Vegetarai patiekalus sau kavinėse „kuria" patys

Grupės „Skylė" vokalistas, dainų ir tekstų autorius, prodiuseris Rokas Radzevičius ir jo žmona, šios grupės vokalistė Aistė Smilgevičiūtė vegetariškai maitinasi jau maždaug 15 metų. Tiesa, dabar jie retkarčiais neatsisako ir mėsiškų patiekalų. Vilniuje rasti kavinę, kurioje galėtų skaniai ir sočiai pavalgyti, atlikėjams bent jau anksčiau būdavo nelengva.

Pasak muzikanto, net ir dabar dažniausiai jie užsisako įprastus patiekalus, kurie gaminami be mėsos. Tokio maisto, ir ne vien salotų, nemažai siūlo rytietiško maisto restoranai. Dažnai galima paprašyti, kad, pavyzdžiui, ant picos ar į salotas nedėtų mėsos.

„Iš bado vegetaras Lietuvoje nemirtų. Galima užsisakyti žuvies, paprašyti, kad patiekalą gamintų be mėsos. Sunkiau tiems, kurie yra radikalesni vegetarai – pavyzdžiui, maitinasi tik daržovėmis. Štai puiki niša rinkoje verslininkams", - DELFI kalbėjo R. Radzevičius.

Muzikantas pasakojo ne kartą pakliuvęs į absurdišką situaciją, kai kavinėje užsisakęs daržovių sriubos ir pasitikslinęs, ar ji tikrai verdama be mėsos, lėkštėje rasdavo vištienos gabaliukų. „Padavėjai tokiu atveju dažniausiai nustebdavo: juk sriuba – daržovių. Jie kažkodėl nesuvokia, kad jei nevalgai mėsos, nenori jos rasti ir daržovių sriuboje", - piktinosi pašnekovas.

Jo teigimu, panašių problemų kyla ir darželiuose. Pagal patvirtintą tvarką vaikai privalo būti maitinami ir mėsa, todėl net savo vaikus vegetarais auginantys tėvai negali prašyti specifinių patiekalų, nebent jų atneša patys.

„Jei dalyvaujame tarptautiniame projekte ir važiuojame į Vakarus, visada sulaukiame klausimo, kaip maitinamės, ar norime vegetariško maisto", - tvirtino R. Radzevičius.

Didžkukuliai su varške ir... šonine

Vilnietė Karolina, vegetarams prijaučianti nuo mažumės ir vengianti ne tik mėsiškų patiekalų, bet ir žuvies, savęs tikra vegetare nevadina, mat kartais neatsisako saliamio ar kumpio. Tačiau ji taip pat pasigenda vegetarams skirtų patiekalų įvairovės.

„Tam, kad būtų uždėtas pliusiukas, kavinės įtraukia į meniu porą patiekalų iš daržovių, ir viskas. Gal bėda ta, kad pas mus trūksta produktų vegetariškai virtuvei? Arba niekas nemoka iš jų paruošti ką nors įvairesnio nei salotas ar trintą sriubą?" – svarstė mergina.

Ji specialiai panagrinėjo kai kurių populiarių picerijų, kuriose dažnai pietauja, meniu. „Štai vienoje iš 55 picų tik 7 kepamos be mėsos. Iš 16 kitų karštų patiekalų nemėsiškais pavadinčiau 7. Kitoje picerijoje pusė salotų iš 14, 7 picos iš 26 ir du makaronų patiekalai iš 9 gaminami be mėsos. O meniu kamputyje siūlomi vos pora vegetariškų patiekalų..." – apgailestavo pašnekovė.

Karolina padavėjų net neklausia, ar yra ko nors vegetariško, ir pasikliauja meniu nurodyta patiekalų sudėtimi. Tačiau kartais mergina aptinka mėsos tokiuose patiekaluose, kur jos, atrodo, neturėtų būti. „Sakykime, vienoje kavinėje, kur dažnai pietauju, gamina didžkukulius su varške. Kadangi nevalgau cepelinų su mėsa, mielai užsisakyčiau šių didžkukulių. Deja, kai kartą nemaloniai nustebau, varškėje suradusi šoninės, daugiau tos klaidos nebedarau", - pasakojo vilnietė.

