V.Gapšiui nesuprantamas emigrantų prašymas balsuoti internetu: dabartinė sistema – puiki

Atmesti įstatymo projektus siūlė visi juos svarstę komitetai. Na, o Teisės ir teisėtvarkos komiteto pateiktoje išvadoje nurodyta, kad internetinis balsavimas gali prieštarauti konstituciniams principams, nes kiltų abejonių dėl balsavimo slaptumo užtikrinimo. Negana to, komitetas pažymėjo, kad naujasis balsavimo modelis prieštarautų lygios rinkimų teisės principui, kadangi balsuoti internetu galėtų tik pasaulio lietuviai. Lietuvoje gyvenantiems rinkėjams tokia galimybė įstatymo projektuose nebuvo numatyta.

Jei valdantieji konservatoriai ir opozicijoje esantys „darbiečiai“, „tvarkiečiai“ ir dalis socialdemokratų, pasidalijusių į dvi stovyklas, nebūtų balsavę „prieš“, internetu balsuoti emigrantai spalio 14 dieną vyksiančiuose Seimo rinkimuose vis tiek nebūtų galėję. Naujasis balsavimo būdas būtų prieinamas tik kituose rinkimuose.

Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto narė Danutė Bekintienė, motyvuodama internetinio balsavimo įdiegimui nepalankų komiteto sprendimą, aiškino, kad naujuoju būdu būtų balsuojama per atstumą, todėl užtikrinti konstitucinį rinkimų slaptumo principą esą būtų neįmanoma.

Balsavimui internetu siūliusi nepritarti konservatorė įvardijo ne tik jo prieštaravimą konstitucingumui, bet ir daugiau, jos nuomone, svarių argumentų: „Pirma, naudojant psichologinį arba fizinį spaudimą rinkėjas verčiamas balsuoti už tam tikrą kandidatą. Antra, už rinkėją balsuoja kitas asmuo, pavyzdžiui, šeimos narys. Trečia, rinkėjas gali būti lengviau paperkamas. Ketvirta, rinkėjo balsai yra paviešinami. Estijoje, kaip sako mūsų informatikos specialistai, studentas šiais metais pademonstravo labai akivaizdų dalyką: rinkėjo kompiuteryje veikiantis virusas gali apgauti rinkėją ir sutrukdyti balsui nukeliauti į serverius, jeigu balsuojama ne už tą partiją.“

Seimo „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos seniūnas, partijos pirmininko pavaduotojas Valentinas Mazuronis svarstant įstatymo projektą teigė, kad siūloma įteisinti naujoji sistema jam atrodo nepatikima: „Jūs norite, kad tokiu būdu būtų pardavinėjama mūsų valstybė? Tada balsuokite prieš tai, nes ta sistema šiandien akivaizdžiai yra nepatikima. Bankas, Pentagonas – net į tokias institucijas įsilaužiama ir keičiami rezultatai. Jeigu jūs norite falsifikuoti rinkimus, tai čia kitas klausimas.“

V. Mazuronis: saugios internetinio balsavimo sistemos „tvarkiečiai“ nesukurs

DELFI ir VRK surengtoje diskusijoje V. Mazuronis plačiau pakomentavo, kodėl jo vadovauja „Tvarkos ir teisingumo“ frakcija blokavo galimybę pasaulio lietuviams balsuoti internetu.
Jo žodžiais, prie to privedė tai, kad siūlyta įteisinti sistema nėra saugi nei balsuojant, nei perduodant balsus, nei juos skaičiuojant. Politikas aiškino, kad rinkimų, nulemiančių svarbiausių valstybės institucijų formavimą, reikšmė yra labai didelė, todėl esą eksperimentuoti negalima – „mes už valstybės stabilumą, jos nepažeidžiamumą“.

„Tvarkiečio“ manymu, lenktyniauti su internetinį balsavimą 2005 metais įsivedusiais estais beprasmiška. „Mes pirmieji priėmėm Europos Sąjungos konstituciją. Nu ir ką – apsijuokėm“, - analogijų ieškojo internetinio balsavimo įdiegimui nepritariantis V. Mazuronis.

