Vilniaus čigonai integruojami į visuomenę

Kaip sakė Tautinių mažumų ir išeivijos departamento direktorius Remigijus Motuzas, pastatyti ir įrengti Romų visuomeninį centrą, prireiks apie 760 tūkst. Lt. Dalį pinigų - 550 tūkst. jau numačiusi skirti Rolando Pakso Vyriausybė, be to, žada paremti ir tarptautinės organizacijos. Skypą Romų visuomeninio centro statybai dar 1998 m. skyrė tuomet mero R.Pakso vadovaujama Vilniaus savivaldybė.

R.Motuzas aiškino, kad viena priežasčių, kodėl kuo greičiau svarbu integruoti romus į visuomenę, narystės stojimo į Europos Sąjungą reikalavimai. Dabar čigonų taboruose vyrauja didžiulis skurdas, atsilikimas ir neraštingumas.

Pasak Vilniaus savivaldybės atstovės spaudai, savivaldybė įsipareigotų organizuoti romų švietimą, užtikrinti romų vaikų, lankančių priešmokyklines klases, nemokamą maitinimą, gerinti romų socialines sąlygas, pasirūpinti neapsidraudusiųjų sveikatos priežiūra, taboruose vykdyti narkomanijos prevenciją ir gydymą.

“Nedidelėje Vilniaus Kirtimų teritorijoje šalia viena kitos gyvena dvi skirtingos čigonų grupės. Viena priklauso Aukštutiniam taborui, vadinamajam lietuvių - lenkų, kita - Žemutiniam, arba moldavų - rusų. Vilniaus aukštutinio taboro bei Kauno čigonus sieja tam tikri giminystės ryšiai, taip pat jų tradiciniai užsiėmimai praeityje. Vyrai vertėsi arklių prekyba, moterys - būrimu. Vilniaus Kirtimų žemutinio taboro tradicinis užsiėmimas buvo cinkuotų katilų gamyba”, - dėsto Kristina Bradaitytė, knygos “Čigonai Lietuvoje ir Europoje” bendraautorė.

Sovietmečiu dalis Vilniaus aukštutinio taboro bei Kaune gyvenančių čigonų vertėsi tuo metu draudžiama prekyba - “spekuliacija”. Šis verslas jiems duodavęs didelį pelną. Nors čigonai neturi rašytinės teisės, savo gyvenimą jie organizuoja pagal tam tikras nerašytas normas. Jie jas vadina įstatymais. Pastarieji perduodami iš kartos į kartą. Tarkime, iki šiol moterys čigonės nelygios vyrams.

Pasak K.Bradaitytės, paprotinė teisė daugiausia apribojimų numato ištekėjusioms moterims motinoms. Iki santuokos mergaitės gyvenimą tvarko tėvai. “Vilniaus lietuvių-lenkų čigonės teka 14-16 m., moldavų-rusų - 13-14 m. Kaunietės taip pat teka jaunos. Tiesa, jų tvirtinimu, dabar mergaitės protingesnės, išteka 18-20 m. Ir Kaune, ir Vilniuje egzistuoja dvi santuokos sudarymo formos: santuoka tėvams sutikus arba susituokiama be tėvų sutikimo - pabėgus iš namų.

Ištekėjusi mergina, ypač pirmaisiais metais, saistoma įvairiausių įsipareigojimų ir draudimų. Ji privalo daug dėmesio skirti vyro tėvams, juos ypač gerbti, neprieštarauti. Ištekėjusi čigonė turi gerbti savo vyrą, sutikti su visais jo sprendimais ir norais, niekada neprieštarauti, būti nuolaidi”, - dėsto K.Bradaitytė.

Pasaulinė čigonų tautybės gyventojų statistika nėra itin tiksli - oficialūs ir neoficialūs duomenys gerokai skiriasi. Tikslesni duomenys paaiškės tik po Visuotinio gyventojų ir būstų surašymo, kuris, remiantis Jungtinių Tautų rekomendacijomis vyksta daugelyje pasaulio valstybių.

Ankstesniais Europos Tarybos Migracijos komiteto duomenimis, praeito dešimtmečio viduryje Europoje gyveno apie 8-10 mln. čigonų kilmės piliečių. Čigonų bendruomenės gyvena 38 Europos valstybėse. Manoma, kad gausiausios čigonų bendruomenės yra Rumunijoje (1,8 mln. - 2,5 mln.); Bulgarijoje (700 tūkst. - 800 tūkst.); Ispanijoje (650 tūkst. - 800 tūkst.); Vengrijoje (550 tūkst. - 600 tūkst.); Slovakijoje (480 - 520 tūkst); Turkijoje (300 tūkst. - 500 tūkst.); Čekijoje (250 tūkst. - 300 tūkst.).

Lietuvoje čigonų bendruomenė nėra didelė. Manoma, kad Lietuvoje gyvena nuo 3000 - 4000 čigonų tautybės žmonių.