Jos teigimu, priešingai nei daug kam atrodo, vegetariška virtuvė nėra „vien žolės ir grūdai". „Net košių galima prisivirti kokių tik nori, jau nekalbant apie galimus salotų, mišrainių, sriubų, daržovių apkepų variantus. Sotesnius pietų patiekalus galima gaminti iš sojos, sūrio", - siūlė Karolina.

„Manęs niekas nelaikė sveiko proto žmogumi"

© DELFI (D.Augūnaitės nuotr.)

„Prieš šešerius metus manęs nelaikė sveiko proto žmogumi. Verslą pradėjau iš idėjos. Vegetariška virtuvė tuomet nebuvo joks pranašumas, lyginant su kitomis kavinėmis, greičiau – drąsus ir beprotiškas žingsnis. Buvo nelengva, bet mes dirbome, nepasidavėme ir laikui bėgant viskas pasikeitė", - pasakojo sostinės kavinės „Balti drambliai" savininkas ir direktorius Aivaras Cibulskas.

Senamiestyje įsikūrusių „Baltų dramblių" interneto svetainėje tvirtinama, esą tai yra „vienintelė mieste vegetarinio maisto kavinė". Lankytojai vaišinami tradicinės indiškos, tibetietiškos, šveicariškos, turkiškos, lietuviškos virtuvių patiekalais, picomis, desertais, plikoma arbata.

Pasak A. Cibulsko, iš pradžių kavinės svečiai prašydavo mėsos patiekalų, bet vėliau priprato, kad tokių čia negaus. „Po apsilankymo pas mus žmonės gal ir netampa vegetarais, bet bent jau susimąsto apie savo mitybą. Dauguma tiki įvairiausiais mitais, kad be mėsos negalima išgyventi, kad vegetariškas maistas nėra sotus", - pasakojo verslininkas.

Jis taip pat paneigė paplitusį įsitikinimą, esą norint būti vegetaru reikia nemažai pinigų: „Gamintis vegetarišką maistą nėra nei sudėtinga, nei labai brangu. Aš net vedu vegetarinio maisto gaminimo kursus, kad sugriaučiau mitą, esą tai – kažkas sudėtingo".

A. Cibulskas pripažino, kad Lietuvoje gaminant vegetarišką maistą tenka verstis su tais produktais, kurių galima rasti mūsų parduotuvėse. Tuo tarpu prieskonių indišką maistą siūlančiai kavinei tenka paieškoti.

„Tikiu tuo, žinau, kad tai yra gerai. Lavonus valgyti yra blogai ir nesveika", - reziumavo verslininkas, ir pats jau ne vienerius metus valgantis vegetarišką maistą.

Vegetariškas kavines vertina skeptiškai

© Corbis/Scanpix

„Deja, lietuviai gyvena tokioje klimato juostoje, kad mėgstame riebiau pavalgyti, - išgirdusi istoriją apie didžkukulius su varške ir šonine, šyptelėjo Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Liškauskienė. – Nesame Italija ar Graikija, kur žmonės maitinasi salotomis ir aliejumi. Mes ir šiaip jau padarėme didžiulį progresą, žengdami link sveikos mitybos".

Tačiau ji patikino, kad nors mūsų kavinėse vegetariška virtuvė nedominuoja, vis daugėja viešojo maitinimo įstaigų, kurios ne tik siūlo įprastų patiekalų be mėsos, bet ir turi specialiai vegetarams skirtą meniu.

„Tokio maisto paklausa auga, todėl restoranams apsimoka jį siūlyti, net jei reikia papildomo darbo bei pinigų kuriant vegetariškus patiekalus. Manau, kad tokius patiekalus siūlo kokie 80 proc. ar dar daugiau kavinių. Galų gale vegetarišką maistą valgo ne tik vegetarai. Jis puikiai tinka, jei nori sulieknėti, sveikai pavalgyti ar pakeisti atsibodusį maistą kažkuo nauju", - kalbėjo E. Šiškauskienė.

Asociacijos vadovės teigimu, iš bėdos vegetarai gali paprašyti, kad virėjai „patobulintų" meniu siūlomą patiekalą ir nedėtų į jį mėsos.

