aA
Prasideda JAV prezidento pirminių rinkimų maratonas, kur demokratų ir respublikonų nariai nuspręs, kuris kandidatas iš kiekvienos partijos rungsis pagrindiniuose rinkimuose lapkričio mėnesį. Turint omeny, kad JAV yra patikima Lietuvos partnerė ir sąjungininkė, svariai prisidedanti prie šalies saugumo užtikrinimo, iš tiesų verta pasvarstyti, ko galima tikėtis iš JAV prezidento rinkimų ir kokios perspektyvos būtų naudingiausios Lietuvai ir visam Rytų Europos regionui, kuris šiuo metu susiduria su saugumo iššūkiais.
Donaldas Trumpas, Tedas Cruzas
Donaldas Trumpas, Tedas Cruzas
© Reuters/Scanpix

Paprastai JAV prezidento rinkimai sulaukia viso pasaulio dėmesio, nes nuo to daugiau ar mažiau priklauso JAV lyderystė. Tai yra didžiausia ekonomika, didžiausia karinė galia, viena technologiškai pažangiausių šalių, turinti neabejotiną įtaką globaliems procesams.

Kol kas aiškus rinkimų favoritas demokratų gretose

Dauguma rinkimuose dalyvaujančių kandidatų turi nemažą politinę patirtį, vieni yra daugiau žinomi, kiti mažiau. Nuo pat rinkimų kampanijos pradžios demokratų stovykloje Hillary Clinton buvo ir yra ryški favoritė. Tiesa, pastarąjį pusmetį gerokai padidėjo ir Bernie Sanderso populiarumas. Naujausiais sausio mėnesio duomenimis, H. Cinton palaiko daugiau nei 50 proc., B. Sandersą – daugiau nei 35 proc. demokratų rinkėjų. Būtent tarp šių dviejų kandidatų vyksta tikroji konkurencija dėl demokratų kandidato nominacijos. Pirminių rinkimų Ajovos valstijoje metu abu kandidatai surinko maždaug po pusę visų balsų, su nežymia 0,3 proc. H. Clinton persvara.

Visgi galima prognozuoti, kad pirminę atranką valstijose turėtų laimėti H. Clinton, nes turint omeny visas geopolitines įtampas ir iššūkius pasaulyje (t. y. Rusijos karinė agresija, situacija Rytų Ukrainoje, Sirijoje, auganti tarptautinio terorizmo grėsmė, migracijos krizė, bendradarbiavimas su ES, Didžiosios Britanijos galimas pasitraukimas iš ES, santykiai su Kinija), akivaizdu, kad kandidatas turi gerai išmanyti tarptautinės ir saugumo politikos klausimus, taip pat pelnyti kuo platesnį rinkėjų pasitikėjimą, užtikrinti JAV lyderystę. Tuo tarpu B. Sandersas daugiausiai dėmesio skiria vidinėms problemoms, akcentuoja kairiąsias ekonomines idėjas, o tai gali apsunkinti jo galimybes pritraukti platesnį rinkėjų ratą.

Respublikonų gretose situacija sudėtingesnė – nuo pat rinkiminės kampanijos pradžios aiškus favoritas nebuvo išryškėjęs. Tiesa, rezultatai Ajovoje rodo, kad ima ryškėti trys kandidatai – Tedas Cruzas (27,7 proc.), kuris skyrė daug dėmesio šios valstijos rinkėjams, Donaldas Trumpas (24,3 proc.) ir Marco Rubio (23,1 proc.). Daugiau aiškumo tikimasi po rezultatų Naujojo Hamšyro valstijoje.

Tuo tarpu pagal bendras respublikonų rinkėjų apklausas, kampanijos pradžioje pirmavo Chrisas Christie, vėliau Jebas Bushas, o pastarąjį pusmetį sustiprėjo D. Trumpo populiarumas. Naujausiais respublikonų rinkėjų apklausų duomenimis, jo palaikymas šiuo metu yra kiek didesnis nei 35 proc. Antrą ir trečią vietas užima T. Cruzas ir M. Rubio. Jų palaikymas – atitinkamai apie 19 ir 11 proc. Tačiau prognozuoti, kas laimės pirminę kandidatų atranką, pernelyg anksti. Tam įtakos turės ir tai, kaip persiskirstys atkrisiančių kandidatų rėmėjų balsai.

