Lietuvos pajūris, sostinė ar provincija – visur rekonstruojami miestų centrai, remontuojami keliai, statomi namai, tvarkomi seni pastatai. Vienur sparčiau, kitur lėčiau aplinka pamažu gražėja.
© Corbis
Tik tualetai mažai pasikeitę. O gal jų net nereikia keisti, vis tiek dažniausiai nugriaunami ar jų vietose iškyla komercinės paskirties statiniai. Todėl dvokiančios didžiųjų miestų tarpuvartės ar Palangos kopų prieigos – jau įprastas dalykas, praeivis tik lengviau randa vadinamojo tualeto vietą.

Žinoma, modernaus tualeto statyba labai nekomerciškas dalykas, tačiau tik viena iš priežasčių, kodėl miestų ir miestelių vadovai taip atsainiai žiūri į šią problemą. Gal nė nepastebi jos? Iškreiptas mentalitetas, švarios buities tradicijų stygius neįpareigoja keisti nevalyvos aplinkos.

Iš praeities

Pirmieji lauko tualetai Lietuvoje atsirado tik 19 a. pabaigoje prie bažnyčių. Tačiau dvasininkų viltys, kad parapijiečiai ims laikytis elementarių higienos normų, ilgai neišsipildė. Kaimo moterys jais džiaugdavosi ir į juos užsukdavo tik pailsėti nuo savo ryšulėlių ar persiauti batų.

Ir tik Pirmojo pasaulinio karo metais lauko tualetai masiškai paplito kaimuose.

Pasak Mykolo Romerio universiteto dėstytojo daktaro Ramūno Trimako, jie atsirado dėl pragmatinės priežasties: vokiečiai, norėdami surinkti kuo daugiau pinigų, iš neįsirengusių tualeto gyventojų imdavo mokesčius.

Nekonkretūs reikalavimai

Šiandien tualetus privaloma įrengti nuolatinėse masinėse žmonių susibūrimo vietose: autobusų ir geležinkelio stotyse, prekybos centruose, paplūdimiuose, visur, kur vyksta dideli koncertai ar mitingai. Miestų gatvėse jų įrengimas nėra reglamentuotas.

Vilniaus visuomenės sveikatos saugos skyriaus vedėja Asta Razmienė patikino, jog higienos normos gana abstrakčiai nusako, kad jie turėtų būti įrengti ir paplūdimiuose, bet nenurodo nei tualetų kiekio, nei pastatymo schemos. Nors dvokiantys paplūdimiai, pasak specialistės, akivaizdžiau rodo estetikos bėdą nei aplinkos taršą, vėjo nešiojamos užterštos smiltys, patekusios į vaikų burnas, gali sukelti ir įvairių susirgimų. Higienos normos nurodo, kad viešieji tualetai turi būti valomi ir dezinfekuojami, tačiau tik nuo jų savininkų priklauso (dažniausiai tai miestų ir miestelių savivaldybių ūkio skyriai), kaip tai atrodo realiai.

Turistų kančia

A. Razmienė pasakoja, kad kai kuriose šalyse restoranų savininkai įpareigoti įleisti į tualetus visus norinčiuosius. Lietuvoje nėra nė tokio abejotino sprendimo. Labiausiai nuo to kenčia turistai, kurie nors ir nerašo skundų visuomenės sveikatos centrui, tačiau išsiveža šalies įvaizdį, niekais verčiantį įspūdingas savireklamos akcijas.

Civilizacijos slenkstis

Pasak antropologo R. Trimako, tualetai ir pirtys – viešos intymios vietos yra ir civilizacijos slenkstis, tai itin akivaizdu Lietuvoje, ir požiūrio į save raiška. Mūsų tualetai gerokai prastesni nei Vakarų Europoje, tačiau kiek geresni už Baltarusijos išvietes, kur be žvejo batų neįeisi.

Pašnekovas pasakoja, kad 1945-aisiais Berlyną šturmavę daugelis rusų kareivių pirmąkart pamatė klozetus ir bidė (kriauklės formos dubenį, prijungtą prie kanalizacijos). Nesupratę tikrosios paskirties, plovė juose maisto produktus.

Taigi tualetą galima pavadinti ir civilizacinio konflikto vieta. Dar prisimename tragikomiškas situacijas, kai į Vakarus išvykę lietuviai nemokėdavo jais naudotis. R. Trimakas prisiminė kartą keliaujant po Prancūziją matytą sceną, kai į tualetą, kuris atsidaro tik įmetus monetą, sulindo net keli smulkius pinigėlius taupantys tautiečiai.

Baigę savo reikalus bandė išeiti, bet pavyko tik pirmajam – durys automatiškai užsidarė, o likusieji buvo nuplauti dezinfekuojamaisiais skysčiais ir gausybe vandens. Štai ir skirtingas švaros suvokimas – projektuotojams net nešovė į galvą, kad į tualetą galima eiti keliese, o lietuviai – kad po kiekvieno apsilankymo visa patalpa nuo lubų iki grindų kruopščiai išplaunama.

Socialinis susisluoksniavimas

Antropologo teigimu, Lietuvoje itin daug klaninio mentaliteto apraiškų. Ir valdžia rūpinasi tais viešojo gyvenimo sektoriais, kurie pelningi (pavyzdžiui, kelių tvarkymas).Vaizduojamas rūpestis iš tiesų elgiantis pagal principą „Cholopams cholopų vieta“, o tęsiant sovietines tradicijas vyrauja vis dar skirtingas požiūris į savo piliečius ir užsieniečius – pastariesiems skirtuose viešbučiuose anuomet visur buvo tvarkinga. Tačiau ir šiandien dejuojama, kad turistams nepatogu, prastas šalies įvaizdis, bet nesusimąstoma apie savo piliečių patogumą. Net ir Saulėtekio bendrabučių remontas pradėtas nuo patalpų, kur gyvena užsieniečiai.

