Teismas paliko galioti daugiamandatės apygardos rinkimų biuletenį

Nacionalinis susivienijimas prašė teismo panaikinti rugsėjo 13 d. priimtą Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimą patvirtinti rinkimų biuletenį daugiamandatėje rinkimų apygardoje, nes VRK, pareiškėjų nuomone, netinkamai taikė teisės aktus ir konstitucines normas, susijusias su lygiomis rinkimų teisėmis.

Pasak pareiškėjų, rinkimų biuletenio dešimtuoju numeriu pažymėtoje eilutėje NACIONALINIO SUSIVIENIJIMO pavadinimas parašytas žymiai smulkesniu šriftu, o koalicijai priklausančių partijų pavadinimai parašyti dar smulkesniu šriftu; jų vadovų pavardės iš viso nepateiktos. Pareiškėjai motyvuoja, kad jų atstovaujamos partijos turi tokias pat teises, kaip ir kitos, ir kad jos neturėtų būti diskriminuojamos dėl to, jog sudarė priešrinkiminę koaliciją.

Nacionalinis susivienijimas pateikė ekspertų, atstovaujančių silpnaregių interesams, išvadas bei psichologų, kurie tokiame informacijos pateikime įžiūri išankstinį rinkėjų įtaigojimą, nelygias pasirinkimo teises.

Teismo teigimu, politinių partijų ir koalicijų įtraukimą į rinkimų biuletenius reglamentuoja Rinkimų įstatymas, kur numatoma, kad daugiamandatėse rinkimų apygardose į rinkimų biuletenius kandidatų sąrašai įrašomi pagal jiems suteiktus rinkimų numerius, jų didėjimo tvarka, tokiame pačiame plote bei tuo pačiu šriftu. Šrifto dydis parenkamas toks, kad geriausiai tiktų užpildyti įrašui skirtą plotą.

"Iš paminėtos teisės normos galima spręsti, jog įstatymų leidėjas VRK, nustatančiai rinkimų biuletenių formas, įtvirtina imperatyvius reikalavimus, nuo kurių VRK nukrypti negali", - teigė LVAT.

Teisėjų kolegija, įvertinusi Seimo rinkimų įstatymą, sakė, kad, priešingai, nei skunde nurodo pareiškėjai, VRK, priimdama sprendimą bei juo tvirtindama rinkimų biuletenio formą, privalėjo vadovautis imperatyviais įstatymo leidėjo nustatytais reikalavimais bei po koalicijos pavadinimo skliausteliuose įrašyti koaliciją sudarančių partijų pavadinimus.

"Todėl atmetė pareiškėjo reikalavimą panaikinti ginčijamą sprendimą tuo pagrindu, jog VRK, patvirtintoje rinkimų biuletenio formoje nenurodydama pareiškėjų partijų vadovų vardų ir pavardžių, pažeidė pareiškėjo teisę į lygius rinkimus", - teismo galutinę ir neskundžiamą nutartį skaitė teisėja Skirgailė Žalimienė.

Teismas pabrėžė, kad VRK negali naudotis jai suteikta diskrecijos teise išimtinai savo nuožiūra bei tokiu būdu pažeisti VRK veiklą reglamentuojančiais principais, kurie įtvirtinti Konstitucijoje. Teismo teigimu, šrifto dydis parenkamas toks, kad geriausiai atitiktų įrašui užpildyti skirtą plotą, į tai turi atsižvelgti ir VRK. Teisėjų kolegija sutiko su pareiškėjų nurodytu argumentu, kad rinkimų biuletenių įrašų šriftas galėtų būti didesnis, tačiau atsižvelgusi į nurodytus aspektus, pagal kuriuos turėtų būti parenkamas biuletenio įrašo šrifto dydis, neturi pagrindo konstatuoti, kad šiuo konkrečiu atveju VRK, parinkdama pareiškėjo skirto šrifto dydį, peržengė jai nustatytas diskrecijos ribas ar neatsižvelgė į visas biuletenio sudarymui svarbias aplinkybes.

LVAT nutarties atvykęs išklausyti Nacionalinio susivienijimo "Už Lietuvą Lietuvoje" apskritojo stalo pirmininkas, Nepriklausomybės akto signataras Romualdas Ozolas sakė, kad toks teismo sprendimas jo nenustebinęs.

"Nieko nuostabaus, kai tokie dalykai yra padaromi todėl, kad yra sąmoningai nuo pat pradžių projektuotas kelio uždarymas bet kokioms naujoms politinėms jėgoms, ir ne nuo šios dienos, o jau nuo seniai, kai priimtas Politinių partijų finansavimo įstatymas, nustatyti procentai naujai ateinantiems susivienijimams", - Eltai sakė R. Ozolas.

Pasak jo, šiuo metu visiškai nepasirengta kokių nors koalicijų sudarymui. R. Ozolo vertinimu, jų atveju pirmą kartą keturios partijos sudaro susivienijimą prieš rinkimus, o, ne kaip įprastai būna, po rinkimų.

"Čia buvo sudarytas susivienijimas dėl idėjų, t. y. pats baisiausias susivienijimas, nes gali ateiti naujos idėjos į Seimą (...). Savaime suprantama, turi būti gynyba organizuota visais frontais, lygiais, ką dabar matome šitame teisme. Apie tai, kaip buvo argumentuotas mūsų atmetimas, man net nesinori šnekėti", - teigė Nepriklausomybės akto signataras, sukritikavęs VRK atstovų poziciją, kad įstatymas yra aukščiau Konstitucijos.

R. Ozolui keistai atrodė įstatymo nuostata, kad įrašai turi būti proporcingi visiems, bet tokio laukelio apimtis negali įvykdyti šio reikalavimo.

"Taigi, jeigu ten, į laukelį, būtų reikalinga įrašyti dešimt partijų, tai jos iš viso su mikroskopu turėtų būti skaitomos. Kaip paaiškintų sveiku protu ar teisėjai, ar įstatymų leidėjai - aš nežinau... Bet kad tai yra irgi viena iš tokių giljotinos tipo kirčių per naująsias politines jėgas - irgi yra visiškai aišku", - kalbėjo Nacionalinio susivienijimo "Už Lietuvą Lietuvoje" apskritojo stalo pirmininkas.