aA
Lenino biustai ar statulos net ir XXI amžiuje yra rodiklis, kiek toli visuomenė pažengusi demokratijos link. Nepriklausomybės idėjas puoselėjančios tautos pirmiausia pašalino šį simboliu tapusį žmogų iš viešų vietų. V. Putino Rusija Leniną tebegarbina. „Obuolio“ leidykla išleido Roberto Service’o knygą „Leninas. Militaristinės Rusijos gimimas („Lenin“: a Biography).
Vladimiras Iljičius Leninas
Vladimiras Iljičius Leninas
© Vida Press

Kas iš tiesų buvo vienų nekenčiamas, kitų dievinamas revoliucionierius, stabu virtęs valstybės veikėjas ir bolševikų partijos vadas, kuris Rusijoje praleido tik 6 iš 30-ies politinės veiklos metų? Britų istorikas, akademikas, Sovietų Rusijos istorijos ekspertas Robertas Service‘as, pirmasis gavęs prieigą prie išslaptintų Centrinio partijos komiteto archyvų, išnagrinėjo Lenino bylas ir sudarė išsamų bei objektyvų jo portretą. Sykiu per Vladimiro Iljičiaus Uljanovo biografiją mokslininkas atskleidžia socialinę, kultūrinę ir politinę Rusijos panoramą pereinant iš carizmo į leninizmą, supažindina su pagrindiniais jos politikos formuotojais, leidžia suprasti, kas kūrė didžiosios mūsų kaimynės istoriją ir kaip šiandien pasireiškia Lenino palikimas.

Robertas Service’as (g. 1947 m.) – britų istorikas, akademikas, Sovietų Rusijos istorijos nuo Spalio revoliucijos iki Stalino mirties ekspertas. Šiuo metu dėsto Rusijos istoriją Oksfordo universitete, yra St. Anthony koledžo mokslinis bendradarbis ir Stanfordo universiteto Huverio instituto vyriausiasis mokslinis bendradarbis, išleidęs Vladimiro Lenino, Josifo Stalino ir Levo Trockio monografijas.

Iš anglų kalbos vertė Birutė Tautvydaitė, Darius Kaunelis.

Skaitytojams siūlome knygos ištrauką.

Leninas buvo labai skrupulingas „Didžiojo namo“ gyventojas. Jis neleido patarnautojams valyti nuo baldų dulkių sluoksnio, nes, pataisęs sveikatą, tikėjosi viską palikti lygiai taip, kaip rado. Toks santūrumas buvo atsvara jo mėginimui užkurti ugnį antrojo aukšto židinyje 1918 metais, kaip mėgdavo daryti Londono tremtyje, gyvendamas ponios Ijo namuose Holfordo aikštėje. Gorkų dvaro kaminai buvo nepritaikyti šiam tikslui ir minėtasis Lenino mėginimas sukėlė gaisrą, kuris visą dvarą būtų pavertęs pelenais, jei ne operatyvūs jo asmens sargybinių veiksmai, leidę laiku užgesinti gaisro židinį.

Nešaltomis dienomis Leninas nemėgo patalpose pernelyg didelės šilumos. Iš savo gydytojų jis taip pat tikėjosi spartietiško požiūrio; psichiatrijos profesorius Viktoras Osipovas buvo nepatenkintas sužinojęs, kad Leninas nurodęs patalpose temperatūros nekelti aukščiau nei 15 °C. Bet savojo nepasitenkinimo Osipovas pasistengė neparodyti: mat ką tik buvo paleistas iš ČK areštinės. Vieną dieną jį buvo rengiamasi tardyti ir galbūt sušaudyti kaip kontrrevoliucijos agentą, o kitą jis buvo įtrauktas į Revoliucijos lyderį prižiūrinčių gydytojų komandos sudėtį. Susidūręs su Lenino liga, politbiuras buvo priverstas pragmatiškiau vertinti įtariamus „liaudies priešus“.

Ligonius išgydyti pajėgūs tik gydytojai; be to, įrodymai prieš Osipovą buvo be galo netvirti. Sveikatos liaudies komisaras Nikolajus Semaško išsiaiškino geriausius prieinamus medicinos specialistus, tarp jų ir užsieniečius. Rūpinantis sergančio Lenino sveikata, pinigai nebuvo taupomi. Taigi, siekiant diagnozuoti Lenino negalią ir grąžinti jo fizinį pajėgumą, prie Osipovo ir kitų žinomų Rusijos gydytojų buvo pakviesta prisijungti garsių Vokietijos profesorių grupė.

