V. Mitė. Žiemos olimpinės žaidynės subtropikuose, teroristų apsuptyje

Kodėl pasirinktas Sočis? Neaišku. Juk Rusija yra didžiulė valstybė, joje yra praktiškai visos klimato zonos, saugios teritorijos. Juk žiemos olimpinės žaidynės galėjo vykti kokiame nors saugiame Sibiro mieste, kur yra visos gamtinės sąlygos ir kur buvo galima kilstelti regiono infrastruktūrą į aukštesnį lygį. Sportininkams iš esmės tas pats, kur varžytis. Bet, matyt, Rusija vėl panoro nustebinti pasaulį. Varžybos Sočyje vyks kalnuose, kur yra sniegas, o olimpinis mietelis įsikūręs žemiau, kur šilčiau. Taigi ir žiema, ir vasara vienu metu. Rusiškas stebuklas.

Rekordai mušami dar neprasidėjus olimpinėms žaidynėms. Visų pirmą – tai rekordinė jų kaina. Sočio olimpinės žaidynės yra brangiausios per visą olimpiadų istoriją – jos kainuos septynis kartus daugiau nei Londono. Pradžioje valdžia paskaičiavo, jog žaidynių kaina bus 12 mlrd. dolerių, bet galų gale paaiškėjo, jog tikra kaina yra 51 mlrd. dolerių. Nesuprantama, kaip galima taip apsirikti ir ko verta Rusijos ekonomistų ir finansininkų kompetencija planuojant tokius didžiulius renginius. Niekas nežino, kiek pinigų paprasčiausiai pavogta.

Tačiau Vladimirui Putinui labai norėjosi šių olimpinių žaidynių. Jis net dalyvavo ir rėžė kalbą 2007 metais liepos mėnesį Gvatemaloje vykusioje Olimpinio komiteto sesijoje, kur buvo svarstomos šalių, rengsiančių 2014-ų metų žiemos olimpines žaidynes kandidatūros. Tikrai nepaprastas suinteresuotumas. Viena iš versijų, kodėl Putinas sutiko būti ministru pirmininku laikinai užleisdamas prezidento vietą – nuo 2008 iki 2012 metų – Dimitrijui Medvedevui, yra ta, jog jis siekė grįžti į prezidento kėdę būtent tam, jog galėtų, kaip aukščiausias šalies pareigūnas, dalyvauti Sočio olimpinių žaidynių atidaryme ir jo vardas būtų įrašytas į olimpiadų istoriją. Jei taip yra tikrai, Putino asmeninė tuštybė neturi jokių ribų.

Ne vien Sočio klimatas kelia nuostabą dėl žaidynių vietos parinkimo. Sočis yra greta nevaldomo Šiaurės Kaukazo – greta Dagestano, netoli Čečėnijos. Šiame regione veikia daug ginkluotų islamistų grupuočių, fanatiškai pasiryžusių ir pažadėjusių teroristinių aktų. Apie Dagestaną ne taip daug rašoma, bet ten beveik kasdieną vyksta susišaudymai, griaudi sprogimai. Rusijos žinių agentūros praneša apie specialias operacijas ir sunaikintus ginkluotus teroristus. Nepranešama tik apie tai, kiek ten žūna Rusijos karių, bet ir taip aišku, jog vyksta rimtas karas su islamo fundamentalistais. Aišku ir tai, jog šis karas nėra sėkmingas Rusijai. Nuo Sočio iki Dagestano bei Čečėnijos yra vos keli šimtai kilometrų. Labai netoli, prisimenant teroristinius aktus Volgograde.

Primename, jog gruodžio 29-ą teroristai susprogdino bombą Volgogrado geležinkelio stotyje. Žinoma, visa Volgogrado policija, visos specialiosios tarnybos buvo mobilizuotos ir miestas atsidūrė nepaprastojoje padėtyje. Tai nesutrukdė jau kitą dieną teroristams Volgograde susprogdinti dar vieną bombą troleibuse. Žuvo kelios dešimtys nekaltu žmonių. Volgogrado teroro aktai – puiki iliustracija, kaip blogai dirba Rusijos antiteroristinės tarnybos, iš dalies paaiškinanti, kodėl jos nepasiekia jokių rezultatų, sakykim, Dagestane.

Jeigu toks Rusijos specialiųjų tarnybų darbas bus ir Sočyje, nemalonumų galima laukti ir per žaidynes. Tiesa, jų metu Sočis bus izoliuotas keliomis saugumo zonomis. Žmonių ir automobilių judėjimas bus griežtai kontroliuojamas. Apie 30 000 saugumo tarnybų bei kariškių bus dislokuota, siekiant užtikrinti saugumą. Naujos saugumo taisyklės draudžia lėktuvų salonuose turėti su savimi bet kokius skysčius, net dantų pastą, odekoloną ir taip toliau. Kadangi Rusijos žvalgyba nėra pajėgi efektyviai užkirsti kelią teroro aktams, jai į pagalbą ateis ir grupė Amerikos FTB agentų. Jie, žinoma, turi geresnę sekimo techniką, pažangesnes technologijas, bet vargu ar ką nors rimtai nusimano apie regiono specifiką.

Nereikėtų užmiršti, jog Šiaurės Kaukazo islamistai turėjo lygiai tiek pat laiko kaip ir Rusijos specialiosios tarnybos pasiruošti teroristiniams aktams. Duok Dieve, jog jiems nepasisektų. Tačiau vienas dalykas islamistams jau pavyko –sukurti baimės atmosferą žaidynėms dar net neprasidėjus. Baimė neatneš džiaugsmo iš viso pasaulio atvykstantiems sportininkams ir žiūrovams. Sportininkams teks varžytis dėl medalių jaučiantis beveik kaip karo zonoje ar griežtai saugomame kariniame objekte. Žinoma, ir Londono žaidynėse buvo rimtos saugumo priemonės, bet jos nei iš tolo nepalyginamos su tuo, kas vyksta Sočyje.

Olimpinėms žaidynėms garbės neatneša ir tai, jog dėl žmogaus teisių pažeidimų Rusijoje, jos atidaryme atsisakė dalyvauti JAV, Vokietijos, Kanados ir Prancūzijos vadovai. Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė tiesiai pareiškė, jog atidaryme nedalyvaus politiniais sumetimais.

Taip, Putinas turės taip siektas olimpines žaidynes Rusijoje. Gal bus apsieita be teroristinių aktų, bet vien tai, kas vyksta jau dabar, meta šešėlį ant būsimų Sočio žaidynių.

Ir dar vienas aspektas. Rusija nėra tiek turtinga šalis, jog galėtų leisti sau tokius renginius. Graikija, neturėdama pakankamų finansinių išteklių, olimpinių žaidynių rengimo kainą pajuto savo kailiu. Nejaugi Putino noras ir nerealios ambicijos, jog Rusija pasaulyje turi būti visur pirma, lemia valstybės politiką? Kokių dar Potiomkino kaimų ar ne pagal kišenę vykdomų projektų galima tikėtis ateityje? Ir kaip tokie projektai atsilieps Rusijos ekonomikai, kuri pradeda buksuoti ir laikosi paviršiuje energetinių resursų eksportu.