V.V.Margevičienė: valstybės vaiko priežiūros politika - vis efektyvesnė

Apie vaikų priežiūrą įvairiais aspektais kalbama ne viename įstatyme, taip pat ir Konstitucijoje. Dabar šioje srityje aktualiausi yra naujai, šį birželį patvirtinti Savivaldybių administracijų švietimo padalinių bendrieji nuostatai ir jau minėtasis LR Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymas.

Kokią situaciją turime šiandien?

Nuo pastarojo įstatymo įsigaliojimo dienos kiekvienoje mokykloje turi veikti Vaiko gerovės komisija, galinti taikyti minimalios priežiūros priemones vaikui. Kokiam? Pavyzdžiui, padariusiam nusikalstamo, baudžiamojo nusižengimo požymių turinčią veiklą ar administracinės teisės pažeidimą, tačiau tuo metu dar neturėjusį tiek metų, kad jam jau būtų galima pritaikyti atitinkamai baudžiamąją ar administracinę atsakomybę.

2010-2011 metų duomenimis, šiuo laikotarpiu Lietuvoje vaiko minimali priežiūra iš viso taikyta 518 mokinių, 400 iš jų - ne viena, o kelios kompleksinės, tarpusavyje suderintos priemonės. Tuo tarpu 2012 m. – 351 vaikui, o kelios tarpusavyje suderintos priemonės - 292 mokiniams.

Priminsiu, kad šios priemonės gali būti šios: įpareigojimas lankytis pas atitinkamą specialistą arba vaikų dienos centrą, atvirą jaunimo centrą ar kitą socialinių paslaugų įstaigą; įpareigojimas tęsti mokymąsi kitoje mokykloje ar mokytis pagal pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo ar profesinio mokymo programas; įpareigojimas dalyvauti socialinio ugdymo, reabilitacijos, integracijos, prevencijos, edukacinėse ir kitose programose; būti namuose nustatytu laiku, nesilankyti vietose, kuriose daroma neigiama įtaka vaiko elgesiui, arba nebendrauti su žmonėmis, darančiais jam neigiamą įtaką ar tam tikrais atvejais dirbti auklėjamojo pobūdžio darbus.

Griežtesnės yra vaiko vidutinės priežiūros priemonės. Paminėsiu, jog dėl jų taikymo galima kreiptis tik tada, kai vaikui prieš tai jau buvo taikytos minimalios priežiūros priemonės nebuvo pasiekta teigiamų elgesio pokyčių. Trumpai tariant, tai yra vaikui taikomas įpareigojimas, kurį vykdant vaikas ugdomas, prižiūrimas, jam teikiama švietimo pagalba ir kitos paslaugos vaikų socializacijos centre. Šiais metais į teismą dėl leidimo skirti vaikui vidutinės priežiūros priemonę kreiptasi iš viso 102 kartus, 74 atvejais teismas leidimą tam davė.

Vyriausybės sudarytos darbo grupės dėl mokyklos nelankančių vaikų duomenimis, kuriai vadovavo Vyriausybės kancleris D. Matulionis, šiuo metu Lietuvoje yra dingę 2667 vaikai.

Tuo tarpu, remiantis 2009 ir 2010 m. Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos pateikta informacija, dažniausiai dingsta (iš savo gyvenamosios vietos pabėga) vaikai, gyvenantys socialinės rizikos šeimose ar gyvenantys vaikų globos namuose. Štai 2010 m. šalies teritorinės policijos įstaigos ieškojo 929 dingusių vaikų (421 berniuko ir 508 mergaičių), iš kurių 849 vaikų buvimo vieta buvo nustatyta. Dingusių vaikų skaičius didesnis nei 2009-aisiais, kada ieškota 799 vaikų.

Kaip matote, tarp šių duomenų – kad ir ne tų pačių metų – skirtumas didelis. Šis pavyzdys gerai parodo, deja, per dažnai pasitaikančia darbą apsunkinančia problema - turimos statistikos prieštaravimais, kada sunku suvokti, kokio masto problemą reikia spręsti, ir tada tenka aiškintis įvairius niuansus ir plonybes, jog nebūtume suklaidinti ir netektų kovoti su vėjo malūnais.

Pateiksiu pavyzdį: šiuo atveju Policijos departamento ir Vyriausybės darbo grupės pateikiami duomenys taip skiriasi, nes pirmasis į dingusių vaikų statistiką įtraukia tik tuos vaikus, dėl kurių dingimo raštiškai yra kreipiamasi, kita vertus, nutinka ir taip, jog dėl to paties vaiko pradingimo per vienerius metus yra kreipiamasi keletą kartų (pavyzdžiui, vaikas keliskart pabėga iš namų), kur kiekvienas kreipimasis yra įskaitomas kaip atskiras atvejis. Kaip matote, painiavos vis dar neišvengiame, kas, be abejo, kartais sutrukdo esamas šios srities ydas spręsti taip greitai, kaip kartais norėtųsi. Vis dėlto ir čia darbai nestovi vietoje. Dar visai neseniai valstybėje buvo kur kas daugiau vaikų, kurių buvimo vieta nebuvo žinoma, tačiau dėl sugriežtinto reglamentavimo, atsiradusių naujų registrų, „dingusių“ vaikų labai ženkliai sumažėjo. Tai leido kur kas aiškiau pamatyti bendrą vaizdą ir efektyviau dirbti.

Įteisinamos tėvų mokyklos

Net ir susiduriant su įvairiais sunkumais, darbai stumiasi į priekį. Neseniai Teisingumo ministerija išplatino žinią, kurios asmeniškai labai laukiau ir ką seniai buvome numatę įstatyme – pagaliau Lietuvoje įteisinsime tėvų mokyklas. Iki šiol pagal Administracinių teisių pažeidimo kodeksą buvo skiriamos baudos tėvams už vaikų neprižiūrėjimą, vis dėlto dalis tėvų neturėdavo pinigų ir jų paprasčiausiai nesumokėdavo, o antstoliai, matydami skurdžią buitį ir prastas gyvenimo sąlygas, dažnai nė nesiryždavo tų baudų reikalauti. Tuo tarpu kita dalis tėvų lengva ranka susimokėdavo kad ir didesnes baudas ir nebuvo svarbu, kiek „kainuoja“ vaiko pražangos ir jų nepriežiūra. Džiugu, jog jau ruošiami teisės aktai, kuriuose numatoma, jog už tam tikrus vaikų administracinius pažeidimus tėvai privalės lankyti kursus bei, ko gero, už juos patys susimokėti. Tokios priemonės turėtų paskatinti rimčiau vertinti padėtį.

Suprantu, kad tai yra naujovė Lietuvoje ir veikiausiai susidurs su daugybės žmonių skeptiškumu, ar tai gali veikti realybėje. Vis dėlto tai veikia daugybėje kitų šalių, tad kodėl neturėtų pasiteisinti ir Lietuvoje? Artimoje ateityje dar turės atsirasti Vyriausybės nutarimas, kuriame bus konkrečiau numatyta, kad ši idėja turėtų būti įgyvendinama. Atsiminkime, kad didžioji dalis naujovių sunkiai skinasi kelią, pavyzdžiui, kai parengėme pirmąją Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo redakciją, daug kas kalbėjo, jog nieko iš to nebus, tačiau įstatymas gyvuoja ir veikiausiai ateityje veiks dar efektyviau, nes jį tobulinsime, atsižvelgdami į sparčiai besikeičiantį laikmetį.