„Mes nekovojam prieš internetinį balsavimą. Balsavimas yra mūsų valdžios formavimo procesas. Jeigu šiandien kas nors prie šito stalo pasakytų arba padėtų įrodymus, kad tai yra saugi sistema, patikrinama sistema, kurią gali kontroliuoti politinės partijos vienokiais ar kitokiais būdais, mūsų visa frakcija nubalsuotumėm „už“, - kalbėjo „tvarkiečių“ atstovas.

Tačiau netrukus jis pridūrė, kad jo vadovaujama Seimo „Tvarkos ir teisingumo“ frakcija prisidėti prie saugios sistemos sukūrimo neketina: „Aš manau, kad mūsų frakcijos atstovai nesugalvos to saugaus būdo, kadangi jūs puikiai suvokiat, tai yra ir technologiniai dalykai, ir organizaciniai, ir visi kiti.“

Valentinas Mazuronis

© DELFI / Šarūnas Mažeika

Kita vertus, „tvarkiečio“ įsitikinimu, naudoti du balsavimo modelius nėra pats tinkamiausias sprendimas – „visiems piliečiams turi galioti vienodos taisyklės. Nėra gerai, kad išeivijai – vienos taisyklės, viduj – kitos“.

Taip pat jis pridūrė nerimaujantis ir todėl, nes esą įteisinus balsavimą internetu gali būti sunku išvengti hakerių atakų, partijų įtakos ir kaimyninių valstybių bandymų paveikti rinkimų rezultatus.

M. Adomėnas rinkėjų aktyvumą siūlo didinti juos auklėjant

„Sąžiningi analitikai pripažįsta, kad balsavimas internetu kelia daug rimtų problemų – galimybės užtikrinti balsavimo skaidrumą, saugumo. Visi duomenys atsiduria vienoje vietoje. Nėra išskaidyta sistema, kur yra daug apygardų su savo balsavimo biuletenių urnomis. Viskas suplaukia į vieną vietą. Užtenka vienam taške pažeisti sistemą ir duomenys yra suklastojami. Reikia kalbėti, ar ta pažanga iš tiesų reikalinga, ar jos keliami pavojai nėra per dideli, palyginti mūsų trapiai demokratijai“, - svarstė Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų atstovas, Seimo narys Mantas Adomėnas.

Jo nuomone, kalbėti apie internetinį balsavimą neverta, nes iki šiol nesugebama pažaboti balsų pirkėjų, kuriems naujoji sistema esą būtų dar patogesnė.

Mantas Adomėnas

© DELFI / Šarūnas Mažeika

Taip pat konservatorius tikino, kad norint emigrantus paskatinti balsuoti aktyviau, į tai reikia žiūrėti kompleksiškai: „Yra iškeliamas antras klausimas – išeivijos klausimas. Nederėtų supainioti klausimą apie išeivijos įtraukimą į Lietuvos politinį gyvenimą su balsavimu internetu. Iš tiesų, jeigu norime kompleksiškai žiūrėti, kaip pagerinti išeivijai sąlygas dalyvauti Lietuvos politiniame gyvenime, reikia radikalių sprendimų, kurių vienas iš komponentų paskui galėtų būti išeivijos balsavimas internetu. Iš tiesų pirmiausia reikia klausti konstituciškai, ar mes galime sukurti jiems specialias sąlygas. Ar mes galėtume jiems sukurti rinkimų apygardą arba dvi apygardas, kur jie galėtų balsuoti ir išreikšti savo politinę valią?“

M. Adomėnas įsitikinęs, kad internetinis balsavimas nėra išeitis, galinti padidinti rinkėjų aktyvumą per rinkimus. Jis retoriškai klausė: kas dabar varžo teisę balsuoti? Esą žmogus pats sprendžia, ar jam šią teisę realizuoti.