Respublikonai M. Rubio ir T. Cruzas suvokia Rusijos keliamą grėsmę ir jos atžvilgiu laikytųsi griežtos pozicijos. Galbūt M. Rubio kiek nuosekliau atspindi vadinamąją Johno McCaino politikos tradiciją, t. y. labiau ryžtingesnę. Bet jie abu pasisako už sankcijų išplėtimą, karinės paramos Ukrainai suteikimą, intensyvesnes karines pratybas, ilgalaikį karių ir karinės technikos dislokavimą Rytų Europoje, taip pat už energetinių išteklių eksportą į nuo Rusijos dujų priklausomas Europos šalis, o Sirijoje teigia įkursiantys neskraidymo zoną.
Simonas Klimanskis

D. Trumpas Respublikonų partijos viduje yra vertinamas gan kontraversiškai, jis save pateikia kaip antisisteminį kandidatą, metantį iššūkį ne tik demokratų, bet ir respublikonų kandidatams, o jo kampanija yra paremta populistiniais teiginiais, daugiau apleliuojama į vadinamąjį protesto elektoratą. Todėl D. Trumpo populiarumas atspindi tų amerikiečių poziciją, kurie jaučiasi kažkiek labiau nusivylę, nepatenkinti dabartine politika, nepriklausomai nuo to, ar tai būtų demokratų, ar respublikonų vykdoma. O toks populiarumas dar gali keistis. Kaip – laikas parodys. Tačiau toks nenuoseklus kandidatas būtų itin palankus varžovas demokratams, ypač svyruojančiose valstijose.

Tuo tarpu kalbant apie M. Rubio ir T. Cruzą, tai yra lotynų kilmės amerikiečiai. O JAV daugėja imigrantų, ypač iš Lotynų Amerikos, didėja ispakakalbių bendruomenės. Šios rinkėjų grupės dažniausiai balsuoja už demokratus. Pavyzdžiui, 2012 m. kai kuriose valstijoje, kuriose anksčiau laimėdavo respublikonų kandidatas, demokratas Barackas Obama surinko daugiau balsų nei respublikonas Mittas Romney, kuris visose JAV gavo tik 27 proc. ispanakalbių balsų. Ir tai lėmė būtent mitėti demografiniai pokyčiai bei jo pozicijos migracijos klausimais. Todėl M. Rubio ir T. Cruzo dalyvavimas rinkimuose yra šansas respublikonams pritraukti ispanakalbių rinkėjų balsų. Abu šie kandidatai pabrėžia, esą ir tikintieji, tad gali labiau apleliuoti ir į tikinčiųjų bendruomenes. Jų skirtumas tas, kad T. Cruzas reprezentuoja labiau konservatyvesnįjį respublikonų flangą, o M. Rubio – nuosaikesnį, platesnį.

Hilary Clinton
Hilary Clinton
© Reuters/Scanpix

J. Bushas taip pat galėtų apeliuoti į ispanakalbius rinkėjus – jis moka ispanų kalbą, jo žmona yra meksikiečių kilmės, bet jį yra aplenkę M. Rubio ir T. Cruzas. Tuo tarpu D. Trampą dėl jo pasisakymų, kad jis pastatys sieną su pasienyje su Meksika, uždraus musulmonams atvykti į JAV, kritikuoja ispanakalbių ir kitos bendruomenės.

Labiau aktyvesnė / izoliacinė užsienio politika

Taigi, atsakant į klausimus kaip keistųsi JAV lyderystė ir dėmesys Rytų Europai, reikėtų įvertinti minėtus ryškiausius kandidatus, jų nuostatas, susijusias su užsienio politika. O tai geriausia daryti žiūrint per tai, ar JAV užsienio politika, lyginant su dabartine, taps labiau izoliacinė, daugiau dėmesio skiriant vidaus reikalams, demokratijos ir gerovės stiprinimui šalies viduje, taip pat ekonominiam bendradarbiavimui, tarpininkavimui užsienio politikos srityje, ar aktyvesnė, ryžtingesnė, dėmesį skiriant ir laisvės bei demokratijos principų skaidai, aktyvesniam vaidmeniui sprendžiant įvairius tarptautinius konfliktus ir krizes.

Nors sakoma, kad demokratams būdinga labiau izoliacinė, o respublikonams – aktyvesnė užsienio politika, toks teiginys vienareikšmiškai nėra teisingas. Abiejose partijose yra ir tokių, ir tokių. Pavyzdžiui, JAV prezidentas B. Obama pirmąją kadenciją pradėjo, kada JAV buvo nukentėjusios nuo pasaulinės finansų ir ekonomikos krizės, todėl daug dėmesio skyrė ekonomikos skatinimui, t. y. vidaus politikai. Be abejo, užsienio politika tapo nuosaikesnė, labiau akcentuojant diplomatiją, bendradarbiavimo paieškas. Vis daugiau dėmesio buvo skiriama Pietryčių Azijos regionui, kur koncentruojasi galimi ekonominiai partneriai ir konkurentai. Taip pat trūko lyderystės Artimuosiuose Rytuose. Santykiuose su Rusija buvo pradėta „perkrovimo“ politika, pasirašyta sutartis dėl strateginės puolamosios ginkluotės mažinimo. O tai nevisai atitiko Rytų Europos šalių saugumo interesus. Kaip matyti, „perkrovimas“ nepavyko ir privedė prie Rusijos agresijos sustiprėjimo.