E. Šiškauskienė pripažino, kad kartais kavinėse pasitaiko virėjų ir padavėjų nesusikalbėjimo: pastarieji keičiasi gana dažnai, nespėja išsinagrinėti patiekalų sudėties, todėl kartais „pamiršta" pasakyti, kad daržovių troškinyje yra ne tik daržovių.

Kartu pašnekovė skeptiškai įvertino verslininkų sumanymą kurti tik vegetariško maisto kavines: „Aš į tokį visišką „ekstrymą" neičiau. Vegetarai juk ne raupsuotieji, kad valgytų atskirai, pasislėpę".

Kad Lietuvos gyventojai prijaučia tradicinei mitybai, parodė ir DELFI skaitytojų apklausa. Vos 3 proc. jų prisipažino esantys vegetarai, dar 15 proc. mėsą valgyti vengia. Dešimtadalis teigė, kad norėtų atsisakyti mėsos, o 71 proc. pareiškė, kad be mėsos gyventi negalėtų.

Vieni nevalgo tik mėsos, kiti apsiriboja vien vaisiais

© Corbis/Scanpix

Vegetarizmu vadinamas maitinimasis augalinės kilmės ir tam tikru gyvulinės kilmės maistu. Jo idėjų ištakomis laikomos indų Vedų knygos. Vegetarais tampama dėl įvairių priežasčių: išpažįstamos religijos, filosofijos, sveikatos, požiūrio į gyvus organizmus.

Mėsos nevalgyti rekomenduoja kai kurios religijos. Dalis vegetarų tvirtina, kad tokie valgymo įpročiai sustiprina jų sveikatą, kiti įsitikinę, kad žmogui būdingas toks maitinimasis, o valgyti gyvus organizmus ar komerciškai auginti gyvulius sąlygomis, nutolusiomis nuo natūralių, neetiška.

Kai kurie vegetarai renkasi tokią dietą dėl mėsos produktuose randamų kenksmingų medžiagų, kurios esą skatina vėžį, arba dėl neigiamo mėsos pramonės poveikio aplinkai.

Anot vegetarizmo šalininkų, nevalgantieji mėsos yra taikūs, mat gyvulinės kilmės baltymai ir biologiškai aktyvios medžiagos dalyvauja androgenų (hormonų, skatinančių agresyvumą) sintezėje. Be to, valgant mėsą organizme esą susidaro toksinių medžiagų, nuodijančių ląsteles, todėl žmogus pasidaro dirglesnis. Esama duomenų, kad vegetariška mityba sumažina akmenų susidarymo inkstuose ir tulžies pūslėje, širdies ir kraujagyslių sistemos ligų, diabeto, padidėjusio cholesterolio tikimybę.

Kita vertus, nevalgant mėsos organizmas negauna pakankamai baltymų, kalcio, geležies, cinko, aminorūgščių, vitaminų B2 ir B12. Jų trūkumo galima išvengti į racioną įtraukiant pakankamai kruopų, žuvies, pieno produktų, ankštinių augalų, sojos, augalinio aliejaus.

Vegetarizmas būna skirtingų rūšių. Dalis vegetarų nevalgo tik raudonos mėsos, tačiau neatsisako paukštienos, kiti iš raciono išbraukia visą mėsą, bet valgo žuvį, jūros gėrybes, kiaušinius, pieno produktus.

Kai kurie vegetarai, pavyzdžiui, ajurvedos – senovės Indijos filosofijos – sekėjai geria pieną ir valgo pieno produktus. Mat indai įsitikinę, jog pienas yra palaimintas produktas, o jį geriant galima patirti meilę ir gėrį. Tiesa, laktovegetarai nevalgo parduotuvėje pirkto jogurto, nes į jį dedama želatino, kuriam gaminti naudojami raguočių kaulai.

Griežtieji vegetarai – vadinamieji vegai valgo tik augalinį maistą, atsisako mėsos, žuvies, pieno, kiaušinių, atsisako bet kokių gaminių iš šių produktų. Kai kurie iš jų nesivelka kailiniais, odiniais, vilnoniais drabužiais, neperka odinių baldų, vilnonių daiktų.