Gerai pamenu savo pirmąją viešnagę ir darbą JAV. Vos atvykusi į naująją darbovietę pastebėjau patalpose kabančius plakatus, drausminančius „galimus“ seksualinius priekabiautojus. Pradžioje man tai pasirodė juokinga: Amerikoje juk vien teismai ir bylos – iš to jie gyvena. Taigi, kaskart akiai užkliuvus už vieno iš tokių plakatų, veide atsirasdavo ironiška šypsena.
Dabar seksualinio priekabiavimo sąvoka man šypsenos nebekelia. Žmonės, susidūrę su šiuo reiškiniu, gali patvirtinti, kad įžūlus ir gašlus seksualinis elgesys sukuria situacijas, kuriose jaučiamas stresas, įtampa, nuovargis. Neištvėrę seksualinių priekabių žmonės gali būti priversti keisti darbo vietą.
Seksualinis priekabiavimas ar lengvas flirtas?
Prisiminkime krepšinio varžybas. Rungtynių metu ko gero ne kartą pastebėjome, kaip sportininkai vienas kitam žaismingai pliaukšteli per sėdynę. Ar tokį gestą vertintume kaip priekabes? Ko gero, ne. O ar pamenate realybės šou, kurio metu vienas dalyvių trinktelėjo kitam ir dėl to visai ne draugiškai gavo „į nosį“? Identiškas elgesys – skirtingos reakcijos. Kodėl?
Seksualinio priekabiavimo reiškinys kartais gali atrodyti kaip siūlų kamuolys, kuriame sunku atrasti pradžią. Nepageidaujamam elgesiui būdingos įvairios formos, na, o jų raiška dažnai priklauso nuo priekabiautojo asmenybės ir „kūrybingumo“... Tačiau, kas brėžia ribas tarp priekabiavimo ir tiesiog draugiško bendravimo ar flirtavimo?
Kviečiu Jus pabūti ekspertu. Žemiau – keletas realių situacijų. Įvertinkite, kurios iš jų gali būti laikomos seksualinio priekabiavimo apraiškomis. Pabandykite įsivaizduoti, kaip jūs jaustumėtės analogiškoje situacijoje, nesvarbu, ar esate vyras ar moteris.
Esate naujas darbuotojas, neseniai įsiliejęs į kompanijos veiklą. Vadovas(-ė) jums labai draugiškas(-a). Siūlo įvairią pagalbą, paramą, konsultacijas ir vis užsimena apie galimybę kartu po darbo išgerti kavos. Kas tai? Seksualinis priekabiavimas ar draugiškas bendravimas? Prie šios situacijos pridėkime dar vieną faktą: vadovas(-ė) vedęs (ištekėjusi). Vis dėlto siūlo kartu išgerti kavos. Po darbo... Koks jūsų verdiktas?
Laiškas panelei X nuo pono Y:
Gerbiama kolege,
(…) Mums reikia bendrauti ne primityviame tarnybiniame lygyje. Nors ir labai nedaug bendraudamas, pajutau Jūsų temperamentą, charakterį, mąstymo stilių ir intelekto lygį, nekalbant apie įgimtus ir ištobulintus išorinius duomenis. Esu tikras, kad galime sudaryti neblogą porą, puošiančią bet kurią aplinką ar renginį. Tuo tenoriu pasakyti, kad galime dviese rodytis viešose vietose, nekenkiant Jūsų reputacijai. (…) Galite man skambinti ir rašyti SMS bet kuriuo metu +370 xxxxxxxx. Labai malonu būtų kur nors nuvažiuoti , pabendrauti ir padiskutuoti įvairiomis temomis.
Ar toks laiškas gali būti laikomas seksualinio priekabiavimo išraiška?
Vadovas pakviečia išgerti kavos pietų pertraukos metu. Jūs kalbatės. Jis prisimena neseniai buvusią komandiruotę, kurios metu patyrė „įdomų“ (gal tik jam vienam) seksualinį nuotykį. Apie visas intymias detales jis pasakoja be skrupulų ir užuolankų, atidžiai stebėdamas jūsų reakciją, vis teiraudamasis nuomonės apie vieną ar kitą subtilų dalyką, kuris iš jo lūpų galbūt ir neskamba ypatingai subtiliai. Ar tai jau galima laikyti seksualiniu priekabiavimu?