Verslo banginis ir nekilnojamo turto magnatas D. Trumpas kelia daugiausiai abejonių dėl ryžtingos ir nuoseklios užsienio politikos. Jis galbūt yra geras verslininkas, bet politika nėra tik pragmatiniai verslo interesai. Tai ir vertybės, ir saugumo interesai.
Simonas Klimanskis

Tačiau Rusijai pradėjus karinius veiksmus Ukrainoje ir dėl to kylant grėsmei Europos saugumui, JAV administracija ne kartą patvirtino kolektyvinės gynybos įsipareigojimą. Būtent JAV pirmosios sureagavo į Baltijos šalims kilusias grėsmes ir nedelsdamos atėjo į pagalbą – buvo priimti sprendimai dėl reikiamų saugumo ir atgrasymo priemonių, įvestos sankcijos Rusijai. Ryžtingų sprendimų dėl papildomų atgrasymo priemonių iš JAV tikimasi ir liepą Varšuvoje vyksiančiame NATO viršūnių susitikime. Taigi, saugumo požiūriu dabartinė JAV administracija Baltijos ir kitoms regiono šalims davė nemažai.

Palankiausi aktyvesnės užsienio politikos šalininkai

Kalbant apie kandidatus, H. Clinton deklaruoja kartu su sąjungininkais stabdysianti Rusijos agresiją Europos pašonėje, daug dėmesio skirsianti Europos energetinio savarankiškumo stiprinimui. Ir iš tiesų šie teiginiai turi pagrindą – ji jau ne kartą yra pasisakiusi už griežtesnes sankcijas Rusijai, už karinės ginkluotės suteikimą Ukrainai, už neskraidymo zonos Sirijoje įkūrimą, o „perkrovimo“ politiką yra pripažinusi nevykusia klaida. Taip pat kritikavo B. Obamą, kad jis kai kada elgiasi pernelyg atsargiai ir stokojo lyderystės Sirijoje. Visa tai leidžia tikėtis, kad H. Clinton vykdytų aktyvesnę, ryžtingesnę užsienio politiką nei B. Obama, rodytų daugiau dėmesio Rytų Europai, nes dirbdama valstybės sekretore turėjo galimybę pažinti šio regiono specifiką. O tai reiškia, kad H. Clinton būtų palanki ir Lietuvai, nes šalies užsienio politikos formuotojai jau turi įdirbį su ja.

S. Klimanskis. JAV prezidento rinkimai – kas būtų geriausia Lietuvai?
© Reuters/Scanpix

Beje, 2011 metais H. Clinton, eidama valstybės sekretorės pareigas, net du kartus lenkėsi Lietuvoje, nuolat reiškė tvirtą paramą šalies energetinio saugumo siekiams, aktyviai palaikė Lietuvos tikslus užtikrinti Baltijos regiono saugumą ir NATO oro policijos misijos pratęsimą neribotam laikui. Taip pat už Lietuvos ir JAV santykių stiprinimą bei pagalbą prisidedant prie Baltijos šalių saugumo užtikrinimo H. Clinton yra gavusi aukščiausią valstybės apdovanojimą – Vytauto Didžiojo ordino Didįjį kryžių.

Tuo tarpu B. Sanderdas, kaip minėta, daugiau dėmesio skirtų vidaus politikai, ekonomikai, socialinei apsaugai, o užsienio politikoje – diplomatijai, bendradarbiavimui, tačiau savo pasisakymuose Rytų Europos per daug neišskiria. Todėl manytina, kad tokiu atveju JAV užsienio politikoje didesnio aktyvumo ir lyderystės tikrai nebūtų.

Respublikonai M. Rubio ir T. Cruzas suvokia Rusijos keliamą grėsmę ir jos atžvilgiu laikytųsi griežtos pozicijos. Galbūt M. Rubio kiek nuosekliau atspindi vadinamąją Johno McCaino politikos tradiciją, t. y. labiau ryžtingesnę. Bet jie abu pasisako už sankcijų išplėtimą, karinės paramos Ukrainai suteikimą, intensyvesnes karines pratybas, ilgalaikį karių ir karinės technikos dislokavimą Rytų Europoje, taip pat už energetinių išteklių eksportą į nuo Rusijos dujų priklausomas Europos šalis, o Sirijoje teigia įkursiantys neskraidymo zoną.

