V.Uspaskichas siūlo mažus mokesčius BVP kuriančiam verslui, R.Juknevičienė tokiu verslu laiko VAE, kai atsipirks kaštai (balsavimas)

Apie mokestinę Lietuvos aplinką, būsimus darbus ir tai, ką daryti, kad gamtinių dujų kaina Lietuvai atitiktų kainų vidurkį, kurį moka už dujas Europos valstybės, politikai diskutavo DELFI surengtoje diskusijoje „Kas geriau?“

Kaip sumažinti gamtinių dujų kainą?

Kalbėdama diskusijoje krašto apsaugos ministrė R. Juknevičienė teigė, kad pagrindinis būdas Lietuvos mokamą kainą už gamtines dujas priartinti prie Europos Sąjungos valstybių mokamos kainos vidurkio yra trečiojo Europos Sąjungos energetinio paketo nuostatų įgyvendinimas.

„Reikia tiesiog neutralizuoti tą monopolį, ką dabar ir darome. Europos Sąjunga yra pritarusi vadinamajam trečiajam paketui, kuriuo draudžiamas monopolis – tai yra dujų tiekimas ir paskirstymas vienose rankose. Lietuva, mūsų Vyriausybė, skirtingai negu socialdemokratai, atsisakė išimčių. Dabar tuo pačiu keliu eina estai, turbūt tuo pačiu keliu pasuks ir kitos valstybės. Kaip matote, ir derybos vyksta gana palankiai, nes Vokietijos „E.ON Ruhrgas“, kuri yra „Lietuvos dujų“ dalininkė, palaiko Lietuvos vyriausybės poziciją. Palaukime galutinio rezultato – kai atsiras rinka, tik tada galės atsirasti galimybė ir kitokiai kainai“, - teigė R. Juknevičienė.

Politikė teigė mananti, kad pagrindinė bėda, nulėmusi didelę iš Rusijos perkamų gamtinių dujų kainą, buvo įmonės „Lietuvos dujos“ privatizavimas bei Lietuvai nenaudingos kainos formulės nustatymas sutartyse.

„Opozicija galėtų pasižiūrėti, ką jie darė būdami valdžioje. Kaip tik jų laikais privatizuotos „Lietuvos dujos“, didelė akcijų dalis parduota „Gazprom“. Ir formulė tuomet nustatyta, paskui persvarstyta pačių „Lietuvos dujų“. Tai kaip tik šita formulė ir nulėmė, kad dujų kaina yra tokia ir ne kitokia. Prie socdemų buvo nulemta, kokia bus dujų kaina šiandien“, - sakė R. Juknevičienė.

Paklausta, kiek gali kainuoti gamtinės dujos Lietuvai visiškai įgyvendinus trečiąjį energetikos paketą, ministrė teigė, jog šito pasakyti negali, mat rinkos sąlygomis panašios prognozės būna netikslios.

„Šiandien nėra sovietmetis, kai ledai, kaip kainavo 9 kapeikas ir kainavo tiek pats ištisus dešimtmečius, kol Centro komitetas (CK) nepakeldavo kainų. Yra rinka ir aš kalbu apie vidutinę Europoje parduodamų dujų kainą“, - aiškino konservatorė.

V. Uspaskichas savo ruožtu teigė, kad tuo atveju, jeigu pateks valdžion, būtinai sieks susitarti su Rusijos dujų milžine „Gazprom“, kad ši sumažintų Lietuvai parduodamų dujų kainą. Tiesa, politikas pripažino, jog neturi gerų ryšių su šia Rusijos įmone, bet pabrėžė, kad privatizuojant „Lietuvos dujas“ buvo tarp politikų, besipriešinančių šiam žingsniui.

„V. Uspaskichas tuomet buvo Ekonomikos komiteto pirmininkas ir vienintelis garsiai kalbėjo, prašė ar kritikavo: nepardavinėkite „Lietuvos dujų“, nes tai bus labai reikalingas objektas, palikite Lietuvos žmonių rankose. Galite paimti iš archyvų, sakiau iš Seimo tribūnų, galite paimti iš komiteto posėdžių“, - įtikinėjo politikas, apie save kalbėdamas trečiuoju asmeniu.

R.Juknevičienė: mūsų skolinimosi politika racionali

V. Uspaskichas taip pat aiškino dar valdant socialdemokratams tiksliai atspėjęs, kokia bus Lietuvos skola 2012-aisiais. Pasak Darbo partijos pirmininko, būdamas premjeru jis sutiktų skolintis tik tuo atveju, jei kiekvienas paskolintas litas būtų investuojamas, o ne pravalgomas.