Lenino sveikatos būklė visą laiką tik blogėjo. Bet vienas dalykas jį žeidė labiau nei bet kokie patiriami fiziniai kentėjimai: pirmą kartą gyvenime jis pasijuto prarandąs nusiteikimą dirbti. Kai kada, atsikėlus iš ryto, jam net nerūpėdavo perskaityti tos dienos korespondenciją. Tai jį sukrėtė.
Robertas Service’as

Paciento nuo 1917 metų patirto darbinio krūvio pasekmės buvo akivaizdžiai matyti, o jis elgėsi tikrai neprotingai, antroje 1921 metų pusėje atsisakydamas smarkiai sumažinti darbo krūvį. Neskaičiuojant trumpų poilsio laikotarpių sanatorijoje, jis nerado laiko ilgesnėms vasaros atostogoms, kuriomis mėgaudavosi būdamas emigracijoje. Jo kūnas ir psichika šaukėsi poilsio. Leniną kamavo vis stiprėjanti įtampa ir jis nežinojo, į ką kreiptis pagalbos. Jo patirtis bendraujant su Rusijos gydytojais, išskyrus brolį Dmitrijų, pasėjo nepasitikėjimo sėklą, o vokiečių specialistai, už didelius pinigus pasikviesti Sveikatos liaudies komisariato, dar turėjo sutarti dėl diagnozės (ko faktiškai niekada nepadarė).

Lenino sveikatos būklė visą laiką tik blogėjo. Bet vienas dalykas jį žeidė labiau nei bet kokie patiriami fiziniai kentėjimai: pirmą kartą gyvenime jis pasijuto prarandąs nusiteikimą dirbti. Kai kada, atsikėlus iš ryto, jam net nerūpėdavo perskaityti tos dienos korespondenciją. Tai jį sukrėtė. Jis vargiai galėjo patikėti, kad tokie dalykai nutiko jam. Tikslingumas nuo pat vaikystės buvo vienas iš pagrindinių jo asmenybės bruožų. Nesugebėjimas atlikti patikėtų užduočių Uljanovų šeimoje buvo laikomas neatleistina nuodėme. O nesugebėjimas netgi norėti įvykdyti patikėtas užduotis buvo daugiau nei neatleistinas: jis buvo tiesiog neįsivaizduojamas.

„Leninas. Militaristinės Rusijos gimimas“, „Obuolio“ nuotr.
„Leninas. Militaristinės Rusijos gimimas“, „Obuolio“ nuotr.

Lenino tėvas Ilja Nikolajevičius nusikamavo iki visiško fizinio išsekimo steigdamas pradinių mokyklų tinklą Simbirsko provincijoje. Jo brolis Aleksandras, studijuodamas Sankt Peterburgo universitete, netgi per Kalėdų atostogas atsisakydavo sugrįžti į namus, kad galėtų geriau pasiruošti biologijos egzaminams. Nikolajus Černyševskis, Sibire atlikdamas paskirtąją tremties bausmę, atsidėjo Rusijos sociologijos ir ekonomikos tyrimams. Karlas Marksas Londone tomas po tomo rašė bendrąją socialinę teoriją. Visi šie Lenino didvyriai iki paskutinio širdies tvinksnio buvo atsidavę savo darbui. Iki šiol ir Leninas buvo toks kaip jie. Tačiau, eidamas penkiasdešimt antruosius metus, jis staiga prarado vidinį „darbo refleksą“.

Niekas negalėjo paaiškinti, kas vyksta. Leninas apie atsiradusį abejingumą papasakojo savo broliui ir už jo sveikatos priežiūrą atsakingiems medikams. Abejingumas buvo viena iš dviejų jį naujai užgriuvusių problemų. Tačiau tik konsultacijoje su profesoriumi Liveri Darkevičiumi 1922 metų kovo 4 dieną jis prisipažino apie antrąją. Darkevičiui, talentingam psichologui ir neuropatologui, iš Lenino pavyko sužinoti, kad jau kurį laiką jį kankina periodiškai apimančios „įkyrios mintys“ ar „manijos“. Gerai nežinoma, kokio pobūdžio buvo tos įkyrios mintys ar manijos, bet akivaizdu, kad Leninas nerimavo, ar jis nepradeda kraustytis iš proto.

