V.Vileita: Olimpiada – naujoji rusų nacionalinė idėja

Pirmoji pusė – olimpinės žaidynės Sočyje – Vladimiro Putino laimėjimas

Daugelis leidinių ir Rusijoje, ir Vakaruose vertina Sočio pasirinkimą 2014 m. olimpinėms žaidynėms rengti kaip prezidento Vladimiro Putino triumfą. Pasak Yuri Zarakhovichiaus iš amerikiečių laikraščio „Time“, „rusų paraiškos sėkmė padėjo Rusijai įtvirtinti į pasaulinę areną grįžtančio stambaus žaidėjo įvaizdį. Vidaus arenoje olimpiados rengimas taip pat nepaprastai populiarus – juk į pabaigą artėjant V. Putino kadencijai visuomenėje stiprėja politinio nestabilumo jausmas, auga atotrūkis tarp turčių ir vargšų, akivaizdi grėsmė pilietinėms laisvėms ir kitos socialinės problemos. Tokiomis sąlygomis olimpinės žaidynės ir kova už teisę jas rengti rimtai sutvirtino moralinę tautos dvasią. Viešosios nuomonės apklausos duomenimis, apie 80 proc. rusų remia idėją rengti olimpiadą Sočyje“.

Tony Halpinas iš britų dienraščio „Times“ ypač pabrėžia asmeninius V. Putino nuopelnus iškovojant Rusijai teisę rengti olimpiadą: „Pirmą kartą viešai pasakęs kalbą anglų ir prancūzų kalbomis, V. Putinas įtikino Tarptautinį olimpinį komitetą (TOK) keturių balsų dauguma suteikti pirmenybę Juodosios jūros kurortui Sočiui, atmetus Pietų Korėjos Pjeongčiango ir Austrijos Zalcburgo kandidatūras.

Šis sprendimas tapo asmeniniu rusų komandos „kapitono“ triumfu: jo energingas lobizmas TOK posėdyje Gvatemaloje paskutinę minutę pavertė Sočį iš akivaizdaus autsaiderio laimėtoju. Žaidynės Rusijoje vyks pirmą kartą po 1980 m. – tada Maskvoje vykusią olimpiadą Jungtinės Valstijos ir daugelis kitų valstybių boikotavo, protestuodamos prieš sovietų invaziją į Afganistaną.

TOK vadovai ir pralaimėjusių miestų atstovai pripažįsta, kad Sočio sėkmę labiausiai lėmė V. Putino pastangos ir charizma. Pažymėtina, kad, kitaip nei Pjeongčiange ir Zalcburge, Sočyje visus olimpinius objektus dar reikės pastatyti. Šiems tikslams V. Putinas pažadėjo skirti apie 6 mlrd. svarų (30,5 mlrd. litų). Sočyje yra Rusijos prezidento vasaros rezidencija, o ir savo kalboje jis akcentavo unikalią geografinę miesto padėtį tarp Juodosios jūros ir Kaukazo kalnų. „Aš ten slidinėjau prieš šešias ar septynias savaites ir galiu patikinti: tikras sniegas garantuotas“, – V. Putiną cituoja laikraštis.

„Per savo istoriją Rusija iškovojo žiemos olimpiadose 293 medalius – daugiau už bet kokią kitą šalį, bet būti Baltosios olimpiados šeimininkais rusams dar nėra tekę. Tai tapo vienu pagrindinių argumentų Sočio naudai.

Vykdydama kampaniją už Sočio pasirinkimą olimpinių žaidynių organizavimo vieta, Rusija pasiskolino kai ką iš Londono, kuris iškovojo teisę rengti vasaros olimpiadą 2012 m. Sočio „ambasadoriais“ tapo sporto žvaigždės, pavyzdžiui, buvusi Vimbldono čempionė Marija Šarapova, o V. Putino „šypsenų ataka“ priminė Tony Blairo manierą atstovauti savo šaliai.

Reklaminės kampanijos rengėjai stengėsi paneigti Rusijos įvaizdį ir Sočį pristatyti kaip jaunos ir šiuolaikiškos šalies vizitinę kortelę.

V. Putino populiarumo reitingas tarp rusų rinkėjų jau artėja prie 80 proc., o pastaroji sėkmė tik sustiprins reikalavimus pataisyti Konstituciją ir leisti jam trečią kartą balotiruotis į prezidento postą kitų metų kovą.

Paskelbus TOK sprendimą, Sočyje apie 30 tūkst. žmonių ankstyvą rytą išėjo į gatves švęsti pergalės. Daugiausia lėšų iš numatytų pasirengti olimpiadai bus skirta infrastruktūros projektams – įskaitant elektros tiekimo sistemai modernizuoti ir naujiems viešbučiams pastatyti“.

Antroji pusė – kam Sočiui reikia olimpiados?

