Ronaldas Reaganas – Lietuvos gynėjas

1966 metais jis renkamas Kalifornijos gubernatoriumi, dukart nesėkmingai dalyvavo prezidento rinkimuose. Bet 1980-aisiais jam pavyko įveikti Jimmy Carterį (Džimį Karterį) ir tapti 40-uoju šalies vadovu. Dviejų kadencijų laikotarpis - nuo 1981-ųjų iki 1989-ųjų tikrai buvo nelengvas Amerikai ir pasauliui.

1980-aisiais prasidėjo Irano ir Irako karas, buvo nuverstas Irano šachas. Tais pačiais metais Lenkijoje gimė "Solidarumas", pradėjęs visos socializmo stovyklos eroziją. Tuomet Sovietų Sąjunga įžengė į Afganistaną. Pačiame įkarštyje buvo ginklavimosi varžybos, o kartu vyko nelengvos derybos dėl branduolinės ginkluotės sumažinimo.

Pačioje Amerikoje R.Reiganui teko užglaisyti didžiulio pasipriešinimo Vietnamo karui gaisrą ir "Watergate" skandalo padarinius. Be to ekonomikos srityje jis griebėsi "Reigonomikos" taktikos - mažinti mokesčius, taip pat biudžeto išlaidas, bet didinti karines išlaidas. 1981 m. jis atleido apie 11 tūkstančių streikavusių aviadispečerių ir jų profsąjungos veikėjų, nors pats buvo vienintelis iš prezidentų – profsąjungų narys. Taigi, Ronaldas Reiganas su savo ryžtinga ir bekompromisine politika rizikavo įstumti pasaulį bei Ameriką į dar didesnę aklavietę. Kaip bebūtų keista, taip neatsitiko.

Per jo vadovavimo laikotarpį Maskvai teko išeiti į Afganistano, baigėsi beveik tiek pat trukęs Irano ir Irako karas, o po sunkių ir permainingų derybų savo kadencijos pabaigoje 1988 metais su tuometiniu "perestroijkos" lyderiu M.Gorbačiovu pasirašė pirmąją branduolinės ginkluotės apribojimo sutartį, kuri tapo atominių raketų naikinimo pradžia. Kaip tik tuo metu Maskvos vadinamas "šaltojo karo" kurstytoju R.Reiganas prie Brandenburgo vartų Berlyne įkalbino M.Gorbačiovą griauti Berlyno sieną.

Politikos istorikai prisimena ir ryžtingą R.Reigano žingsnį po Berlyno tragedijos, kai Libijos teroristai susprogdino diskoteką. JAV prezidentas įsakė nedelsiant bombarduoti Muammaro Gaddafi (Muamaro Kadafio) rezidenciją Tripolyje; tuomet žuvo 37 žmonės. Bet šis smūgis tapo kone pirmuoju Amerikos atsaku į teroristų išpuolį. Beje, pačiam R.Reiganui irgi teko pajusti teroristo smūgį: 1981 metų gegužės 30-ąją, praėjus 69 dienoms po inauguracijos, psichiškai nesveikas Johnas F.Hinkcley (Džonas Hinklis) šovė iš revolverio “Rohm R6-14”, sunkiai sužeidė prezidentą ir užmušė du jo asmens sargybinius.

Pasikesinimas R.Reiganą padarė dar didesniu antikomunistu. Ko gero, labiausiai prisimenu tą slogią atmosferą, kai R.Reiganas, 1983-aisiais viešėdamas Londone pas jį rėmusią Didžiosios Britanijos premjerę konservatorę Margaret Thatcher (Margaret Tečer), Sovietų Sąjungą pavadino "blogio imperija". Tada visas pasaulis nuščiuvo ir laukė, koks gi bus Kremliaus atsakas. Mes, politikos apžvalgininkai Vilniuje, šį iššūkį supratome ne tik kaip Maskvos kritiką už nenorą nusiginkluoti, bet ir už tai, kad Sovietų Sąjunga Baltijos šalių nepaleidžia iš okupacijos glėbio. Šį įspūdį sustiprino dar ir tai, kad metus prieš tai 1982-ųjų birželio 14 dieną Roaldas Reiganas pirmą kartą oficialiai paskelbė Baltijos laisvės diena.

