Senų automobilių pardavėjams ir savininkams - nauji mokesčiai

Jau Seimo pavasario sesijoje Seimo Aplinkos komiteto pirmininkas Juozas Raistenskis sakė teiksiąs šį Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymą. Jame ir bus numatyti nauji ekologinių mokesčių tarifai gamintojams, teršiantiems gamybinėmis atliekomis, aplinką.

Kiek vėliau, sakė J.Raistenskis, Seimo Aplinkos komitetas bei aplinkos ministras Henrikas Žukauskas sieks, kad būtų papildomai apmokestinami taip pat ir padėvėtos buitinės, elektrotechnikos prekiautojai bei senų automobilių savininkai.

Tokių įstatymų, aplinkosaugininkų manymu, reikia dėl to, kad Lietuvos automobilių parkas sparčiai sensta, Lietuva tampa senų automobilių sąvartynu. Kai kuriuose Lietuvos rajonuose aplinką neleistinai teršiančių automobilių skaičius jau viršijo 60 proc.

Didžiuosiuose šalies miestuose - Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje - grūsties valandomis oro užterštumas taip pat gerokai viršija leistinas higienos normas. Automobilyje priskaičiuojama net keletas rūšių ypač kenksmingų medžiagų - pradedant aušinimo skysčiu ir baigiant senomis padangomis.

Vakaruose prieš atsikratant senu automobiliu savininkai turi sumokėti nemenką utilizavimo mokestį. Tad lietuvių noras pelnytis varant į Lietuvą parduoti senus naudotus automobilius vakariečiams naudingas - jie ne tik padeda atsikrato senu “laužu”, bet dar ir gauna pinigų.

Lietuvoje šiuo metu yra apie 1 milijonas transporto priemonių, iš jų apie 970 tūkst. - lengvieji automobiliai. Šiame dešimtmetyje pagamintų automobilių tik apie 70 tūkst. Daugiausia 1984-1986 m. pagamintų automobilių, o vidutinė jų rida - 300 tūkst. kilometrų. Tiek nuvažiavusias mašinas jau reikia remontuoti iš esmės, tačiau šių automobilių savininkai dažniausiai neturi pinigų tokioms investicijoms. Todėl automobilio būklė “gerinama” primityviausiu būdu - į variklius pilama daug pigios alyvos, nuo kurios automobilis tik dar daugiau dūmija, trukčioja ir “šaudo”.

Ekspertų skaičiavimais, kol automobilio variklyje sudega viena tona kuro, į aplinką išmetama apie 300 kg. anglies monoksido, 30 kg. azoto ir kitų kenksmingų medžiagų.

Aplinkosaugininkai turi viltį - įkalbinti parlamentarus, kad būtų uždrausta į Lietuvą įvežti senesnius nei 8 metų naudotus automobilius, o lengvųjų automobilių, skirtų tik atsarginėms detalėms apskritai neįleisti įvežti į šalį.

Tiesa, Techninių apžiūrų asociacijos “Transeksta” viceprezidentas Vytautas Sendzikas ne kartą pabrėžė, kad uždrausti įvežti senus automobilius, skirtus tik atsarginėms dalims, būtų žalinga. Esą lietuviai vairuotojai kol kas neišgali nusipirkti keletą kartų brangesnių originalių ar gamintų Kinijoje, Turkijoje automobilių detalių. Naudotos senos detalės gerokai pigesnės.

Kai kurie ekspertai pastebi, kad uždraudę įvežti į Lietuvą senus automobilius (detalėms), nukirstume šaką, ant kurios sėdime. Mat Lietuva pastaraisiais metais tapo naudotų automobilių tranzito valstybe. Senų automobilių pardavėjai sukuria nemenką Lietuvos BVP dalį. Tarkime, 1999 m. naudotų mašinų tranzitas per mūsų šalį biudžetą papildė 80 mln. Lt.

Be to, iš naudotų automobilių pelnosi ir kiti žmonės - autoservisų darbuotojai, automobilių stovėjimo aikštelių savininkai, turgavietės. Šių verslo šakų atstovai taip pat įneša nemenką dalį į biudžetą. Remiantis Statistikos departamento duomenimis, 1999 m. naudotų automobilių verslininkai į biudžetą įnešė 1 mlrd. Lt.