Rusų tautinė mažuma pasitarnavo LLRA, bet patys rusai iš to nepešė nieko

„Manau, kad bendradarbiavimas su Rusų aljansu lėmė, kad Lenkų rinkimų akcija perkopė 5 proc. barjerą, nes paprastai daug metų būdavo taip, kad labai mažai trūkdavo. 2008 m. LLRA pasiekė 4,79 proc. ribą – neperkopė barjero, bet trūko labai nedaug. Todėl manau, kad jiems užteko kad ir nedaugelio rusų mažumos balsų“, - teigė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentė Ainė Ramonaitė.

Darbo partijos ir Lietuvos rusų sąjungos bendradarbiavimas per rinkimus, pasak A. Ramonaitės, irgi veikiausiai davė naudos „darbiečiams“, tačiau Darbo partijos gauta nauda sunkiau pamatuojama.

Seimo nariu tikriausiai taps tik S.Dmitrijevas

Rusų aljansas prieš rinkimus prisišliejo prie Lietuvos lenkų rinkimų akcijos, tačiau rusų tautinės mažumos atstovai į Seimą tikriausiai nepateks. Rusų aljanso pirmininkė Irina Rozova po pirmojo Seimo rinkimų turo iš 2-os vietos nukrito į 7-ą, kai LLRA laimėjo 5 mandatus daugiamandatėje rinkimų apygardoje.

Kandidatų sąrašas per vieną vietą slinksis nebent tuo atveju, jei mandato atsisakys Lenkų rinkimų akcijos pirmininkas, europarlamentaras Valdemaras Tomaševskis, tačiau ir tokiu atveju I. Rozova liktų pirma už brūkšnio.

Seimo nare ji galėtų tapti, jeigu V. Tomaševskiui atsisakius mandato, virš jos sąraše esantis Zdislav Palevič Varėnos-Eišiškių apygardoje nugalėtų liberalą Algį Kašėtą, tačiau tai menkai tikėtina, mat A. Kašėta šioje apygardoje laimi nuo 1996 m.

Laimėjimai kitose vienmandatėse apygardose I. Rozovos šansų nepadidintų, nes į antrą turą iškopę Lenkų rinkimų akcijos atstovai arba nėra įrašyti į bendrą partijos kandidatų, arba yra žemiau nei I. Rozova.

Pavyzdžiui, Naujojoje Vilnioje dėl mandato kovosiantis Tadeuš Andžejevski sąraše yra 19-as, Širvintų-Vilniaus apygardoje besigrumsianti Rita Tamašunienė į bendrą sąrašą neįrašyta, Vilniaus-Šalčininkų apygardoje mandatą jau iškovojo Leonard Talmont, tačiau jo pavardės sąraše taip pat nėra.

Vilniaus-Trakų apygardoje dėl Seimo nario vietos antrame ture kovos Jaroslav Narkevič, kurio bendrame Lenkų rinkimų akcijos sąraše irgi nėra, Šeškinėje mandato sieks Zbigniev Maciejevski, kuris kandidatų sąraše yra 15-as, Justiniškėse parlamentaru norės tapti Sofija Matarevič – jos vieta sąraše – 32-a.

Lietuvos rusų sąjungos vadovų Sergejau ir Larisos Dmitrijevų galimybės tapti Seimo nariais mažiau miglotos. S. Dmitrijevas po pirmojo turo atsidūrė 21-oje sąrašo vietoje, L. Dmitrijeva – 25-oje, kai Darbo partija pagal sąrašus iškovojo 17 mandatų.

Iki mandato S. Dmitrijevui trūksta, kad 3 virš jo esantys „darbiečiai“ laimėtų vietas Seime vienmandatėse apygardose, L. Dmitrijevai – reiktų 7 Darbo partijos atstovų pergalių. Tikėtina, kad S. Dmitrijevas Seimo nariu taps, tačiau L. Dmitrijevos situacija komplikuotesnė.

A.Ramonaitė: lenkams rusai padėjo peržengti 5 proc.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentė A. Ramonaitė teigia, kad, jos nuomone, iš bendradarbiavimo su rusų politinėmis organizacijomis pasipelnė Lenkų rinkimų akcija bei galbūt Darbo partija, tuo tarpu rusų tautinės mažumos organizacijoms ši nauda yra abejotina.

Ainė Ramonaitė

© DELFI / Šarūnas Mažeika

„Manau, kad bendradarbiavimas su Rusų aljansu lėmė, kad Lenkų rinkimų akcija perkopė 5 proc. barjerą, nes paprastai daug metų būdavo taip, kad labai mažai trūkdavo. 2008 m. LLRA pasiekė 4,79 proc. ribą – neperkopė barjero, bet trūko labai nedaug. Todėl manau, kad jiems užteko kad ir nedaugelio rusų mažumos balsų“, - sakė A. Ramonaitė.

Jos teigimu, tokio bendradarbiavimo nauda lenkams itin išryškėjo rinkimuose į Europos Parlamentą, kai Lietuvos lenkų rinkimų akcija iškovojo vieną mandatą.

„Jie iš viso išbandė šitą bendradarbiavimą tris kartus – rinkimuose į Europos Parlamentą, savivaldybę ir dabar. Ir pasitvirtino tas dalykas, kad kai lenkai eina su rusais, bet ne koaliciniame, o partiniame sąraše, tai jie pereina barjerą“, - teigė politologė.

