Tylusis kandidatas į prezidentus

Daug kam tapo staigmena, kai metų pradžioje socialdemokratai į kovą prezidento rinkimuose delegavo Z. Balčytį. Iki to laiko politologai beveik neabejojo, kad realiausias socialdemokratų kandidatas bus premjeras Algirdas Butkevičius, kurio populiarumas visuomenėje gerokai didesnis. 1953 metais Šilutės rajone gimęs Z. Balčytis Vilniaus universitete studijavo ekonominės kibernetikos specialybę, turi ekonomisto matematiko išsilavinimą.

Sovietmečiu jam teko padirbėti inžinieriumi, Nacionalinės filharmonijos direktoriaus pavaduotoju. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę jis vadovavo Vilniaus asfalto ir betono gamyklai, buvo Vilniaus savivaldybės tarybos nariu. Tačiau tikroji Zigmanto Balčyčio politiko karjera prasidėjo 2000 metais – jis išrinktas Seimo nariu. Jau po metų jam patikimas susisiekimo ministro portfelis, o 2005 metais Z. Balčytis sėda į finansų ministro kėdę.

2006 metais Z. Balčytis laikinai vadovavo vyriausybei, nors jam buvo prognozuotas premjero postas, Seimas nepalaikė jo kandidatūros ir dar metus padirbęs finansų ministru, politikas pasitraukė iš šio posto. 2009 metais Z. Balčytis kandidatavo į socialdemokratų pirmininko postą, tačiau ir šį kartą likimas jam buvo nepalankus. Tais pačiais metais Balčytis išrinktas Europos parlamento nariu ir išvyko į Briuselį.

„Aš vienas iš pirmųjų dar 2010 metais sakiau, kad bankai negali taip veikti, jie turi būti prižiūrimi, valstybė turi matyti bendrus jų veikimo principus ir šiandien jau yra sukurtos trys institucijos prie Europos centrinio banko. Aš vienas iš pirmųjų, kuris EP pradėjau kalbėti, kad JAV reitingų agentūros turi vertinti mūsų ES valstybes.

Tiesioginių išmokų dydis, manau, kad buvo vieni iš aktyviausių lietuviai tame tarpe ir man pavyko įtikinti, kad tiesioginės išmokos turėtų būti didesnės mūsų valstybės piliečiams. Ir energetinė nepriklausomybė“, – kalbėjo kandidatas į prezidentus Z. Balčytis.

Socialdemokratų kandidatas Z. Balčytis, kaip svarbiausius tikslus įvardija šaliai strateginių energetinių projektų įgyvendinimą, kurie užtikrintų energetinę nepriklausomybę nuo „Gazprom“.

Pasak politiko, itin svarbus Lietuvos politinės ir ekonominės galios augimas, reikia mažinti skurdą, spręsti dvigubos pilietybės klausimą. Z. Balčytis pasisako ir už regioninės bei užsienio politikos stiprinimą. Ji turi būti vieninga ir ilgalaikė, sutapti su šalies socialiniais, ekonominiais ir krašto apsaugos tikslais.

„Netgi ir darbą turintis žmogus, daugelis tokių žmonių negali sudurti galą su galu, tai yra tikrai labai didelė problema. Bedarbystė vienareikšmiai, daug mūsų žmonių yra išvykę ir gerų specialistų yra išvykę į užsienį ir kol mes nepakelsime savo pragyvenimo lygio, tai mes negalime tikėtis jokių pokyčių į teigiamą pusę“, – sakė politikas.

Apžvalgininkų Z. Balčytis neretai dar vadinamas tyliuoju kandidatu. Jis pagal visuomenės apklausas reitingų lentelėse rikiuojasi antras ir yra įsitikinęs, kad paklius į antrąjį rinkimų turą.

Tiesa, daugelis politologų pastebi, kad Z. Balčytis nors ir turi kompetencijų, bet jam trūksta charizmos ir galbūt noro parodyti, kad jis yra lyderis. Be to, Z. Balčytis kandidatuoja ne tik į prezidentus, bet ir į Europos Parlamentą, kuris, apžvalgininkų teigimu, gali būti didesnis politiko tikslas nei prezidento postas.

„Socialdemokratai tiesiog daro, tai ką ir turi daryti, reklamuoja savo partiją. Manau, tai yra puikus savo sąrašo į Europos Parlamentą reklamavimas ir kartu paties Z. Balčyčio reklamavimas, o galu gale tie dalykai nekenkia ir po penkerių metų socialdemokratai, galbūt, vėl A. Butkevičius nenorės kandidatuoti, galbūt, Z. Balčytis jeigu dar norės likti politikoje“, – svarstė Mykolo Romerio universiteto docentas Vytautas Dumbliauskas.

Z. Balčytis su žmona Severina turi du vaikus – sūnų Donatą ir dukrą Kamilę. Politikas mėgsta medžioti, nors sako išskirtinių trofėjų ir neturintis. Anksčiau domėjęsis daugeliu sporto šakų, dabar pamėgo lauko tenisą ir nors žaidžia dar neilgai, juokauja, kad priešininkai jo prisibijo.