Teismas vėl nagrinėjo pedofilijos bylą – N.Venckienė teisme išplūdo L.Stankūnaitę ^{atnaujinta 14.57}

N. Venckienė į teismo posėdį atvyko su keliais savo giminaičiais, tarp jų – ir D. Kedžio teta Audrone Skučiene.

Anksčiau teismui nusprendus, kad nukentėjusiąja pripažintos mergaitės interesams turi atstovauti Vilniaus m. Vaiko teisių apsaugos tarnyba, į teismo posėdį atvyko tarnybos atstovė Alina Masel. Nors ji nepritarė, kad teismas papildomai apklaustų buvusius D. Kedžio šalininkus Marių Kuprevičių ir Vitalijų Keršį, teismas šį prašymą patenkino.

Apie planuojamą šių liudytojų apklausą sužinojusi N. Venckienė teisme piktinosi, kad jie esą saugumo agentai ir kratėsi bet kokių su jais buvusių draugysčių.

Teismas paskelbė, kad taip pat prie bylos prijungs prokuratūros medžiagą su poveikiu mergaitei susijusius dokumentus iš kitos baudžiamosios bylos. Tuo tarpu buvusios D. Kedžio sugyventinės Laimutės Stankūnaitės apklausą teismas atidėjo kitam pirmadieniui - jos gyvybei gresia pavojus, todėl gali būti, kad ji bus apklausta nuotoliniu būdu.

N.Venckienė pasakojo apie mergaitės išnaudojimą, L.Stankūnaitę išvadino valkata

D.Kedžio sesuo, kuri į teismą atvyko apsirengusi violetiniu kostiumėliu, prie jo priderinusi net ir violetinius batelius, teisme sakė neabejojanti, kad visa tai, ką pasakojo jos dukterėčia, yra tiesa.

„Net neabejoju, kad tai yra tiesa – vaiko tokių dalykų primokyti neįmanoma“, – sakė Kauno apygardos teisme dirbanti N. Venckienė.

Apie tariamą mergaitės tvirkinimą moteris teigė sužinojusi 2008 m. lapkričio 23 d., kai mergaitė papasakojo, jog esą „L. Stankūnaitė guli vienoje lovoje su A. Ūsu, ir abu laižo mergaitę, A. Ūsas leidžia seiles“.

Tai, liudytojos teigimu, mergaitė pirmiausia papasakojo savo močiutei Laimutei Kedienei.

„Mes supratome, kad ji yra tvirkinama“, – N. Venckienė tikino, kad mažametė negalėjo fantazuoti „apie sysalus ir raudonus pimpalus“.

D.Kedžio sesuo teigė, kad iš karto po mergaitės pasakojimo brolis nusprendė kreiptis į policiją.

„Mergaitė policijoje buvo apklausta tik gruodžio viduryje, mes tada dar nesupratome, kad L. Stankūnaitė yra su tuo susijusi, todėl brolis leido du kartus ją pasiimti“, – teigė N. Venckienė. Pasak jos, vėliau policijoje pareigūnai esą užsiminė, kad nederėtų leisti motinai bendrauti su mergaite.

„Tada brolis kreipėsi į teismą, kad būtų uždrausta bendrauti – vasario pabaigoje mergaitė, grįžusi iš darželio, pasakojo, kad į jį atvažiuoja L. Stankūnaitė, liepia nieko nepasakoti, kartą mergaitė net apsiverkė, nes motina jai esą liepė sakyti, jog ją krikštijo ne A. Ūsas, o Frančeskas - jis esą geras, tik filmuoja ir atneša kinderį“, – teigė N. Venckienė.

Liudytoja sakė, kad tuo metu buvo nuspręsta nebeleisti mergaitės į darželį. „Paskui mergaitė sakė, kad paslapčių nelaikys – balandžio mėnesį ji pasakojo, kad ateina A. Ūsas, jo storas pilvas, nosis, liepia jai nusirengti nuogai, A. Ūso sysalas pasidaro didelis, aš kaip suprantu A. Ūsas masturbuodavosi... Mergaitė pasakojo, kad ūsas sysalą tampo ir išbėga kremas“.

N.Venckienė sakė, kad apie „sysalą“ mergaitė papasakojo apie 2009-ųjų pradžioje.

Moters teigimu, po kiekvieno tokio pasakojimo D. Kedys kreipdavosi į prokuratūrą. Kadangi mergaitė kalbėdavo apie intymias A. Ūso vietas, D. Kedys prašydavo pareigūnų apžiūrėti jo kūną. „Bet niekas į mūsų prašymus nereagavo“, – piktinosi ji.

N. Venckienė teisme taip pat pasakojo, kad mergaitė esą buvo prievartaujama viešbutyje „Baltosios burės“, L. Stankūnaitės namuose. Be to, ji pareiškė, kad prievartą patyrė ne tik mergaitė, bet ir jos pusseserė – esą jos buvo išnaudojamos per mažametės krikštynas.

„Aš dabar atpažinčiau, kad vaikas prievartautas – mergaitės elgesys kaip moters, ji liesdavo save, – sakė N. Venckienė. – Iš pradžių ji jautėsi, kad kalta, sakiau, mergaite, tu nekalta, tai jie kalti. Sakiau, tu neprisimink, nepasakok, pamiršk visą. Tai ji ir apklausose sakė, kad Neringa sakė neprisiminti“.