Norint padidinti rinkėjų aktyvumą, politiko žodžiais, reikėtų galvoti apie kitą priemonę – visuomenės auklėjimą. Neva šis metodas gali žmones skatinti aktyviau balsuoti, labiau domėtis politika, skiepyti pilietiškumą. Na, o jei ir tai nepadėtų yra ir kitas būdas, didinantis rinkėjų sąmoningumą: „Kraštutinis sprendimas yra, kaip Belgijoje arba Peru, priimti visuotinę prievolę balsuoti.“

Konservatorius teigė jaučiantis nerimą ir todėl, kad balsuojant internetu išnyktų stebėtojai. Jo nuomone, demokratijos principas, „kad visi dori piliečiai gali būti rinkimų stebėtojais“. Esą šis principas balsuojant naujuoju būdu išnyktų – stebėti ir suprasti, kas vyksta, galėtų tik IT specialistai.

V. Gapšys apie internetinį balsavimą: reikia naudotis dabartinėmis priemonėmis

Seimo Darbo partijos frakcijos seniūnas, partijos pirmininko pavaduotojas Vytautas Gapšys diskusijoje aiškino, kad jo vadovaujama frakcija nepalaikė įstatymo projekto, įteisinančio internetinį balsavimą emigrantams, nes nemažai abejonių kelia naujos sistemos saugumas.

Be kita ko, „darbietis“ pažymėjo, kad jį stebina emigrantų prašymas sudaryti jiems galimybę balsuoti internetu. Esą išeiviams puikiai tinka dabar veikianti sistema. Politiko teigimu, ši yra paprasta ir veiksminga, tik apie ją neva žino ne visi pasaulio lietuviai: „Kuo puikiausiai galima dabar balsuoti užsienyje paštu. Tu užpildai anketą ambasados internetinėje svetainėje, gauni biuletenį paštu, išsiunti atgal. Nereikia tau važiuoti per visas JAV iš vieno galo į kitą. Tai tokia pat paprasta procedūra, kaip ir balsavimas internetu. Gal tas dalykas mažai išreklamuotas. Gal apie jį nežino paprasčiausiai. Mane stebina užsienio lietuviai, kurie sako: mes niekaip negalim balsuoti. Kai aš pasakau apie šitą būdą, tai jie išgirsta jį pirmą kartą. Turbūt ir su pasaulio lietuviais bendraujančios komisijos irgi gal apie tai mažai kalba. Reikėtų daugiau kalbėti, nekurti alternatyvų, kurios kainuotų didelius pinigus, paskatinti naudotis tomis priemonėmis, kurios kuo puikiausiai egzistuoja.“

V. Gapšys atskleidė, kad vangų balsavimą būtų galima sieti su pilietiškumo stoka. Esą žmonės pamiršo, kiek daug reikėjo dėti pastangų kovojant už rinkimų teisę: „Reikia kalbėti apie pilietiškumą. Norą dalyvauti. Jeigu mes visi pradėsime iki tiek tingėti, kad vieną kartą į metus nueiti iki balsavimo apylinkės tampa sunku, nepakeliama našta, tai aš tada nežinau, aš atsiprašau. Kai buvo XX a. pradžioje (iki vidurio) kova dėl balsavimo teisės, tai žmonės balsuoti norėjo bet kokia kaina, bet kokiom aplinkybėm. Kiek jie dėlto kovojo, kiek kovojo moterys, kad gautų tą teisę. O dabar mes tą teisę ant tiek devalvuojam, kad sakom, mes tingim nueit iki balsavimo apylinkės, kuri yra už kelių šimtų metrų. Aš manau, kad nereikia devalvuoti.“

Ar įdiegę internetinį balsavimą mes pranoksime estus? „Darbietis“ teigė nenorįs, kad Lietuva vytųsi ir bandytų kopijuoti kitas valstybes. Estija, įsivedusi internetinį balsavimą, pateikė save kaip elektroninėms inovacijoms atvirą valstybę. V. Gapšio nuomone, jei Lietuva ir pasektų jos pavyzdžiu, didelio dėmesio jau negautų. Jis ragino objektyvių duomenų apie internetinį balsavimą iš Estijos nesitikėti, nes ši „jį gins visomis išgalėmis. Pasakyti, kad tai buvo nesėkmė jie tiesiog negali. Tai būtų didžiulis viešųjų ryšių pralaimėjimas“.