Tualetas yra ir tam tikras statybų verslo atspindys. Įdomu būtų pamatyti, kaip atrodo paprasti, bet buhalteriškai itin brangiai atnaujinti tualetai.

Dr. R. Trimakas mano, kad tualetas kalėjimuose turbūt žymi statusą – kuo arčiau jo esi, tuo statusas žemesnis. Tas pats ir visuomenėje – pakanka palyginti studentų bendrabučio ir valdžios institucijų tualetus. Taigi tualetų kultūra yra tiksli visuomeninių ir socialinių santykių iliustracija.

Visuomenės veidrodis

Tualetai yra ir vietos, kur visuomenės nariai savotiškai išsikrauna. Pasak dr. R. Trimako, kuo labiau spaudžiama visuomenė, tuo gaivališkiau tai išreiškiama ant tualetų sienų (pakanka palyginti vokiškus ar prancūziškus tualetus su totalitarinės Baltarusijos ar sovietmečio Lietuvos išvietėmis). Kuo nekultūringumo protrūkiai ryškesni, tuo labiau visuomenė suvaržyta, ieškanti vietos pasireikšti.

Vakarų antropologai tyrinėja vadinamąjį užrašų ant sienų folklorą, kuris puikiai apibūdina visuomenę, nes net ir įvairiose Europos šalyse jie labai skirtingi.

Tačiau kai kurių mokyklų vadovai susiduria su reiškiniu, kai buvę apšnerkšti tualetai po remonto išlieka švarūs ir tvarkingi, mokiniams tiesiog nekyla minčių jų dergti. Dr. R.Trimakas sako, kad tai įmanoma tik kai kuriose mažose bendruomenėse (mokyklose, įstaigose, universitetuose).

Bet iš esmės tai mentaliteto ir kultūros dalykai, atėję iš nesenų laikų, kai kaimiečiai, suvaryti į blokinius daugiabučius, susidūrė su jiems nepažįstama naujove – tualetu namie.

Namų tualetas

Dar ir šiandien namų šeimininkų tvarkingumą ir požiūrį į save rodo tualetas – kvepiantis tvarkingas namų kampelis ar pamiršta vieta.

Taigi tualetai, viena vertus, atspindi piliečių savijautą valstybėje, kita vertus, yra abejingumo ir paniekos sau išraiška. „Pamažu Lietuva iš sovietinės tampa Europos paribio valstybe, ima kapstytis iš valstietiško sovietinio klozetinio mentaliteto“, – daro išvadą dr. R. Trimakas.

Taigi ne tokia jau nereikšminga ši kasdien lankoma vieta. Beje, didesnėse įstaigose dauguma kiaulysčių ir sąmokslų rezgama būtent čia.

Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Viešina skandalingas nuotraukas: VU nedelsdamas inicijuoja vidinį tyrimą (133)

Į DELFI redakciją kreipėsi Vilniaus universiteto ( VU ) garažo darbuotojais prisistatę asmenys....

Monika Garbačiauskaitė-Budrienė. Karbauskis ir Brazauskas: kas tarp jų bendro? (325)

Ramūnas Karbauskis su savo žemėmis ir giesmele „viskas teisėta“ Lietuvos padangėje nėra...

Varėnos raj. – panika dėl meningokoko: infekcija nusitaikė į vyresnius (8)

Varėnos raj., Valkininkuose, žmones išgąsdino žinia apie žaibine meningokoko forma susirgusią...

Veryga sugalvojo, kuo pakeisti cukraus mokestį (213)

Sveikatos apsaugos ministerija , rodos, rimtai užsimojo gyventojus atbaidyti nuo cukraus. Dar...

Siaubinga: Plungės raj. rastas gyvas vyras smarkiai apirusiu veidu raštu atsisakė pagalbos (98)

Trečiadienį Plungės rajone esančiame Alksnėnų kaime rastas gyvas vyras smarkiai apirusiu veidu,...

Gyvai / Startavo 12-asis Dakaro etapas: organizatorių paskutinės minutės pokyčiai ir ilgiausias išbandymas automobiliams (4)

Jubiliejinio 40-ojo Dakaro ralio dvyliktasis etapas sportininkus pasitiko staigmenomis dar...

Paskelbtas išplėstinis Lietuvos rinktinės kandidatų sąrašas įtraukti Eurolygoje žaidžiantys lietuviai (6)

Likus daugiau nei mėnesiui iki Pasaulio čempionato atrankos rungtynių su Vengrijos ir Kosovo...

Pagaliau prabilo 13 vaikų kalinusios poros artimieji (8)

Ne vienus metus Elizabeth Flores maldaute maldavo suteikti progą susitikti su sūnėnais ir...

Pasibaigus pikantiškai istorijai vėl bus ieškomas vienos didžiausių valstybės įmonių vadovas (74)

Viena didžiausių valstybės įmonių, kurios darbuotojų kiekis pranoksta Prezidentūros, Seimo ir...

6 pažastų niežulio priežastys ir lengvos priemonės, kaip jo išvengti (1)

Niežulį pažastyse dažniausiai sukelia prasta higiena ar drabužiai su ankštomis rankovėmis. Jei...