Pirmasis Vivienne vyras buvo Derekas Westwoodas, su kuriuo ji susilaukė sūnaus Beno. Jų santuoka truko tris metus iki jai sutinkant Malcolmą McLareną, vėliau žinomą kaip pankų grupės „The Sex Pistols“ vadybininką.
1971 m. Malcolmas nusprendė atidaryti parduotuvę „Let It Rock“ (taip pat žinomą kaip „Sex“, „Too Fast To Live Too Young To Die“, „Seditionaries“), kur V.Westwood ėmė prekiauti savo sukurtais iššaukiančiais drabužiais.
Pankiškas stilius ėmė populiarėti, kai „The Sex Pistols“ pradėjo dėvėti V.Westwood drabužius. Žinoma, tuomet išpopuliarėjo ir M.McLaren parduotuvė. Žmonės plūdo įsigyti dviračių grandinėmis, smeigtukais, geležtėmis puoštų, jei taip galima sakyti, drabužių, dygliuotų antkaklių ir apyrankių.
Tradicinio britų dizaino elementai, tarkime, škotiškas audinys, tik dar labiau pabrėžė dizainerės kuriamų drabužių išskirtinumą.
Devintame dešimtmetyje V.Westwood nutraukė santykius su McLarenu, bet nenustojo kurti. Jos „Bondage“ kolekcija darė įtaką pankų kultūrai ir sukūrė tokių grupių, kaip „The Sex Pistols“ ir „The Clash“, įvaizdį.
O naujosios linijos „Pirate“ ir „New Romantics“ formavo jau naujos kartos atlikėjų stilių nuo „Bow Wow Wow“ iki Adamo Anto.
Nors konformistiškai nusiteikę dizaineriai piktinosi jos darbu arba atmesdavo jos idėjas, netrukus šios rado savo kelią ir atgarsį visuomenėje.
Panaudodama istorinius motyvus, V.Westwood sukūrė kolekciją pagal originalius XVIII-XVIII a. kirpimo principus, žinoma, juos šiek tiek modernizuodama. Ši kolekcija buvo apie „auksą ir brangenybes, nuotykius ir tyrinėjimą“. Istorijos įtaka visuomet regima jos darbuose.
Pirmoji didelė dizainerės darbų retrospektyva buvo parodyta 2004-2005 m. Viktorijos ir Alberto muziejuje Londone bei Nacionalinėje galerijoje Australijoje. Šią parodą sudaro 145 drabužių komplektai, sugrupuoti pagal temas, kurios dominavo jos kūryboje nuo aštuntojo dešimtmečio iki šių dienų: nuo ankstyvųjų pankų apdarų iki prabangių „istorinių“ vakarinių suknių. Ši retrospektyva iki pat 2008 metų keliaus po pasaulį.
2005 m. rugsėjį V.Westwood sujungė jėgas su britų piliečių teisių grupe „Liberty“ ir pristatė išskirtinę ribotos serijos marškinėlių ir kūdikių drabužėlių liniją su šūkiu „I am not a terrorist, please don‘t arrest me“ („Aš ne teroristas, neareštuokite manęs“).
Dizainerė teigia, kad ji palaiko šią kompaniją ir gina habeas cirpus (asmens neliečiamybę).
„Kai buvau moksleivė, mano istorijos dėstytojas ponas Scottas dėstė pilietinę teisę. Pirmiausia jis paaiškino mums esminį asmens neliečiamumo įstatymą. Jis kalbėjo didžiuodamasis civilizacija ir demokratija. Tik reikalaudami savo laisvės galėsime kalbėti apie demokratiją“, - sakė ji.
V.Westwood 2006 m. gavo Britanijos antrojo laipsnio ordiną „už nuopelnus madai“ ir triskart pelnė britų Metų dizainerio titulą.
Vivienne drabužiai visuomet kupini intelektualinių ir istorinių aliuzijų, apima ir XVII a. Prancūzijos kaimišką peizažą, ir šiaurės Škotijos kalvas, piratų laivų vėjus, prabangius Marijos Antuanetės rūmų ornamentus. Medžiagos, kirpimai, drabužiai atmena praeitį ir atspindi dabartį.
Net legendinis „Women‘s Wear Daily“ redaktorius Johnas Fairchildas, neginčytinas mados industrijos diktatorius, tituluoja V.Westwood „dizainerių dizainere“. Ji laikoma viena svarbiausių XX a. mados figūrų kartu su Emporio Armani, Karlu Lagerfeldu, Yves Saint Laurentu ir Emanuel Ungaro.