Seksualinio priekabiavimo tema kalbėjomės su Valdu Dambrava, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos patarėju viešiesiems ryšiams. „Priekabiavimas atsiranda tuomet, kai tam tikras elgesys yra nepageidaujamas, – pabrėžia V. Dambrava. – Kai kuriems žmonėms net ir seksualinio pobūdžio įžeidimai gali patikti. O jei tam tikras elgesys žmogui patinka, jis negali būti laikomas seksualiniu priekabiavimu.“ Pradeda aiškėti – ribas brėžiame mes patys. Tik mes patys galime nuspręsti, kokį elgesį toleruojame ir kokį laikome nepageidaujamu.
Patrauklus = kaltas?
„Egzistuoja tokia nuostata, kad dėl seksualinio priekabiavimo „kaltos jos pačios“. Tyrimai rodo, kad žmonės net ir nežinodami situacijos yra linkę priskirti kaltę aukai. Jei moteris graži, liekna, tai jau gali tapti argumentu, jog ji pati ir išprovokavo seksualinio priekabiavimo veiksmus“, – teigia V. Dambrava.
Tačiau tiesa ta, kad priekabiavimo aukomis tampa įvairūs žmonės. Ne visada atviras bendravimas, patraukli išvaizda gali būti stimulas, skatinantis priekabiautojus veikti. „Seksualumas yra individualus dalykas. Taigi priekabiavimo aukomis gali tapti skirtingo amžiaus, lyties, įvairios išvaizdos žmonės. Tai – skonio reikalas“, – teigia V. Dambrava.
Remiantis psichologės J. L. Berdahl tyrimais, galima teigti, kad priekabiautojų aukomis tampa dviejų tipų moterys. Pirmasis tipas – atitinkančios „moteriškąjį idealą“. Šio tipo atstovės atitinka sąvokos moteriškumas esmę. Jos turi seksualias kūno formas, dėvi pabrėžiančius išraiškingas linijas drabužius, jų nepriekaištinga laikysena.
Antrasis tipas (priešingas pirmajam) – moterys, pažeidžiančios „moteriškojo idealo“ principus. Šio tipo moterys dažnai apibūdinamos kaip turinčios vyriškų bruožų. Jos – užsispyrusios, kategoriškos, nepriklausomos. Dėl to yra „baudžiamos“ vyrų. Minėtoji psichologė sako, jog pastarojo tipo moterys dažniau patiria seksualinio pobūdžio priekabes.
Blogos mergaitės
Tradiciškai seksualinio priekabiavimo aukomis įsivaizduojame moteris, o priekabiautojais – vyrus. Tai patvirtina ir įvairiose šalyse atlikti tyrimai – moterys daug dažniau tampa seksualinių priekabiautojų taikiniais. Bet kodėl seksualinio priekabiautojo vaidmuo yra labiau būdingas vyrams nei moterims?
Galėtų būti keletas paaiškinimų. Pirma, seksualinis priekabiavimas yra glaudžiai susijęs su valdžia. Tai reiškia, kad dažniausiai seksualiai priekabiauja asmuo, turintis galią organizacijoje, užimantis aukštas pareigas. Ne paslaptis, kad šiandien visuomenėje socialinės ir ekonominės galios atitenka vyrams. Jie dažniau užima aukštas pareigas, tampa vadovais, direktoriais, daugiau uždirba ir... dažniau priekabiauja.
Beje, įdomūs psichologų C. R. Waldo, J. L. Berdahl ir L. F. Fitzerald atlikti tyrimai patvirtino, kad vadovės moterys, turinčios vienokią ar kitokią valdžią darbe, yra linkusios dažniau seksualiai priekabiauti prie pavaldinių vyrų, nei tokios valdžios neturinčios.
Dar vienas nenuginčijamas faktas, skiriantis lytis, yra fizinė jėga. Vyrai stipresni nei moterys (išskyrus tuos retus atvejus, kai būna atvirkščiai). Todėl, natūralu, kad fizinis pranašumas gali turėti įtakos vyrų seksualinio priekabiavimo raiškai.
Tačiau ką galėtumėte pasakyti apie psichologės Terri Fisher atlikto tyrimo išvadas... Ji nustatė, kad moterys klausimynus pildo ne taip nuoširdžiai, kaip vyrai. Jos dažniau pateikia klaidinančius atsakymus, atitinkančius moralines visuomenės normas, tačiau neatspindinčius realybės. Moterys nelinkusios pripažinti, kad netinkamai elgiasi vyrų atžvilgiu. Tad, ko gero, daugelį tyrimų, kalbančių apie seksualinį priekabiavimą, reikėtų vertinti atsargiau...
