aA
Praėjusį savaitgalį visoje Lietuvoje buvo pažymima Valstybės atkūrimo diena. Ir beje, šiemet ji buvo minima žymiai linksmiau nei ankstesniais metais. Štai Kaune organizuojant Vasario 16-osios renginius didelę iniciatyvą parodė jaunimas.
Vasario 16
© ELTA
Aktyvūs studentai ir moksleiviai ragino savo bendraamžius Valstybės atkūrimo dieną švęsti linksmai, šeštadienį patys važinėjo miesto gatvėmis šventine atributika papuoštais automobiliais, Kauno aukštųjų mokyklų studentai parodė šventinę programą, vakare Vienybės aikštėje Kauno jaunimas linksminosi populiarių grupių koncerte, o šventės pabaigą vainikavo fejerverkai.

Panašiai viskas klostėsi ir Vilniuje. Dieną vyko rimtos iškilmės: aukšti valstybės pareigūnai sakė viltingas sveikinimo kalbas, garsiausi poetai skaitė savo kūrybos eiles, vyko rimtosios muzikos koncertas. O vakarop miesto centre buvo surengta ir linksmoji minėjimo dalis, kurią, kaip ir Kaune, paįvairino fejerverkai. Į vakarinę dalį susirinko gana daug jaunimo, kadangi koncertavo Vytautas Kernagis, Stasys Povilaitis, o “Skamp” sudainavo garsųjį lietuvišką šlagerį “Mūsų dienos, kaip šventė”.

Tuo tarpu Gariūnų turgavietėje jau nuo pat ryto prasidėjo linksmoji Vasario 16-osios iškilmių dalis: per vietinę radijo stotį skambėjo Jungėnų kaimo kapelos lygio įrašai, o tai buvo labai keista ir netikėta, nes paprastai čia grojama rusiška muzika. Maždaug apie 9 val. ryto į Gariūnų prekiautojus ir pirkėjus su sveikinimo kalba kreipėsi Seimo narys Eduardas Šablinskas, kuris lietuviškai ir rusiškai papasakojo Lietuvos valstybės atkūrimo istoriją, neužmiršdamas sukritikuoti Gariūnų prekybininkų priešo Gedimino Vagnoriaus ir “Maximos” prekybos centro, kuris prie paradinio įėjimo į Gariūnų turgavietę pasistatė didžiulį reklaminį skydą. Po to per vietinį radijo tašką buvo sugrotas Lietuvos valstybės himnas, kurio metu prekeiviai elgėsi labai įvairiai: vieni kėlė alaus ar arbatos popierines stiklines į Lietuvos sveikatą, vienas kitas stovėjo pasitempęs ar net atidavė pagarbą. Dar vėliau nuskambėjo kūrinys “Lietuviais esame mes gimę”, po kurio pereita prie šventinių pusryčių.

Taigi, praėjusį savaitgalį buvo iš esmės paneigta ankstesnė taisyklė, jog lietuviai nemoka švęsti valstybės švenčių.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0