Iš Stalino Leninui pavyko išgauti pažadą, kad šis duos nuodų, kai tik Leninas pareikalaus. Jis buvo įsitikinęs, kad, atėjus laikui, bus pasirengęs įvykdyti savo ketinimą.
Robertas Service’as

Jiems buvo sunku ligos simptomus aptarinėti rusų kalba, bet jie sėkmingai galėjo bendrauti prancūziškai, nes Leninas buvo neblogai perpratęs Europos kalbų medicinos vadovėlių ir įsisavinęs jų terminiją. Jis buvo tikroje nevilties duobėje. Nemigos, galvos skausmų, širdies priepuolių, apatijos, nugaros dieglių ir įkyrių minčių visuma tapo gilaus pesimizmo priežastimi. Niekas apie tai nežinojo. Leninas slėpdavo savo ligas nuo visų, išskyrus šeimos narius – ir netgi su jais nebūdavo visiškai atviras. Bet dabar jis suvokė, kad ištiko kažkas rimtesnio nei ligtolinės sveikatos problemos. Patyliukais jį užvaldė neviltis, o mintys ėmė suktis apie savižudybę.

Jis bijojo, kad netektų mirti lėta mirtimi surakintam paralyžiaus; nuo seno jautė prielankumą Markso įsūnio Polo Lafargo (Paul Lafargue) 1911 metais pasirinktam sprendimui panašiomis aplinkybėmis pačiam nutraukti gyvenimą. Šiuo tikslu kreipėsi į tvirčiausią iš savo partijos draugų – Staliną. Artimaisiais šiuo klausimu pasikliauti negalėjo, nes abejojo, ar jiems pavyks pažaboti su juo siejančius emocinius saitus. Kiti partijos draugai taip pat stokojo tokiai pagalbai būtino emocinio šaltumo. Bet iš Stalino Leninui pavyko išgauti pažadą, kad šis duos nuodų, kai tik Leninas pareikalaus. Jis buvo įsitikinęs, kad, atėjus laikui, bus pasirengęs įvykdyti savo ketinimą.

Šį savo planą slėpė nuo tuo metu jį prižiūrėjusių medicinos specialistų, nes baiminosi, kad jie gali sutrukdyti. Vis dėlto kai kurias kitas savo mintis jiems patikėjo. Tai visiškai natūralu, ypač kalbant apie nereligingus žmones, neturinčius dvasiškio ar jį atitinkančio asmens, kuriam galėtų patikėti savo rūpesčių naštą. Nusprendęs, kad Darkevičiumi gali pasitikėti, Leninas jam prasitarė: „Kiekvienas revoliucionierius, pasiekęs penkiasdešimties metų ribą, turi būti pasirengęs pasitraukti į šalį. Aš nebegaliu dirbti taip, kaip anksčiau; [man] sunku ne tik atlikti dviejų žmonių darbą, bet ir vykdyti savo pareigas; nebeturiu jėgų prisiimti atsakomybę už tai, kas man patikėta. Šis siaubingas nepajėgumas mane užklupo netikėtai: staiga nustojau buvęs darbo žmogumi [работник]“.

Jis buvo tikroje nevilties duobėje. Nemigos, galvos skausmų, širdies priepuolių, apatijos, nugaros dieglių ir įkyrių minčių visuma tapo gilaus pesimizmo priežastimi. Niekas apie tai nežinojo.
Robertas Service’as

Leninas jautėsi labai prislėgtas, nuolat kartojo, kad jo „dainelė sudainuota, vaidmuo suvaidintas“ ir kad savo pareigas turi patikėti kam nors kitam. Be to, jis kentė stiprius skausmus: „Nemigai pasmerkta naktis yra išties baisus dalykas, kai iš ryto tu turi būti pasirengęs dirbti, dirbti ir dirbti be atvangos...“

Marija Iljinična ir Uljanovų šeimos daktaras profesorius Getė dalyvavo tame pokalbyje su Darkevičiumi ir girdėjo, kaip Leninas išliejo savo širdį. Lenino pasirinkimas į konsultaciją atsivesti seserį, o ne Nadeždą Konstantinovną buvo neatsitiktinis: šeimos santykių žiema tebesitęsė. Konsultacija tęsėsi keturias valandas ir jos pabaigoje Darkevičius pateikė savo išvadas. Jis negalįs aptikti jokių „organinės smegenų ligos“ požymių; greičiau tai esąs tiesiog smegenų išsekimas. Jo siūlomas gydymo kursas buvo paprastas. Leninui reikalingas poilsis nuo intelektualinės ir politinės veiklos; jis turįs padaryti pertrauką nuo bet kokio darbo, užsiimti malonia veikla, sakysime, medžiokle. Jis turįs apsiriboti daugiausiai viena kalba per mėnesį.