R. Juknevičienei paminėjus, kad Lietuvos skola, kai ji siejama su BVP, tarp Europos Sąjungos valstybių yra viena mažiausių, V. Uspaskichas pabrėžė prastą Lietuvos BVP struktūrą.

„Taip, susiejus su BVP Lietuvos skola yra mažesnė, bet yra BVP bendra struktūra – pas mus kaupiamąją dalį sudaro tik 15 proc., o Didžiojoje Britanijoje – 43 proc. Tai reiškia, kad Britanija gali sau leisti įsiskolinimą ir 150 proc. nuo BVP, nes jų pramoninis aktyvas galės aptarnauti šitą skolą. Mūsų pramoninis aktyvas silpnas ir mes negalėsime aptarnauti didesnės nei 60 proc. skolos nuo BVP“, - teigė Darbo partijos lyderis.

R. Juknevičienė savo ruožtu teigė, kad iš esmės pasaulyje nesiskolina tik dvi valstybės – Norvegija ir Saudo Arabija, o esą tarptautinės institucijos giria Lietuvą, Latviją ir Estiją bei peikia Graikiją ir kitas pietines Europos valstybes.

„Mūsų skolinimosi politika yra racionali, ji neišvengiama ir bet kuri vyriausybė, atėjusi po rinkimų, irgi turės skolintis ir apmokėti tam tikrus mokėjimus – Sodros ir kitų fondų“, - sakė krašto apsaugos ministrė.

Anot R. Juknevičienės, Andriaus Kubiliaus vadovaujama Vyriausybė pritraukė į Lietuvą tokias kompanijas kaip „Barclays“ bei IBM, o šios įmonės, jos teigimu, neinvestuotų valstybėje, kuri neturi jokių perspektyvų.

Siūlo mažinti mokesčius pridėtinę vertę kuriančiam verslui

Darbo partijos pirmininkas V. Uspaskichas teigia, jog Lietuvoje kokią nors produkciją gamina ir valiutą uždirba tik apie 10 proc. įmonių, o visos kitos esą tik užsiima spekuliacijomis. Dėl šios priežasties, anot politiko, politikų uždavinys yra sumažinti mokesčius BVP kuriančiam verslui.

„Šitiems 10 proc. reikia sumažinti mokesčius taip, kad jie galėtų konkuruoti su aplinkinėmis valstybėmis“, - aiškino politikas, pridūręs, kad daugelis Lietuvos įmonių aštuonerius metus investavo tik į biurus ir kitus pastatus - tai yra papuošalus.

Su tuo sutiko ir R. Juknevičienė, kurios nuomone, per krizę galų gale paaiškėjo, kad net ir žemės ūkis yra kuriantis ir gaminantis verslas, nors anksčiau kalbėta, kad ši ūkio šaka turėtų sunykti.

„Dėl ko apskritai Lietuvoje ir Baltijos valstybės krizė buvo stipresnė? Dėl to, kad čia buvo taip vadinama burbulinė ekonomika. Ne ekonomika, kuri gamintų, ne ekonomika, kuri kurtų, kuri galėtų stabiliai eksportuoti. Ir kaip pasikeitė po krizės visa struktūra, pradėjo ryškėti tendencijos, kad mūsų ekonominis atsigavimas būtent iš eksporto. Net ir žemės ūkis, kuris kažkada buvo laikomas neperspektyviu, tapo svarbus. O buvo sakoma „Žemės ūkio turime beveik atsisakyti, eiti aukštųjų technologijų link“. Tačiau žemės ūkis, žinoma, su Europos Sąjungos parama, labiausiai pakilo“, - teigė konservatorė.

Beje, R. Juknevičienės nuomone, vienas perspektyviausių projektų, kuris Lietuvos ekonomikai padėtų atsitiesti, yra VAE statybos.

„Vienas perspektyviausių projektų Lietuvai galėtų būti būtent VAE statybos, kur atsirastų 6 tūkst. darbo vietų, tai būtų investicija, ateinanti ne tik iš Lietuvos, bet ir iš regioninių valstybių. Tai kaip tik būtų generuojanti ekonomika, skatinanti, kuri vėliau, atsipirkus statybos kaštams, iš tikrųjų galėtų turėti didžiulį poveikį Lietuvos ekonomikai“, - reziumavo politikė.