Akivaizdu, kad tai reikštų aktyvesnę užsienio politiką, lyginant su dabartine. Kartu tai būtų Lietuvai naudingi kandidatai. Žinoma, kol atsirastų įdirbis su šiais kandidatais, galbūt reikėtų ilgesnio laikotarpio nei su H. Clinton, bet regiono problematika jiems suprantama. Taip pat tai būtų rimti varžovai demokratų kandidatui.

Tuo tarpu verslo banginis ir nekilnojamo turto magnatas D. Trumpas kelia daugiausiai abejonių dėl ryžtingos ir nuoseklios užsienio politikos. Jis galbūt yra geras verslininkas, bet politika nėra tik pragmatiniai verslo interesai. Tai ir vertybės, ir saugumo interesai. Todėl teiginiai, kad jis greitai rasiąs bendrą kalbą su Vladimiru Putinu, siektų veikti išvien su Rusija kovoje su tarptautiniu terorizmu, stiprintų ekonominį bendradarbiavimą, taip pat, kad sąjungininkai patys turėtų rūpintis savo saugumu, dabartinės geopolitinės situacijos kontekste atrodo neįprastai. Akivaizdu, kad tokiu pataikavimu Rusijos agresija nebus sustabdyta.

D. Trumpas rinkiminės kampanijos metu daugiausia kritikuoja B. Obamos politiką ir, nevengiant populizmo, kalba apie žmonių gerovės užtikrinimą, bet nekalba apie tai, kaip tie pažadai bus įgyvendinti, kokios prezidento galios juos įvykdyti. Taigi, toks kandidatas laikytinas izoliacinės užsienio politikos šalininku, o apie JAV lyderystę būtų sunku kalbėti. Ir tai Rytų Europai bei Lietuvai nebūtų palanki perspektyva.

Palankiausi kandidatai būtų tie, kurie gerai išmano tarptautinės politikos klausimus, žino Rytų Europos regiono problematiką ir nestokotų lyderystės globalių problemų sprendime. Visgi galiausiai JAV, kaip ir kiekvienoje demokratinėje šalyje, kas taps prezidentu, spręs žmonės. Todėl labai svarbu, kad rinkėjai, atsakingai atiduotų savo balsą (per rinkikus) už tą kandidatą, kuris geriausiai atstovautų jų ir jų šalies interesams.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Italija skelbia užfiksavusi išgijimų nuo COVID-19 paros rekordą JK per parą nuo koronaviruso mirė rekordinis žmonių skaičius – 938, Prancūzija pratęs karantiną (50)

Italijoje per pastarąją parą užfiksuotas išgijimų nuo COVID-19 rekordas – 2009 žmonių,...

ECB vadovės kreipimąsis: COVID-19 – naujos formos sukrėtimas, anksčiau naudotos taisyklės netinka (58)

Visame pasaulyje valdžios institucijos mobilizuojasi kovai su koronavirusu. COVID-19 – naujos...

Sinoptikai papasakojo, koks oras laukia per Velykas: graži bus tik viena diena (1)

Ketvirtadienį prie Lietuvos artės šaltasis atmosferos frontas. Naktį trumpą lietų jis žada kai...

Nedarbas kasdien didėja: kur buvo daugiausia galimybių įsidarbinti, dabar didžiausia tikimybė būti atleistam (200)

Įvestas karantinas neabejotinai vienaip ar kitaip paveikė Lietuvos verslą – vieni prarado...

Nustebino kainos degalinėje: kodėl kortelių naudotojams už kurą reikia mokėti brangiau? (256)

„Delfi“ sulaukė skaitytojo laiško, kuriame jis išdėstė savo pastebėjimus apie kuro kainas...

Verslininkai: pinigų ir greitų sprendimų reikia dabar, po to bus vėlu (144)

Įpusėjo ketvirta savaitė karantine, šalies verslas susiduria su ypatingais iššūkiais, o...

Veryga valstybės vadovams rekomenduoja kas savaitę tikrintis dėl COVID-19 (173)

Aukščiausi šalies vadovai turėtų būti nuolat prevenciškai tiriami, ar neužsikrėtė koronavirusu.

Pranešė, kur lankėsi užsikrėtę koronavirusu: ėjo į darbus, apsipirkinėjo parduotuvėse, lankėsi vaistinėse (57)

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras atliko epidemiologinį tyrimą ir išnagrinėjo, kur...

Baltarusija moka nustebinti: Bresto stadione – „virtualūs“ sirgaliai

Trečiadienį vakare sužaistos Baltarusijos taurės dvejos pusfinalio rungtynės, tačiau dėmesio...

|Maža didelių žinių kaina