Toliau apie Lietuvos įvaizdį

Kai kaimyninių šalių įvaizdžio kūrimo institucijos skina savo darbo vaisius, Lietuvos institutas tik svarsto apie strategiją, kaip koordinuoti įvairių segmentų, turinčių ryšių su aplinkiniu pasauliu, darbą ir taip prisidėti prie Lietuvos įvaizdžio formavimo.

Ir štai Lietuvos užsienio reikalų ministerija kartu su britų intelektualiniu centru šią savaitę rengia tarptautinę konferenciją, kurioje bus plačiai pristatyta Lietuvos užsienio politika, jos tikslai, saugumo užtikrinimo priemonės ir prioritetai.

Anot užsienio reikalų ministerijos, Lietuvos diplomatai jau kelerius metus siekė, kad ši prestižinė "Wilton Park" konferencija būtų suorganizuota Vilniuje, kur ji suteiktų puikią galimybę pristatyti Lietuvos poziciją saugumo klausimais prieš šį lapkritį vyksiantį Prahos viršūnių susitikimą.

Tuo tarpu britų spauda pateikia ne visai teisingus faktus apie Lietuvą ir net neprisimena Lietuvos pasiekimų kad ir saugumo srityje. Prieš keletą savaičių, dar tik pristatant Eurovizijos konkursą, “The Times” buvo rašoma, kad estai nepriklausomybę išsikovojo “dainuojančiosios revoliucijos” keliu.

Naujausiame “The Economist” numeryje, jau prisimenant prieš savaitę pasibaigusį Eurovizijos konkursą, politinės ir netgi ekonominės aktualijos, kuriomis Lietuva giriasi ir laiko savo pasiekimais, liko ne tik neįvertintos, bet netgi neteisingai pateiktos.

Įtakingas britų savaitraštis “The Economist” rašo, kad Eurovizijos konkursas parodė, jog naujos pokomunistinės valstybės pagaliau įsiveržė į tarpautinę areną. Remiantis šiuo “The Economist” straipsniu, geriausias įspūdis susidaro apie Estiją.

“The Economist” pastebi, kad jeigu prieš du metus kalbos apie Baltijos šalių narystę NATO buvo labiau panašios į Rusijos provokavimą, tai dabar tai yra ypač realu. Kaip ir jų narystė Europos Sąjungoje. Ir Estija visame integracijos procese padarė geriausią darbą, pažymi “The Economist”. Lietuva, anot savaitraščio, kaip ir Latvija bei Estija, plėtojasi, tačiau kiek lėčiau nei šios dvi valstybės.

“The Economist” pastebi, kad Lietuvos krašto apsaugos sistemos administravimas ir kiti kariniai reikalai yra tvarkomi geriausiai iš Baltijos valstybių. Tačiau nėra nei žodžio apie tai, kad Lietuva jau bent keletą metų buvo ir yra laikoma regiono lydere, rengiantis narystei NATO, ir kad dėl Lietuvos pasiekimų kalbos apie galimybę Baltijos šalims tapti NATO narėmis tapo ne pavienių politikų svajonėmis.

Bet šis savaitraštis rašo, kad Lietuva turi problemų derėdamasi su Europos Sąjunga dėl Ignalinos atominės elektrinės. Europos Sąjungos šalims reikalaujant, kad ji būtų uždaryta, Lietuva yra sutikusi tai padaryti, bet tik mainais už tai, kad Europos Sąjunga už savo lėšas pastatys naują, saugesnę atominę elektrinę.

Regis, nedidelė smulkmena, kad Lietuva derasi ne dėl naujos, o dar dėl tos pačios Ignalinos AE uždarymo palankesnėmis sąlygomis Lietuvai. Tačiau šio fakto iškraipymas, kaip ir Lietuvos pasiekimų, derantis su NATO, nepaminėjimas, parodo visiškai kitokį Lietuvos vaizdą. Ir darbo, kurį atlieka nekoordinuojami Lietuvos įvaizdžio formuotojai, kokybę.