aA
Ar galime praturtėti balsuodami už tai, kad valstybė mums duotų daugiau pinigų? Jungtinių valstijų konstitucijos autoriai vieną didžiausių pavojų demokratijai vadino „daugumos frakcija“.
ES, eurai, pinigai
ES, eurai, pinigai
© Corbis/Scanpix
„Daugumos frakcija“ yra tokia, kuri, atradusi ją vienijantį interesą (pvz., finansinį), ima jo siekti nepaisant mažumos teisių ar sveiko proto bei visuomeninės pusiausvyros šiaip.

Dar blogiau - susiformavus daugumai, kuriai naudinga prievartauti mažumą, sykiu atsiranda praktiškai neįveikiama kliūtis bet kokioms permainoms, kurios sugražintų daugumos ir mažumos santykius į pusiausvyrą ir atgal prie sveiko proto. Bijodami, kad šalyje neatsirastų tokia politinė frakcija, JAV konstitucijos autoriai labai apribojo ir gana griežtai padalijo valdžios įgaliojimus ne tik horizontaliai – tarp įstatymdavių, vykdomosios valdžios ir teismų, bet ir vertikaliai – išsaugojant savivaldybių ir valstijų finansų bei sprendimų savarankiškumą.

Toks valdžios padalijimas, aišku, turi ir minusų, kurių vienas – koordinacijos ir galutinės atsakomybės trūkumą - pamatėme prieš kelias savaites, uraganui “Katrina” nusiaubus šalį, kurios federacinę valdžią tvarko respublikonai, valstijas, kurias tvarko demokratai, ir miestą, kuriame ir prieš uraganą buvo netvarka (miesto policija, pavyzdžiui, didžia dalimi dar prieš uraganą išsilakstė, apleisdama postus, o nusikaltėlių gaujos šiame mieste – nieko naujo).

JAV piliečių evakavimas yra ne federacijos, o valstijų reikalas (federacija turi valstijoms talkinti, bet tik joms paprašius), tačiau tai netrukdė Luizianos valstijos ir Naujojo Orleano politikams bematant apkaltinti Vašingtoną dėl nevykusios gelbėjimo akcijos, esą federacijos vyriausybė valstijos ir miesto tinkamai neparėmė.

Aišku, Bušo vyriausybės reakcija buvo lėkšta vien ryšių su visuomene atžvilgiu, nekalbant apie koordinacijos problemas. Galime būti tikri, kad įvykus tokiai tragedijai Prezidentas Clintonas tikrai nebūtų laukęs savaitę prieš atvykdamas į nusiaubtą regioną, o būtų greit stovėjęs petys petin su gelbėtojais, atvykęs nukentėjusiuosius apkabinti ir paguosti. Bet Clintonas buvo ne kaubojus, o terapeutas.

Kartais net kyla įtarimas, jog kai kuriose šalyse kai kurios politinės partijos sąmoningai siekia padaryti kuo daugiau žmonių priklausomais nuo jų sukurtų valstybinės paramos programų. Ar gali būti geresnis būdas užsitikrinti rinkėjų paramą, nei prižadėti ginti visas dotacijas, prie kurių pripratinai savo rinkėjus?
Darius Udrys:

Bušas tiki savarankiškumu ir žmogaus pajėgumu parpuolus pačiam atsistoti. Bėda ta, jog uragano aukos buvo žmonės, iš kurių mažiausiai galima tikėtis tokio savarankiškumo, ir tai visai šaliai buvo akivaizdu. Šiuo atveju žmonės aiškiai pasigedo tos tvirtos, raminančios rankos, dėl kurios ir renkame prezidentus su konstituciniais įgaliojimais imtis greitų ir ryžtingų žingsnių piliečiams padėti nelaimėje.

