Žirmūnuose vyks net treji rinkimai

Seimo nario rinkimai Žirmūnuose organizuojami po to, kai 2012 m. čia išrinktas socialdemokratas Vytenis Povilas Andriukaitis susikrovė lagaminus ir iškeliavo dirbti į Briuselį, 2014 m. tapdamas naujuoju Lietuvos deleguotu Europos Komisijos nariu.

2012 m. rinkimuose Seimo nario vietos Žirmūnuose siekė net 16 politikų. Į antrąjį turą išėjo V. P. Andriukaitis ir konservatorė Vilija Aleknaitė Abramikienė. Galutinę pergalę nedidele persvara šventė socdemas.

V. P. Andriukaičiui tapus eurokomisaru, jo vietos siekia 12 politikų. Kandidatų galėjo būti daugiau, bet viena žinoma pavardė iš rinkimų pasitraukė – ekonomistė Aušta Maldeikienė nesurinko reikalingo parašų skaičiaus ir rinkimų kovą baigė jos taip ir nepradėjusi.

Anžela Andruškevič

„Drąsos kelio“ kandidatė į Seimą, partijos Vilniaus skyriaus vadovė partiją nurodo kaip pagrindinę savo darbovietę. 2009 m. Vilniaus kolegijoje ji įgijo siuvinių technologės specialybę. Nuo 2011 m. verčiasi individualia veikla ir teikia siuvimo paslaugas.

Kandidatė – visiškai beturtė. Ji deklaruoja neturinti nei turto, nei santaupų, o per 2013 metus gavusi vos daugiau nei 2 tūkst. Lt pajamų.

Lilijana Astra

Garsiais pasisakymais televizijoje ne sykį nuskambėjusi politikė ne pirmą kartą bando laimę rinkimuose. Lietuvos liaudies partijos kandidatė dėstytojauja Mykolo Romerio universitete.

Iki 2014 m. kandidatė vadovavo partijai „Lietuvos kelias“. Pernai ši nedidelė politinė jėga įsiliejo į Lietuvos liaudies partiją, o L. Astra tapo jungtinės partijos vicepirmininke.

Renata Cytacka

Politikė, nuo kurios prasidėjo Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) pasitraukimas iš valdančiosios koalicijos. Ilgą laiką koalicijoje dirbusi LLRA trenkė durimis po to, kai iš posto buvo atleistas energetikos ministras Jaroslavas Neverovičius. Ministro atleidimo motyvas buvo tai, kad jis nepakluso primygtiniam premjero ir prezidentės raginimui ir neatleido R. Cytackos iš viceministrės pareigų.

Netekusi viceministrės posto, R. Cytacka ilgai be darbo nesėdėjo. Ją padėjėja įdarbino LLRA lyderis, europarlamentaras Valdemaras Tomaševskis.

Ričardas Garuolis

Tautininkų sąjungos kandidatas, be kitų veiklų, dirba gidu, kalba anglų, rusų ir lietuvių kalbomis bei vadovauja Gidų ir kelionės vadovų profesinei sąjungai „Solidarumas“ . Kandidatas taip pat dirba individualioje įmonėje bei leidykloje.

R. Garuolio biografijoje – narystė dviejose partijose. Tautininkų sąjungoje jis buvo nuo 1993 m., o partijai prisjungus prie konservatorių, tapo ir šios politinės jėgos nariu, dirbo Seimo nario Gintaro Songailos padėjėju. Tautininkams nusprendus atskilti nuo konservatorių, R. Garuolis pasirinko partiją, su kuria savo politinę ateitį sieja jau daugiau nei du dešimtmečius.

Vanda Birutė Ginevičienė

Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) lektorė – partijos „Tvarka ir teisingumas“ kandidatė, vadovauja „tvarkiečių“ Žirmūnų skyriui.

Iš Panevėžio kilusi politikė VGTU dirba nuo 2001 m. 2004-2012 m. kandidatė vadovavo VGTU Kalbų mokymo centrui, yra kelių dešimčių mokslo straipsnių ir 5 knygų anglų kalba autorė arba bendraautorė. 2014 m. už aktyvią pagalbą neįgaliesiems išrinkta Gerumo ambasadore .

Šarūnas Gustainis

Liberalų sąjūdžio kandidatas, bendrovės „Equitas Partners“ partneris ir viešosios įstaigos „Taikomosios politikos institutas“ steigėjas.

Liberalams dirbant 2008-20012 m. Seimo daugumoje, Š. Gustainis buvo susisiekimo ministro Eligijaus Masiulio patarėju. Liberalų sąjūdžio veikloje kandidatas dalyvauja nuo pat įsteigimo, ėjo partijos atsakingojo sekretoriaus pareigas, vadovavo Žirmūnų bei Lazdynų skyriams.

Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė

Dažnas Lietuvos Seimo narys siekia kėdės Europos Parlamente (EP). Konservatorių kandidatė – priešingas atvejis. 2009-2014 m. EP nare dirbusi konservatorė pernykščiuose rinkimuose perrinkta nebuvo ir dabar bando laimę rinkimuose į Seimą.

Politinę karjerą kandidatė pradėjo partijos jaunimo organizacijoje ir sėkmingai kopė aukštyn. Seimo koridoriai R. Morkūnaitei-Mikulėnienei gerai pažįstami. 2005-2008 m. ji talkino trims konservatoriams Seimo nariams, o 2009 m. dirbo užsienio reikalų ministro Vygaudo Ušacko patarėja.

Žydrūnas Plytnikas

Vienintelis jokios partijos neiškeltas kandidatas į Seimo nario vietą. Buvęs Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) vadovas neseniai buvo atleistas, nes pralaimėjo teisminį ginčą dėl buvusios pavaduotojos atleidimo ir, etikos sargų sprendimu, interesų konflikto. Iš posto Ž. Plytiniką išvertė buvusio generalinio miškų urėdo Benjamino Sakalausko dukters atleidimas – etikos sargai nutarė, kad VPT vadovas negalėjo priimti sprendimo dėl pavaduotojos atleidimo, nes konfliktavo su jos tėvo vadovaujama įstaiga.

Vadovaudamas VPT, Ž. Plytnikas pagarsėjo ne vienu rezonansiniu sprendimu – nuo neteisėtu pripažinto Valdovų rūmų statybos konkurso iki skandalo dėl Vilniaus dumblo apdorojimo gamyklos.

Algirdas Raslanas

Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) Sveikatos ir fizinio ugdymo katedros vedėjas – Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) kandidatas. LSDP A. Raslanas priklauso nuo 2007 m. 2005-2009 m. jis vadovavo Kūno kultūros ir sporto departamentui, nuo 2011 m. vadovauja Lietuvos sveikos gyvensenos ir natūralios medicinos rūmams bei nuo 2013 m. yra LEU Tarybos narys.

A. Raslanas ir sportas – neatsiejami dalykai. 2000, 2004, 2008 ir 2012 m. Olimpinėse žaidynėse jis buvo Lietuvos olimpinių rinktinių misijų vadovas.

Aistros sportui nepraradęs A. Raslanas nuo 2014 m. taip pat vadovauja Nacionalinei slidinėjimo asociacijai, jis yra ir LSDP kontroliuojamos Sveikatos apsaugos ministerijos kolegijos narys.

Joana Tamkevičiūtė

Lietuvos žaliųjų partijos kandidatė – jauniausia pretendetė į Seimo nario kėdę. Kovą 27-ąjį gimtadienį švęsianti politikė šiuo metu dirba Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centre. Lietuvos sveikatos mokslų universitete ji 2012 m. įgijo biomedicinos mokslų specialybę, o nuo 2013 m. yra Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Inovatyvios medicinos centro doktorantė.

Vilniuje gimusi ir užaugusi jaunoji politikė jau tapo Žaliųjų partijos pirmininko Lino Balsio pavaduotoja.

Gediminas Vagnorius

Darbo partijos kandidatas iš kitų išsiskiria ilga ir turtinga politine biografija. Politiko duoną G. Vagnorius valgo nuo pat Lietuvos valstybės atkūrimo. Su premjeru G. Vagnoriumi siejama pirmoji atkurtos Lietuvos valiuta – talonai, pravardžiuoti „vagnorkėmis“. Vyriausybei G. Vagnorius vadovavo du kartus. Paskutinįsyk – 1996-1999 m.

ilgametis konservatorius 2000 m. įkūrė savo politinę jėgą ir 2000-2013 m. vadovavo Krikščionių partijai, nepasiekusiai didesnių pergalių politinėje arenoje. „Krikščionims“ susijungus su „darbiečiais“, tapo vienu iš Darbo partijos vicepirmininkų. Oficialioje anketoje G. Vagnorius nurodo vieną savo pagrindinę darbovietę ir pareigas: „Nepriklausomybės Akto signataras“.

Algis Čaplikas

Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) kandidatas siekia po daugiau nei dvejus metus trukusios pertraukos grįžti į Seimą. A. Čaplikas – ilgametis Liberalų ir centro sąjungos (LiCS) narys, buvęs šios partijos pirmininkas. Andriaus Kubiliaus Vyriausybėje ėjo sveikatos apsaugos ministro pareigas, bet buvo priverstas atsistatydinti po korupcijos skandalo, į kurį įsipainiojo vienas jo komandos narių, tuometis viceministras Artūras Skikas.

LiCS vairą keli politikai laikė po to, kai partijos išsižadėjo ilgametis jos lyderis Artūras Zuokas. Dabar, po ketverių metų pertraukos, A. Zuokas grįžo į buvusią politinę jėgą – sujungus LiCS ir A. Zuoko partiją „Taip“ suformuotas naujas politinis darinys.