Vieną rytą jis mane sumušė vaiko akyse...

Gerb. Olegai,

Man 27m., esu ištekėjusi. Mudviejų sūneliui – 5 m..Santuoka trunka jau 6m.. Savo vyrą aš labai myliu, o sūnus jį tiesiog dievina.

Pirmaisiais santuokos metais mums buvo iš tiesų labai sunku gyventi kartu. Tačiau po 4 “šlifavimosi” metų aš pajutau, kad gyvenimas kartu man teikia malonumą. Jis labai vyriškas, pagrindinius pinigus šeimai uždirba jis, esant rūpesčiams visuomet išklausys, duos patarimą, paguos ir t.t.. Už jo tikrai jaučiausi kaip už sienos. Tačiau neseniai dėl tam tikrų priežasčių mes įsikėlėme gyventi į jo tėvų butą. Tiesa, laikinai, kol susitvarkysime savąjį. Nuo to laiko jo elgesys pradėjo keistis. Ir manau, žinau dėl ko – dėl jo mamytės. Ji visada užjaus ir supras labiau nei žmona. Ryte – pusryčiai į lovą, kojinių skalbimas (ką anksčiau jis darė pats) ir t.t.. Suprantu, kad kaltinti manosios anytos nereikėtų, kalčiausias čia – mano vyras.

Galiausiai buvo prieita prie to, kad vieną rytą jis mane sumušė, vaiko akyse… Sumušė taip, kad aš į darbą tą dieną neišėjau. Kadangi išeiti iš tų namų aš neturėjau kur, tai pasilikau gyventi ten, tik kitame kambaryje (laikinai, kol parduosime įsigytą butą). Po to įvykio aš nusprendžiau skirtis. Tačiau neįstengiu prisiversti nunešti pareiškimą teisman.

Aš žinau ir matau, kad mano vyras labai gailisi. Jau tą pačią dieną jis skambino iš darbo man, atsiprašinėjo, galiausiai 3 dienas negrįžo namo. Kai pagaliau pasirodė, tai tokį girtą jį aš mačiau pirmą kartą. Tačiau ir atleisti aš jam tikrai nepajėgsiu. Be to, esu daug skaičiusi ir girdėjusi apie tai, kaip vyrai, kartą pakėlę ranką prieš moterį, vėliau šį “žygdarbį” kartoja vėl ir vėl.

Mano klausimas būtų labai paprastas: ką man daryti? Savo vyrą aš labai myliu. Netgi esu tikra, kad išsiskyrus ir pradėjus gyventi kartu, jis vis važinėtų pas mus, daug laiko praleistų mūsų namuose, kol galiausiai vėl apsigyventų. Ir dar – kokio elgesio su manimi aš galiu tikėtis iš jo ateityje? Ir kodėl jis taip pasielgė tąsyk?

Atsakymas

Sveiki,

Panašu, kad jūsų situacija nėra labai paprasta. Jūsų vyras jus sumušė ne šiaip sau, o kai “galiausia buvo prieita prie to”. Kas vyko tuo metu, sunku pasakyti, bet panašu, kad jūs tuo metu jautėte agresyvius jausmus savo anytai. Jūs nelabai rašote ir ką reiškia tas sunkumas, dėl kurio jums buvo nelengva santuokos pirmais metais. Atrodo, kad šioje santuokoje jūs fiksuojate nemalonius įvykius, vykstančius aplinkui jus ir su jumis. Tačiau nefiksuojate savo jausmų ir iš jų išplaukiančio savo elgesio. Pavyzdžiui, ką reiškia, kad jūs vis tiek gyvensite su juo ir kad jūs neįstengiate išsiskirti? Atsakius sau į klausimus: ”ko aš noriu ir ką jaučiu šioje situacijoje “, jūs žinosite, ką būtų galima padaryti.

Neatsakius į šiuo klausimus jūs galite likti vaiku, kurį kartais myli, o kartais - muša.

Sėkmės.
Olegas