Kyla klausimas, ar ne stereotipinis visuomenės mąstymas mums dažniau sufleruoja, kad tik vyrai gali tapti skriaudėjais? Gal mergaitės irgi būna blogos?
Jei esate matę filmą „Demaskavimas“(Disclosure), kuriame pagrindinius vaidmenis atlieka Demi Moore ir Michaelas Douglasas, galite įsivaizduoti, kaip atrodo seksualinis priekabiavimas, kai negatyvių veiksmų imasi moteris. Šiame filme kompanijos vadovė priimama į organizaciją, kurioje dirba jos buvęs mylimasis. Dabar jis vedęs, tačiau naujajai vadovei tai nė motais. Moteris pakviečia „buvusįjį“ susitikti vėlai vakare savo kabinete ir stengiasi sugundyti, o kada jai nepasiseka, moteris keršydama imasi drastiškų priemonių... Taigi situacijų, kuriose vyrai tampa seksualinio priekabiavimo aukomis, esama. Ir jos pasitaiko ne tik filmuose.
1994 m. JAV buvo atliktas tyrimas tarp kariškių, kuriame dalyvavo ir vyrai, ir moterys. Rezultatai atskleidė, kad 18 proc. vyrų yra tapę seksualinio priekabiavimo aukomis. Svarbu atsižvelgti į tai, kad kariuomenė yra „vyriška“ institucija, todėl gali būti, kad kitoje darbo aplinkoje seksualinį priekabiavimą patiriančių stipriosios lyties atstovų atsirastų daugiau.
Didžiosios Britanijos vyrų ir moterų lygių galimybių komisijos atstovai teigia, kad 8 proc. visų besikreipiančiųjų dėl seksualinio priekabiavimo sudaro vyrai. Manoma, kad vyrai dažnai nedrįsta prašyti pagalbos. Tam turi reikšmės nerimtas visuomenės požiūris į seksualinių priekabiautojų atakuojamus vyrus.
Na, o konsultantė dėl seksualinio priekabiavimo L. Krystal, dirbanti JAV, metė iššūkį stereotipiniam žmonių požiūriui. Vietiniame laikraštyje ji įdėjo skelbimą, jog nemokamai konsultuoja visus asmenis, patyrusius seksualinį priekabiavimą. Jos pačios ir daugelio kitų nuostabai, iš visų besikreipusiųjų 89 proc. sudarė vyrai. 36 proc. skundėsi, kad prie jų priekabiauja moterys, 53 – kad yra engiami tos pačios lyties atstovų! O tik 11 proc. besikreipusių asmenų sudarė moterys.
Situacija Lietuvoje – taip pat priešinga stereotipams. 2006 m. mūsų šalyje buvo atliktas tyrimas, skirtas gilesnei seksualinio priekabiavimo problemos analizei. Remiantis Vilniaus universiteto Komunikacijų fakulteto studentų gautais duomenimis, seksualinio priekabiavimo patyrimas tarp vyrų ir moterų yra beveik tolygus.
Gauti rezultatai atskleidė, kad seksualinį priekabiavimą patyrė 19 proc. apklaustųjų: iš jų 21 proc. moterų ir 15 proc. vyrų. V. Dambrava: „Stereotipai žlunga. Yra ne taip, kaip mes manome. Vis daugiau vyrų konsultuojasi dėl seksualinio priekabiavimo, tačiau skundų kol kas rašyti nedrįsta...“
Bus tęsinys
Naujajame žurnalo „Aš ir psichologija“ numeryje rasite“:
AŠ – ASMENYBĖ
Edita Mildažytė: žmogus ne sau sukurtas
AŠ DIRBU
Gyvenimo laiko panaudojimas
Suaugusiųjų žaidimai... darbe!
MES – TĖVAI
Trys motinystės pamokos
Kaip meilę vaikui auginau
AŠ IR TU
Buvimas kartu
AŠ ATRANDU SAVE
Kam reikalingi sapnai?
AŠ IR PASAULIS
Kas kuria jūsų namus?
Laimės iliuzija
KŪNAS IR SIELA
Relaksacija – kelias į vidinę ramybę
Šeimos receptų knyga
Kultūrinis šokas virtuvėje
AŠ KONSULTUOJUOSI
Psichoanalizė: kelionė į save
PSICHOLOGO DIENORAŠTIS
Aušros belaukiant
AŠ – NE PSICHOLOGAS
Lietuviškojo superherojaus ilgesys