Bušas kaltas, kad nesielgė ryžtingiau, pamatęs valstijos vadovų nekompetentingumą, kad jis kaip tikras kaubojus greičiau neėmė jaučio už ragų. Jis taip pat neparodė pakankamai užuojautos skurdiems piliečiams, kurie nuosekliai palaiko demokratus ir šiaip gyvena nevilty, tuo sustiprindamas kai kurių paranojišką įtarumą, kad respublikonams būtų patogiausia, jei tokie, kaip jie numirtų (kažkaip panašiai įtariai nežiūrima į valstijos ir savivaldybės nesugebėjimą jų evakuoti prieš audrą). Jei yra žmonių, kuriems po tokios audros galima liepti atsistoti, nusipurtyti ir su optimizmu imtis atkuriamojo darbo, tai tikrai nebuvo tie, kuriuos matėme evakuojamus po audros.

Visgi, JAV ekonominę galybę didžia dalimi lemia daugumos „kaubojiškas“ optimizmas ir noras būti savarankiškiems, nebent laikinai, išimtiniais atvejais (ilgai gyventi iš valstybės išmokų laikoma negarbinga). Beveik visose kitose šalyse tokių žmonių yra mažiau, kai kur jų netgi mažuma.

Kartais net kyla įtarimas, jog kai kuriose šalyse kai kurios politinės partijos sąmoningai siekia padaryti kuo daugiau žmonių priklausomais nuo jų sukurtų valstybinės paramos programų. Ar gali būti geresnis būdas užsitikrinti rinkėjų paramą, nei prižadėti ginti visas dotacijas, prie kurių pripratinai savo rinkėjus?

Bet ar tai ilgainiui perspektyvu? Vokietijos pokario vyriausybės piliečių solidarumą netgi sąmoningai ir atvirai suvokė, kaip padarymą visų priklausomų vieną nuo kito, sukuriant įvairias turto perskirstymo programas, neva „vienijančias“ visuomenę. Tačiau idealai liko idealais – tikrovėje, pripratindamas žmones prie valstybinės paramos padarai juos priklausomus ne vieną nuo kito, o nuo politikų.

Šiandien dauguma Vokietijos piliečių iš valdžios gauna daugiau nei atiduoda ir, nors jau prieš daugiau nei du dešimtmečius pripažinta, jog vokiškasis socialinis modelis ilgainiui taps nemokus, kaip žinia, nė vienai vyriausybei nepavyko tinkamai jo pertvarkyti. O priežastis labai paprasta: dauguma tų permainų bijo ir nenori. Dėl to praėjusioje rinkimų kampanijoje Vokietijoje vengta kalbų apie esmines nebeveiksmingos sistemos permainas.

Daugumos valia gali paveikti politiką, bet tikrovę pakeisti kur kas sunkiau. Gerovės valstybės slegiamas Vokietijos ūkis silpnėja ir silpnėja. Kadaise Vakarų Europoje beveik pirmavusios Vokietijos bendrasis vidaus produktas vienam žmogui Europos Sąjungoje šiandien yra mažesni nei Airijos. Kasmet prognozuojamas „pakylimas“ vis išgaruoja, kaip išgaruoja ir kiekvienos vyriausybės ryžtas padėtį taisyti.

Tikrovė labai paprasta: valstybės iždas nėra neišsemiamas, kaip nėra neišsemiamas privataus verslo ryžtas ir paprasčiausias pajėgumas pervesti valstybei vis didesnes sumas, tenkinant daugumos norus. Atrodo tokios paprastos tiesos turėtų būti savaime suprantamos, tačiau patirtis rodo, jog daugumos sprendimai nebūtinai yra tie, kurie atrodo racionaliausi.

O padarius daugumą priklausomą nuo valstybės išmokų sunku laukti, kad ji jų savanoriškai atsisakytų, net (o gal kaip tik ypač) situacijai tiek pablogėjus, kiek ji blogėja Vokietijoje. Santykinai vis mažiau palankiose verslo sąlygose kuriama vis mažiau to turto, kurį norima perskirstyti, dotacijas tenka mažinti, tie, kurie jas dar gauna bijo, kad jos tik dar labiau mažės, stojamasi piestu prieš bet kokius tolesnius sumažinimus, ir t.t.