Darbo partijos ir Lietuvos rusų sąjungos bendradarbiavimas per rinkimus, pasak A. Ramonaitės, irgi veikiausiai davė naudos „darbiečiams“, tačiau šįkart nauda sunkiau pamatuojama – nėra aišku, ar į savo sąrašą nepriėmę Rusų sąjungos vadovų jie būtų laimėję mažiau, ar ne.

„Šiaip apklausos bylodavo, kad už Darbo partiją rusų mažuma balsuodavo labiau nei už kitas partijas – net jeigu ir nebūtų to bendradarbiavimo. Tikriausiai čia veikia Viktoro Uspaskicho kilmė ar prorusiška orientacija – vien dėl to jie linkę balsuoti. O kiek balsų pridėjo, nežinia. Nors teko girdėti, kad rusų mažuma neblogai organizuota, nes rusakalbiai žmonės gavo asmeninius laiškus, agituojančius balsuoti už Darbo partiją. Tai liudija, kad yra kažkokie sąrašai, kažkokie kontaktai“, - teigė mokslininkė.

„Tikimybė yra, kad tai turėjo poveikį, tačiau nėra, kaip tai paskaičiuoti“, - pridūrė A. Ramonaitė.

Mokslininkė priminė, kad rusų tautinės mažumos atstovai į Seimą yra patekę kartu su Algirdo Brazausko suburta socialdemokratine koalicija, tačiau atskirai dalyvauti parlamento rinkimuose rusai negali.

„Jie jokiais kitais būdais nepatenka į Seimą, kaip tik su kažkuo. Tik klausimas, su kuo reiki eiti į tą koaliciją. Tai tas sprendimas eiti su Lenkų rinkimų akcija yra toks specifinis – viena vertus, yra tam tikra logika, kad tai etninės mažumos ir viena partija gali ginti mažumų interesus. Bet, kita vertus, vertybiškai jo yra tiek skirtingos – rusų mažuma ir lenkų mažuma yra labai skirtingos: jeigu Lenkų rinkimų akcija deklaruoja krikščioniškas vertybes, moralinį konservatyvumą, tai rusų mažumai tas dalykas yra absoliučiai nepriimtinos“, - sakė A. Ramonaitė.

Jos nuomone, natūraliau rusams jungtis su kairiosiomis partijomis, nes jos paprastai demonstruoja palankumą tautinėms mažumoms. Tačiau, pasak politologės, koją partijų susitarimams vis tiek pakiša preferencinis balsavimas – rinkėjai kaip nori reitinguoja partijų kandidatus, todėl priešrinkiminiai susitarimai netenka prasmės.

M.Jastramskis: rusų mažuma balsuoja nevieningai

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojo M. Jastramskio nuomone, labiausiai iš rusų mažumos balsų pasipelnė Lenkų rinkimų akcija ir tie rezultatai yra akivaizdūs – lenkų atstovai netgi išėjo į antrą turą tose apygardose Vilniuje, kur paprastai likdavo treti-ketvirti.

Pavyzdžiui, Šeškinėje dėl Seimo nario mandato antrame ture kovos konservatorius Audronius Ažubalis ir Lenkų rinkimų akcijos atstovas Z. Macievevski, Justiniškėse – konservatorius Paulius Saudargas ir lenkų atstovė S. Matarevič.

„Kai kuriose apygardose, pavyzdžiui, Šeškinėje į antrą turą sugebėjo išeiti lenkų atstovas su Tėvynės sąjungos atstovų. Tas pats nutiko Justiniškėse“, - teigė M. Jastramskis, pridūręs, kad tokį laimėjimą veikiausiai lėmė rusų tautinės mažumos balsai.

Tačiau jis atkreipė dėmesį, kad po reitingavimo rusų mažumos atstovai Lenkų rinkimų akcijos kandidatų sąraše smuko žemyn.

M. Jastramskis taip pat sako, kad iš bendradarbiavimo su rusų mažuma tikriausiai pasipelnė ir Darbo partija, tačiau šiuo atveju sunku apskaičiuoti, kiek šis bendradarbiavimas buvo naudingas, nes Darbo partija populiari beveik visoje Lietuvoje, ypač provincijoje.

„Aš manau, kad Darbo partijos įvaizdis visuomenėje toks, kad ji yra draugiškesnė Rusijos atžvilgiu. Ir nors negalima kalbėti visos rusų mažumos vardu, bet rusų mažuma irgi pasisako už geresnius santykius su Rusija. Be to, iš apklausų matosi, kad rusų balsai taip ir pasiskirsto – dalis eina Lenkų rinkimų akcijai, dalis - Darbo partijai. Šiaip rusai balsuoja labai nevieningai – jeigu pažiūrėtume į Visaginą, tai ten į savivaldą jie renka liberalų partijas. Tai paradoksas“, - teigė M. Jastramskis.

Klausiamas, ar rusų mažumos organizacijoms apsimoka bendradarbiauti su kitomis partijomis, M. Jastramskis svarstė, jog bendradarbiauti su Lenkų rinkimų akcija rusams veikiausiai neapsimoka, mat jų atstovės Seimo nario mandatas kybo ant plauko.

„Šiaip iš viso reikia kelti klausimą, ar rusų etninė mažuma turi kokį nors vieningą interesą“, - sakė politologas.