Nesusikalbėjimas dėl darbo jėgos kainos skirtingose šalyse, diskusijos šalies viduje apie tai, ar mokesčiai dideli ar maži, kas juos iš tikrųjų moka – darbuotojai ar darbdaviai, nerezultatyviai truks tol, kol pradėsime kalbėti apie bendrą darbo jėgos kainą.
Kitaip tariant, darbo jėgos kainą sudėjus visus mokesčius, kurie atsiranda darbdaviui, kai jis sukuria vieną darbo vietą, ir kurių nėra, jeigu tokia darbo vieta nesukuriama.

Tai apima ir pajamų mokestį, ir socialinį draudimą, ir garantinio fondo įmokas. Šią bendrą darbo kainą reikėtų lyginti su grynosiomis darbuotojo pajamomis („į rankas”). Be abejo, dar reikia įvertinti skirtingą neapmokestinamąjį minimumą, įvairias mokestines lengvatas dėl būsto palūkanų, gyvybės draudimo, vaikų skaičiaus ir panašiai, tačiau šie veiksniai yra individualūs ir kiekvienu atveju skirtingi.

Nepretenduoju šiuo komentaru į išsamų tyrimą, tačiau, mano vertinimu, kvalifikuotos darbo jėgos kaina Lietuvoje tikrai aukšta, ir bendri mokesčiai siekia apie 50 procentų, palyginti su 36 procentais mažai mokamiems darbuotojams.

Būtų naudinga kiekvienam žmogui pamatyti ir įsisąmoninti, kad vienas į rankas gautas litas yra tik dalis to, kiek jis kainuoja darbdaviui.

Manau, bendros darbo kainos sąvokos vartojimas padėtų konstruktyviai diskutuoti ne viena aktualia tema. Viena tema – darbo jėgos kaina Lietuvoje ir užsienyje, progresyviniai mokesčiai ir t.t. – šalių mokesčių naštos dydžio tikrasis palyginimas įmanomas tik kalbant apie bendrą darbo jėgos kainą.

Dabar dažnai yra manipuliuojama skirtingais mokesčių tarifais ir skirtingomis šalimis, atsižvelgiant į tai, kas naudinga kalbėtojui (tas pats vyksta ir šiuo metu, diskutuojant apie „Sodros” tarifo paskirstymą tarp darbdavio ir darbuotojo). Dažnai pirštu rodoma, pavyzdžiui, į Švediją – štai, kokie ten dideli mokesčiai ir kokie visi laimingi ir gerai aprūpinti socialinėje srityje. Tačiau nutylima arba nežinoma, kad šie aukšti mokesčiai yra didelis šiandienos skandinavų galvos skausmas ir ieškoma būdų, kaip juos mažinti, o ne patariama kitoms šalims imti pavyzdį ir padidinti mokesčius.

Pati dalyvavau keliose diskusijose Švedijoje šia tema – ten kyla susirūpinimas, kad, pavyzdžiui, dėl mokesčių sistemos ydų žmonės kartais pasirenka daryti ne tai, ką jie geriausiai išmano ir kas duotų geriausią rezultatą net ir visuomenei plačiąja prasme, o tai, kas labiausiai apsimoka dėl mokesčių sistemos.

Pavyzdžiui, aukštos kvalifikacijos chirurgas norėtų įsirengti savo vasarnamį ir pasamdyti tam žmogų – tačiau dėl mokesčių naštos tai yra labai brangu.

Chirurgo kvalifikacija jam leistų daugiau užsidirbti ir tokį žmogų samdyti, tačiau jam visiškai neapsimoka dirbti papildomas valandas, nes kuo daugiau jis dirba, tuo daugiau iš jo atimama. Todėl chirurgas, baigęs anksti darbą, važiuoja į vasarnamį ir tenai pats pjauna, kala, rizikuodamas susižaloti rankas, – tikėkimės, kad jis bent džiaugiasi gyvenimu ir ilsisi gamtoje.

Stalius, kuris galėtų įrengti vasarnamį, šio darbo negauna, už jį mokesčiai nesumokami. Chirurgas irgi tuo metu nedirba ir nemoka mokesčių, visuomenė negauna mokesčių ir kokybiškos gydymo paslaugos bei rizikuoja netekti vieno patyrusio ir kvalifikuoto tos paslaugos teikėjo, jeigu netyčia jis patirtų traumą. Todėl netikiu progresyvinių mokesčių nauda, kai yra „baudžiama” aukštesniu tarifu už kokybę ir kvalifikaciją.