Ji tikino, kad nesulaukęs pareigūnų pagalbos jos brolis nusprendė mergaitę nufilmuoti ir paviešinti įrašus. Tiesa, argumentuotai negalėjo paaiškinti, kodėl nesutiko, jog mergaitė būtų išvežta į Vilniaus vaiko raidos centrą - esą telefonu išsiaiškino, jog šio centro specialistai vaiko psichologijos ekspertizių neatlieka.

Moteris teisme negailėjo karčių žodžių L. Stankūnaitei. „Kur L. Stankūnaitė susipažino su A. Ūsu – lovoje ar griovyje, aš nežinau, manau, iš pradžių jis dėjosi jos kavalieriumi, – teigė ji. – L. Stankūnaitė yra paskutinė valkata, tokių kaip L. Stankūnaitė, Lietuvoje sunku surasti, tai, kas įvyko, ji padarė už pinigus“.

Be to, ji aiškino, kad brolis prieš L. Stankūnaitę niekada nenaudojo prievartos, o esą ją mušdavo tėvas – jis esą L. Stankūnaitei yra išrovęs pluoštą plaukų.

Paklausta, kaip galėtų charakterizuoti savo brolį, N. Venckienė negailėjo gerų jam žodžių. „Geras mano brolis, labai... – teigė ji. – Kaip ir aš, tokio pat lėto charakterio. Jis nesuprato, kaip galima savo vaiką pardavinėti ir kad kažkokie išgamos išsitraukia sysalus ir kiša į burną. Taip, po to jo elgesys pasikeitė“.

Kilo ginčas su A.Ūso advokatu

Teismui apklausus N. Venckienę, klausimus buvo leista užduoti prokurorui, nukentėjusiosios atstovei ir A. Ūso advokatui bei jo atstovams.

N. Venckienė piktinosi advokato Adomo Liutvinsko klausimais ir ėmė jį įžeidinėti. Kilus ginčui advokatas paprašė liudytoją nusiraminti, bet ji toliau liejo savo emocijas.

Advokatas teismo paprašė leisti N. Venckienę apklausti iš naujo kitame posėdyje, „kai ji nusiramins“. Vis dėlto, vėliau teisininkas persigalvojo ir N. Venckienei uždavė tik vieną klausimą.

N. Venckienė pripažino, kad už brolį rašė įvairius skundus.

Po teismo posėdžio žurnalistams N. Venckienė piktinosi, kad mažametei mergaitei atstovaujanti Vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotoja atstovauja ne mažylės interesams, o „gina kaltinamąjį pedofilija“.

Ji neigė šmeižianti A. Ūsą – esą tam nėra jokios logikos, nes L. Stankūnaitei anksčiau yra atstovavę ir daugiau advokatų.

D. Kedžio sesuo neslėpė, kad jai neleidžiama pasimatyti su mergaite. „Kelis kartus rašiau, nuo pirmos dienos rašiau, bet Birutė Daugelienė (Kauno VTAT vadovė – aut.past.) parašė, kad šis klausimas bus išspręstas įstatymo nustatyta tvarka - jų pozicija aiški, nes jie gina kaltinamuosius, o ne vaikus“.

DELFI paklausta, kokios baigties tikisi vadinamojoje pedofilijos byloje, N. Venckienė sakė: „Manote reabilituos? Man jokio skirtumo – niekas jo jau nereabilituos, tegul tie Ūsai nebūna galvų iškėlę“.

N. Venckienė iš teismo išvyko iš karto po apklausos - neliko stebėti posėdžio. Teismą paliko ir kiti D. Kedžio artimieji.

Apklausė dar keletą liudytojų

Teismas taip pat apklausė butą L. Stankūnaitei nuomavusį kaunietį Raimondą Šliumbą. Jis sakė, kad už nuomą (maždaug 400 Lt) mokėjo tiek L. Stankūnaitė, tiek A. Ūsas. Kartais jam pinigai buvo pervedami per banką.

„A. Ūsas prisistatė V. Muntiano patarėju“, - sakė jis.

Teismas apklausė ir kaunietę Eugeniją Bartašiūnaitę, kuri gyveno kartu su L. Stankūnaite nuomojamame bute – jos gyveno skirtinguose kambariuose. Mergina teigė nieko įtartino nepastebėjusi, mergaitė niekada nebuvo užsiminusi apie jokią seksualinę prievartą ar išnaudojimą.

„Mačiau,kad jinai rūpestinga, rūpinosi savo vaiku, kad turėtų žaislų būtų pavalgiusi, susidariau vaizdą, kad jos buvo laimingos“, - liudytoja teigė, kad A. Ūsą matė tik kartą.

Nieko blogo apie L. Stankūnaitę negalėjo pasakyti ir jos vaikystės draugė Ernesta Bugarytė, dalyvavusi mergaitės krikštynose.

„A. Ūsas jai padėjo, nes buvo prasidėję įvairiausi kaltinimai tvirkinimu“, – liudytoja sakė, kad kartą L. Stankūnaitė buvo apkaltinta išnaudojimu, „nors tą dieną mergaitė buvo su manimi“.

„Kai ji paliko D. Kedį, prasidėjo neapykanta ir priekaištavimai jai“, – mergina aiškino, kad mergaitės tėvas L. Stankūnaitei grasino, jog ji negalės bendrauti su dukra.

Kitas teismo posėdis byloje numatytas pirmadienį.