Kad valstybės gali išbristi iš tokių problemų rodo įvairių šalių patirtis. Ir tas pats mokesčių mažinimas, kurio dažnai taip bijoma, nebūtinai reiškia, kad valstybės pajamos sumažės, kaip rodo JAV ir netgi Rusijos pavyzdys. Putino vyriausybei smarkiai sumažinus mokesčių normą Rusijoje, įplaukos padidėjo, kaip padidėjo ir JAV. Nors Bušo vyriausybei mažinant mokesčius pasigirdo riksmai ir įspėjimai, kad tai tik padidins biudžeto deficitą, esą mokesčių įplaukos „kainuos“ valstybei milijardus, šiandien taip niekas nebekalba, nes mokesčių įplaukos anaiptol nesumažėjo, o kaip tik padidėjo, nors mokesčiai buvo sumažinti.

Aišku, biudžeto politikoje yra ne vienas, o du stulpeliai: įplaukos ir išlaidos. Bet politikams nesunku buhalteriniais triukais žmones apgaudinėti, tvirtinant, jog deficitai didėja, vadinasi, mokesčiai per maži. Vis dėto, deficitai didėja ne dėl per mažų mokesčių, o dėl išlaidavimo, neatitinkančio pajamų. Pajamos didėja, jei auga ūkis, o ūkis auga, jei verslui sukuriamos palankios sąlygos. Uždusindami ūkį dideliais mokesčiais ir žlugdydami žmonių ryžtą padarant juos priklausomais nuo valstybės, tampame visi skurdesni.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Taivanas – kaip ant parako statinės: mano, kad Kinija seka Rusijos taktiką (2)

Prasidėjus karui Ukrainoje, taivaniečiai pajuto, kad Kinija gali užpulti Taivaną, pasinaudodama...

Dalis verslo jau stebi nuosmukį: situacija keičiasi radikaliai (2)

Pramonės atstovai sako kelis mėnesius jaučiantys užsakymų mažėjimą ir perspėja, kad...

Šventinę nuotaiką drums lietus: džiugesnė situacija tik viename Lietuvos regione

Trečiadienio dieną Lietuvoje numatomi gana kontrastingi orai. Pietrytinę šalies pusę nuo pat...

Delfi PliusAinis Gurevičius

Ragina atsisakyti rusų primestų titulų: Mindaugas nebuvo vienintelis Lietuvos karalius (53)

Grupė Lietuvos intelektualų (istorikų, menininkų ir kt.) neseniai atviru laišku kreipėsi į...

Žiniasklaida: rastas negyvas dar vienas rusų oligarchas (4)

Anot britų leidinio „The Daily Mail “, neaiškiomis aplinkybėmis mirė dar vienas rusų...

Niekuo dėtam kauniečiui pritaikytos ES sankcijos Rusijai: dėl sutapusių vardo ir pavardės jis laikomas karo nusikaltėliu (7)

Kaunietis mokytojas sužinojo, kad tapo įtariamu karo nusikaltėliu ir pinigų plovėju. Jo...

Žygį Europoje „Žalgiris“ pradėjo lygiosiomis su Kosovo čempionais įvarčių vaizdo įrašai

Lietuvos čempionas Vilniaus „Žalgiris“ antradienį vakare UEFA Čempionų lygos pirmo atrankos...

Karas Ukrainoje. Rusijos pajėgos smūgiavo Slovjanskui, žuvo mažiausiai du žmonės  Zelenskio patarėjas: Lysyčansko užėmimas yra paskutinė Rusijos pergalė (3)

Nuo karo pradžios vasario 24-ąją Rusijos kariuomenė Ukrainoje sunaikino maždaug 80 tūkst....

Siaubingas užpuolimas buvo tik košmaro pradžia: klaipėdietis negali patikėti, ką teko išgyventi po to (6)

„Pabuvęs šalia mirties net nebežinau, ko dabar bijočiau. Gyvenu antrą kartą ir dabar tiesiog...

Rusija toliau kelia bangas: dėl bilietų į Kaliningradą trūkumo suskubo apkaltinti Lietuvą (3)

Dėl Lietuvos taikomų apribojimų rusams iškilo rimtų sunkumų ieškant bilietų į tolimojo...