Šiuo metu taip pakylėtai apdainuojamos Sočio pergalės Rusijoje iš tikrųjų ne daug kas rimtai tikėjosi. Į tai daugiau žvelgta kaip į ne visai pagrįstas ambicijas, idée fixe ar į valdžios viešųjų ryšių akciją. Kalbėta, kad atrankoje Sočis pasirodys pagal olimpinį principą „svarbiausia ne pergalė, o dalyvavimas“. O ir pačios idėjos skeptikų tarp laikraščių komentatorių buvo ne taip mažai. Lieka jų ir dabar. Vienas iš jų – įtakingo laikraščio „Moskovskij komsomolec“ apžvalgininkas Aleksandras Grišinas. Štai ką jis rašė savo straipsnyje „Kam Sočiui reikia olimpiados?“ per kampanijos už žaidynių organizavimą Sočyje įkarštį: „Mūsų veržimasis rengti olimpines žaidynes kelia nuostabą. Po to, kai žlugo projektas „Maskva 2012“, kuris, daugelio ekspertų vertinimu, buvo visai neblogas ir atmestas dėl subjektyvių veiksnių, dabar visas pastangas sutelkėme į Sočį. Atvirai šnekant, Sočio šansai labai nedideli. Užtat pasislėpus už abstrakčių olimpinių šūkių, galima sėkmingai „įsisavinti“ labai konkrečias finansines įplaukas. Maža šalis – maža vagystė, didelė šalis – ir vagystė bus didelė. Tikėtina, kad pasirengimas rengti olimpiadą Sočyje perspjaus visus įsivaizduojamus ir neįsivaizduojamus vagysčių rekordus.

Ką šiuo metu turi šis pietinis, vienintelis Rusijoje atogrąžų miestas žiemos žaidynėms rengti? Atsakymas akivaizdus: nieko, išskyrus viešbučius, kuriuose europinės kainos paradoksaliai suderinamos su sovietiniu aptarnavimu ir apipavidalinimu. Nors aišku, kad ir viešbučių nepakaks – teks statyti dar mažiausiai dešimtį.

Daugiau nieko nėra – nei ledo rūmų, nei bobslėjaus ir rogių trasų, nei slidinėjimo takų, nei tramplynų. Visa tai reikės statyti. Nenuostabu, kad įvardijama suma olimpiadai pasirengti siekia 328 mlrd. rublių. Beveik 12 mlrd. dolerių! Iš kurių didžioji dalis bus skirta iš valstybės biudžeto – iš mūsų kišenių. Palyginimui – nacionaliniams projektams „Sveikatos apsauga“ ar „Geras būstas“ per artimiausius 2 m. bus skirta beveik triskart mažiau pinigų. Žinoma, olimpiada Rusijai svarbesnė.

Be abejo, sporto objektams statyti planuojama išleisti daug mažiau nei miestui modernizuoti. Keliai, tuneliai, tarptautinis oro uostas, jūrų uostas ir taip toliau. Beje, mūsų niekas neklausė, ar mes norime savo lėšomis remti pietų kurorto sutvarkymą, jau nekalbant apie tai, kad ne mažiau nei trečdalis šių pinigų nusės kieno nors kišenėse. Ir visa tai – tam, kad aukšti pareigūnai ir piniguočiai su savo patelėmis galėtų visus metus šėlti atnaujintame Sočyje. Turbūt įpumpavus nemažai pinigų į antrąją sostinę Piterį, federacijos valdžia nusprendė rimtai užsiimti trečiąja. Bent jau taip vis dažniau Sočis vadinamas dėl savo populiarumo tarp valdžios viršūnėlių.

Ko čia ginčytis, Sočis – puikus miestas. Ir kurortas ne per prasčiausias. Bet nejau reikia skatinti jo plėtrą tiesiog bukai įkalant mokesčių mokėtojų pinigus, kad ir dėl rimtos priežasties – dėl pasiruošimo olimpinėms žaidynėms? To pasaulyje nebūna. Kurortų plėtra yra labai greitai atsiperkantis verslas, ypač jeigu tam suteikiamos mokesčių ir kitokios lengvatos. Taigi miesto atnaujinimo projektas galėtų būti labai patrauklus privatiems investuotojams. Iš jų, beje, ir nepavogsi. Vis dėlto turbūt būtent dėl šio tikslo – kuo daugiau prisivogti prasidėjus naujajam statybų bumui – ir kilo pati mintis siekti surengti Sočyje olimpiadą. Gal čia ir yra atsakymas į klausimą, kam Sočiui tos olimpiados reikia?“

***

Šiaip ar taip, atsižvelgiant į rusų visuomenės entuziazmą ir pritarimą idėjai rengti Sočyje 2014 m. žiemos olimpines žaidynes, galima konstatuoti, kad Rusijoje atsirado kažkas panašaus į naują nacionalinę idėją. Tai, be abejo, turėtų dar labiau sutelkti politine nacija tampančius rusus. Tokia tautiška ir kartu kosmopolitiška idėja kaip olimpiada tam tikru laikotarpiu gali tapti pozityviu siekiniu, paskatinti didesnį Rusijos atsivėrimą pasauliui ir bent truputį sumažinti įtampą Maskvos santykiuose su Vakarais.

Yra ir mažytė viltis, kad sutelkę dėmesį į pozityvią motyvaciją – surengti gerą olimpiadą ir kuo geriau ten pasirodyti, rusai kiek mažiau negatyvios energijos ims lieti ant savo kaimynų galvų. Įveikusi nevisavertiškumo kompleksą Rusija turėtų kelti mažiau problemų kaimynams ir Vakarams, todėl didysis sportas gali padaryti teigiamos įtakos ir didžiajai politikai.

„Dvi pusės“ – antradieniais ir ketvirtadieniais 11.50 val. (kart. 16.50 val.).