Daug uždirbantys ir taip sumoka kelis kartus daugiau mokesčių ir svariai prisideda prie socialinės sistemos finansavimo, nei mažai mokami darbuotojai.

Kita tema – visuomenės finansinis–ekonominis išprusimas ir suvokimas, kas ir kiek mokesčių moka, kas ir kiek pajamų uždirba. Dažnai tenka girdėti, kaip darbdaviai engia darbuotojus ir moka mažas algas. Beveik be išimčių žmogus, kalbėdamas apie savo algą, kalba apie tą dalį, kurią gauna „į rankas”, ir dažnai nesuvokia, kad darbdaviui jis kainuoja dvigubai daugiau, neskaitant išlaidų darbo vietai sukurti, tai yra darbuotojo sukuriama vertė darbdaviui turi būti ne mažesnė už visas tokias išlaidas.

Be to, jei nebūtų tokių „engėjų”, žmogus neturėtų net ir tos darbo vietos bei negautų net ir tų nedidelių pajamų „į rankas”. Antra vertus, nors jau išmokta viešai dejuoti, kad „aš moku mokesčius ir valdininkas už juos man turi tarnauti, o ne juos švaistyti”, iš tiesų niekas nesuvokia, kiek ir kokių mokesčių jis sumoka.

Todėl mokesčiai yra šis tas svetima ir nematoma, niekieno, todėl tarsi nėra ir jokios nuodėmės tuos mokesčius slėpti menkiausiai progai pasitaikius.

Manau, kad jeigu kiekvienas, gaudamas algą, kartu gautų ir lapelį, kuriame būtų nurodyti visi sumokami mokesčiai, įskaitant darbdavio mokamą socialinio draudimo mokestį, visuomenė visiškai kitaip suvoktų mokesčius ir bet kokia diskusija šiomis temomis būtų gerokai konstruktyvesnė.

Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Įspėja apie pavojų – vieno gyvūno kaime gali nelikti (30)

Miškuose masiškai gaišta šernai, afrikinis kiaulių maras (AKM) artėja prie Žemaitijos....

Šiurpi tragedija du brolius paliko be užuovėjos ir mamos (49)

Savaitgalį vieną vilniečių šeimą ištiko baisi tragedija: gaisro metu sudegė visas jų...

Teisėsauga atlieka tyrimą dėl galimos stambaus masto korupcijos Santaros klinikose papildyta SAM komentaru (246)

Teisėsauga trečiadienį pranešė atliekanti tyrimą dėl galimos stambaus masto korupcijos...

Po Rusijos samdinių žūčių – skandalas Dūmoje: įtraukti labai rimti žaidėjai (69)

Kremliaus pastangos nuslėpti netekčių karinėse pajėgose mastą pastaraisiais metais tapo ypač...

„Eurovizinėse“ atrankose – skandalas: kaltina sukčiavimu balsuojant (34)

Pirmadienio rytą LRT paskelbė balsavimą ir suteikė progą į atrankas grįžti dviem antrojo...

Manėte, kad šalta? Pasakė, kokia bus pavasario pradžia (114)

Besiskundžiantiems pastarųjų dienų šalčiais stebintys orų prognozes gerų naujienų neturi. Ne...

Farmacijos sektoriaus laukia trys naujovės: pokytį pajus visi

Ministrų kabinetas pritarė Sveikatos apsaugos ministerij os pateiktam Farmacijos įstatym o...

„Whirlpool“ visame pasaulyje atšaukia šimtus tūkstančių virdulių (8)

JAV buitinės technikos milžinė „Whirlpool“ paskelbė visame pasaulyje atšaukianti 310...

Karas bepiločiams orlaiviams: siūlo numušinėti virš karinių teritorijų skrendančius dronus (7)

Vyriausybė trečiadienį pritarė pataisoms, kurios leistų numušti bepiločius orlaivius, be...

Smogs arktinis speigas: svarbiausi patarimai, kaip ryte nelikti be automobilio (174)

Ketvirtadienio naktį atšals iki 10–15, šiauriniuose rajonuose – iki 18 laipsnių, dieną...