Tik 26 proc. estų gailėtųsi, jei ES nebebūtų

Tik 38 proc. estų mano, jog įstojus į bloką pagerės gyvenimo kokybė. Be to, estai baiminasi, kad jų valstybė išsiplėtusioje ES neturės daug įtakos. 78 proc. respondentų bijo, jog didžiosios bloko valstybės turės didesnę valdžią nei Estija. Tik kiek daugiau kaip ketvirtadalis estų mano, kad mažosios valstybės ES gali apginti savo interesus.

Apklausa parodė, kad 42 proc. estų pirmoji reakcija į ES yra neigiama - Estija yra vienintelė į ES įžengsianti valstybė, kurioje visi trys dažniausiai minėti dalykai, kurių estai tikisi įstoję į bloką, yra neigiami. Dažniausia estų respondentai minėjo baimę dėl neigiamos įtakos ekonomikai ir biurokratijai.

Du trečdaliai apklaustųjų pareiškė esantys mažai informuoti apie Estijos įstojimo į ES procesą - padėtis blogesnė tik Lietuvoje ir Vengrijoje. Vienintelis dalykas, ką respondentai Estijoje gana gerai (kaip ir Slovakijoje bei Lenkijoje) žino, yra tai, kad jų valstybė jau gauna lėšas iš ES paramos fondų. 83 proc. estų mano, jog jų valstybė dėl įstojimo į ES daro viską, ko reikia.

Tik 20 proc. estų mano, kad jų valstybė gali ką nors pasiūlyti ES plėtrai. Kiek daugiau kaip pusė respondentų tiki, kad Estija prie bloko prisidės kultūriškai.

Tarp respondentų, kurie mano, jog įstojimo į ES procesas yra per greitas, estų - daugiausia. Pusė jų nenori, kad ES per artėjančius penkerius metus turėtų daugiau įtakos jų kasdieniniam gyvenimui nei dabar. Parama eurui po praėjusios paklausos Estijoje nukrito. 46 proc. estų norėtų atsisakyti kronos, 42 proc. tam nepritartų. Labiau negatyvus požiūris į eurą tėra Turkijoje.