nieko neišgirstame apie konfliktą Ukrainoje bei Rusijos agresyvią politiką. Būtina išsiaiškinti, kaip gilesnis bendradarbiavimas saugumo ir gynybos srityje bei NATO saugumo garantijos veiktų išvien, nemažinant valstybių narių saugumo.
Todėl susirinkę Vilniuje Baltijos regiono ekspertai kartu su Europos politinio ir ekonominio variklio atstovais iš Vokietijos ir Prancūzijos pagal „Chatham house” taisykles (kai dalyviai registruojami iš anksto, o diskusijų metu išsakytos mintys necituojamos) tarsis, kaip kiekviena iš ES valstybių narių galėtų išnaudoti lankstaus bendradarbiavimo galimybes siekiant savo ilgalaikių strateginių, politinių ir ekonominių tikslų.
Ir labai svarbu įvertinti tai, kad diskusija apie ES ir jos ateities strateginę kryptį vyks Lietuvoje. Šiemet tokie debatai įvyko tik Paryžiuje, Berlyne ir Madride. Norėdami geriau reikšti nacionalinius interesus, turime būti aktyvūs ir aktyviai dalyvauti, formuoti strategines ES iniciatyvas.
Mes vėl turime istorinę galimybę telkti. Kaip 2000-aisiais. Iniciavę ir subūrę Vidurio Europos šalių grupę „Vilniaus 10“, sėkmingai kartu pasiekėme narystę NATO. Šįkart ne tik siekiame įžiebti diskusiją apie ES ateitį Baltijos šalių regione, bet ir diskusiją įtraukti visuomenę: nuo moksleivių iki pensininkų, darbdavių ir darbuotojų. Mes siekiame ir galime sutvirtinti mūsų bendrasavininkiškumo ir atsakomybės dėl Europos ateities jausmus.
Pagaliau, kas tai yra Europos Sąjunga? Tai esame ir mes - Lietuva.