Leninas buvo patenkintas. Ankstyvos mirties šešėlis nuo jo atsitolino. Marija Iljinična buvo dėkinga Darkevičiui, tvirtindama, kad jos brolis po konsultacijos tapo „visiškai kitu žmogumi“. Leninas atgavo nuotaiką, tačiau ir toliau gyveno Gorkų dvare. Tačiau jis laisvai interpretuodavo Darkevičiaus paskirtąjį režimą ir kartkartėmis automobiliu nuvykdavo į Maskvą. Jo įkarštis buvo nemenka našta vairuotojui Stepanui Giliui.

Leninas norėdavo, kad jo „Rolls-Royce“, nepriklausomai nuo kelio būklės, važiuotų kaip įmanoma greičiau. Gilis paprastai paisydavo Lenino reikalavimų, bet greitį vis dėlto ribodavo bent jau tiek, kad nekeltų pavojaus gyvajai gamtai. Leninas jam prikaišiodavo dėl „nereikalingos pagarbos“ šalikelės vištoms. Tai buvo eilinis jo nejautrumo pavyzdys, paskatinęs oficialius cenzorius beveik 70 metų vengti bet kokių užuominų apie Gilio ir Lenino pokalbius.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Seimo nariams sugrįžusios privilegijos kursto nesutarimus: kodėl jiems reikia padėti nuomotis automobilius? (51)

Seimo nariai vėl galės nuomotis automobilius už parlamentines lėšas. Tokią tvarką prieš...

Trečia pergalė Eurolygoje: „Žalgiris“ įveikė lietuviškąjį Vitorijos klubą (181)

Ketvirtadienio vakarą Kauno „Žalgirio“ (3/10) krepšininkai savo arenoje 72:68 (21:19, 19:13,...

Žiema įsitvirtino: artimiausiomis dienomis – sniegas ir šaltis (1)

Darganas atnešęs ciklonas pamažu ims trauktis. Penktadienį dangus jau nebus visiškai apniukęs,...

Lietuviai nustemba, kad ši procedūra atliekama ir Lietuvoje: po jos nebereikia galvoti apie kontracepciją visą likusį gyvenimą (85)

Vazektomija – pasaulyje vienas populiariausių kontracepcijos būdų, be to, savo patikimumu...

Spyruoklės Nebo kojose gelbėjo Lekavičių: kažkas neįtikėtino (1)

Lukas Lekavičius kaip visada santūriais žodžiais įvertino savo paties taškų seriją lemiamu...

Šį spalvos derinį privalote įtraukti į savo garderobą: šaltąjį sezoną jis bus madingiausias (10)

Rudenį ir žiemą esame pratę prie mažiau spalvingų derinių, net ir įvaizdžio detales renkamės...

Pirmąsyk pranašumą prieš savo oponentą pajutęs Zdovcas: apie kokybę kalbėsime laimėję išvykoje (3)

Lukas Lekavičius uždarė rungtynes 8 taškais iš eilės padarydamas tai, kuo kur kas anksčiau...

Nokautas Karbauskiui: Lazdijuose neliko LVŽS skyriaus, partiečiai perbėgo pas Skvernelį (205)

Ketvirtadienio vakarą vykusiame Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos ( LVŽS ) Lazdijų...

D+Vaidas Saldžiūnas

Ko išsigando Putinas ir Lukašenka: bauginantys pareiškimai rodo silpnąsias vietas (3)

Mes nubrėžėme savo raudonąsias linijas, jei jų nesilaikysite, susilauksite atsako. Tokiais...

Gydytojas išskyrė 4 širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnius, į kuriuos kiekvienas turėtų atkreipti dėmesį (4)

Kasmet atnaujinamas mirties priežasčių sąrašas rodo, kad Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje,...