Spekuliacijos IAE uždarymo datos referendumo klausimu – rinkiminės kampanijos dalis

Panašu, kad mūsų politikai skirtingai supranta Lietuvos kaip branduolinės energetikos valstybės ateities perspektyvas. Reikia pagaliau pripažinti, kad svarstymai apie tai, jog IAE dirbtų visą savo laiką, grasina Lietuvos narystės ES perspektyvoms, o vienintelis kelias, kaip Lietuva gali išlikti branduoline valstybe yra kitos elektrinės statymas.

Bet kokie svarstymai apie Ignalinos AE blokų neuždarymą sukelia bent jau lengvą ES pareigūnų susierzinimą. Šiuo metu yra visiškai aišku, kad Europos Komisija tikrai neatsisakys savo principinio sprendimo.

Kaip rodo, EK pareigūnų reakcija į Lietuvos derybininkų pateiktą IAE uždarymo sąmatą, EK nenusiteikusi mokėti milijonų už bet ką, t.y. vien tiktai už pasižadėjimą uždaryti abu blokus. O tai reiškia, kad pirmiausiai turėtų būti atkreiptas dėmesys į kokybinį sąmatos pagrindimą, ir dar daugiau, kad ta sąmata būtų ne tiktai pagrįsta, bet kad ji būtų kuo didesnė. Tiktai tokią naudą gali šiuo metu išspausti Lietuva iš sprendimo uždaryti IAE.

Priešingu atveju gresia apskritai Lietuvos eliminavimas iš kandidačių sąrašo. Ar minėtos politinės jėgos, pasisakančios prieš IAE uždarymą, tampa užkietėjusios euroskeptikės?

Kaip matyti, IAE uždarymas vis labiau tampa spekuliacijų objektu. Galbūt politikams Europos atominio forumo nariai ir minėjo, kad Lietuvai visiškai nebūtina priimti sprendimo uždaryti antrojo bloko, tačiau energetikų konferencijoje ir po jos šios Europos lobistų grupės nariai kalbėjo kiek kitaip.

Tiesa, jie minėjo keletą argumentų, kaip Lietuva teisiškai galėtų atsispirti ES reikalavimui, tačiau daugiausiai dėmesio jie skyrė tam, kad Europoje yra mažai žinoma apie Lietuvos problemas uždarius IAE, t.y. EK tiesiog reikalauja, o tiek ir jos atstovai, tiek ir Europos politikai mažai žino apie sąlygas, kuriomis uždaroma IAE ir apie galimas pasekmes. Pvz., Čekija ir Slovėnija turi savo atstovus prie EK, kurie specialiai dirba su branduolinės energetikos klausimais, ir kurie platina informaciją apie elektrinių uždarymo pasekmes.

Antras aspektas, kurį akcentavo “Foratomo” nariai, kad besiderėdama dėl IAE uždarymo, Lietuva galėtų išsireikalauti daugiau nei uždarymo darbų ir pasekmių likvidavimo finansavimą. Foratomo nariai mano, jog Lietuva galėtų kartu su antrojo bloko data išsiderėti ir EK pritarimą naujos elektrinės statybai. T.y., kad Lietuvoje būtų statoma nauja elektrinė, turi pritarti ir EK, ir Europos visuomenė, kuriai įtakos taip pat turi EK pozicija.

Tai visiškai logiška Europos atominio forumo pozicija, nes ši organizacija yra pirmiausiai lobistinė organizacija, atstovaujanti branduolinės energetikos sektoriaus įmones, kurios šiuo metu ieško rinkų, kur galėtų statyti naują elektrinę. Todėl kaip tik senos elektrinės uždarymas ir kuo greitesnis naujos statymas yra tai, ką labiausiai akcentavo Foratomo nariai. Be to, kaip tik Europos Atominio forumo nariai ir iškėlė idėją, kad nauja elektrinė galėtų uždirbinėti pinigus senosios uždarymui.

Šiuo atveju, antrojo bloko uždarymo datos atidėjimas gresia nemalonumais derybose su ES, kuriai nors naujosios narės ir plėtra yra labai svarbios, bet taip pat svarbi ir jos piliečių nuomonė apie ES plėtrą. Be to, kaip tik antrojo bloko uždarymo data gali būti pretekstas pradėti kalbėti apie naujos elektrinės statybą. Tiesa, tokia elektrinė yra grynai komercinis projektas ir jam būtinas privatus kapitalas, tačiau šiuo atveju reikėtų sudaryti sąlygas tokiam projektui – o tam būtinas politikų pritarimas.

Todėl tokie pareiškimai gali erzinti ne tiktai ES pareigūnus, bet ir mūsų derybininkus. Svarstymai apie vėlesnę datą suteikė galimybes paspausti EK, tačiau svarstymai apie referendumą kaip tik žaidžia visuomenės sentimentais ir vis labiau atsiduoda rudenio rinkimais.

Po kiek laiko po IAE uždarymo referendumo turėtų būti surengtas stojimo į ES referendumas. Jeigu visuomenė nepritartų pirmajam referendumui dėl Ignalinos, o pritartų antrajam dėl ES – kurio rezultatai būtų užskaitomi?