Žodžiu, 40-asis JAV prezidentas Maskvai tapo pačiu nekenčiamiausiu Amerikos vadovu per visą jos istoriją. Dabar buvę sovietiniai diplomatai, o ir pats Michailas Gorbačiovas laikraštyje "La Stampa" reiškia susižavėjimą juo. Tuomet, kai, pavyzdžiui, 1986-aisis žlugo nusinklavimo derybos Reikjavike ir kai R.Reiganas paskelbė ambicingą 26 milijardus dolerių kainavusią "žvaigždžių karų" programą, atrodė, žlunga bet kokios taikaus sambūvio viltys, o "perestroikos" vėjas nuo Maskvos Lietuvai atneš dar didesnes kančias ir sunkesnę okupanto leteną.

Tačiau - grįžtant prie Baltijos šalių - R.Reigano dėka tas vėjas netikėtai pakeitė kryptį ir atšilo. Štai kas buvo rašoma tuometiniuose KGB informatorių pranešimuose iš Vašingtono (pagal istoriko A.Anušausko archyvinę medžiagą “Iš Archyvų”, pateiktą www.genocid.lt):

"Emigrantų nacionalistinių centrų spaudimu, teigiama viename iš jų, JAV kongrese rengiama speciali rezoliucija „jubiliejaus“ proga (tai yra Vasario 16-osios 70-ųjų metinių), o administracija planuoja surengti priėmimą Baltuosiuose rūmuose lietuvių atstovams su „lietuvių diplomatijos šefu“ St. Lozoraičiu priešakyje. Priėmime kalbą sakys prezidentas Reiganas; tikimasi, kad jis 1988 metus paskelbs „Lietuvos nepriklausomybės metais“. Be to, JAV administracijoje svarstomas klausimas pateikti SSRS provokacinį reikalavimą leisti kai kuriems kongresmenams vykti stebėtojais į Vilnių, kur, amerikiečių turimais duomenimis, 1988 m. vasario 16 d. vietiniai klerikaliniai nacionalistiniai elementai numato surengti demonstraciją „nepriklausomybės“ metinių proga…

…1984 m. spalio 5 d. JAV Kongresas priėmė rezoliuciją Nr. 655, kuria remiantis prezidento dekretu nuo 1985 m. Vasario 16-oji buvo oficialiai paskelbta Lietuvos „nepriklausomybės diena“. 1985 m. prezidentas Reiganas išleido direktyvą Nr. 271 ir pasirašė oficialią deklaraciją, kurioje pareiškė, kad „laimina teisingą mažos laisvę mylinčios tautos kovą“ ir jai pritaria, o kiekvienų metų birželio 14-ąją paskelbė „Baltijos šalių laisvės diena“. JAV Baltuosiuose rūmuose ir Valstybės departamente kasmet rengiami priėmimai Baltijos šalių reakcinės emigracijos vadovams. Šiuo metu prezidento padėjėjo L. Kojelio iniciatyva mėginama Amerikos kongrese įkurti pakomisę „Už religijos laisvę Lietuvos katalikams“. Visa tai rodo, kad JAV administracija stengiasi pakreipti emigrantų nacionalistinių centrų antisovietinę veiklą sisteminga, kryptinga linkme, priderinti ją prie kasmet pažymimų„tradicinių“datų”.

Taigi, Ronaldas Reiganas pirmas išdrįso pasakyti Kremliui tiesą į akis. 1982 m. birželio 14-ąją jis paskelbė Baltijos laisvės diena, pakartodamas oficialią Vašingtono nuostatą – nepripažinti prievartinio Baltijos valstybių inkorporavimo į SSRS, o 1988-uosius - "Lietuvos nepriklausomybės metais".

Galima prisimnti kai kurias ir kitas jau sunkiai sergančio eksprezidento sąsajas su mūsų kraštu, pavyzdžiui, kad jo žmoną Nancy Reagan (Nensi) neva konsultavusi žinoma aiškiaregė iš Lietuvos, bet tai tebūtų gandų lygio informacija.

Su Ronaldu Reiganu bus atsisveikinama valstybiniu lygiu penkias dienas. Tokios pagarbos iki šiol buvo sulaukę tik 8 Amerikos prezidentai. Laidotuvės įvyks penktadienį Kalifornijoje, , didžiulės jo memorialinės bibliotekos Simio slėnyje teritorijoje. O laikraštis "The Boston Globe" pranešė, kad jo vardu bus pavadinta viršukalnė Prezidento kalnų grandinėje Nju Hempšyro valstijoje. Iki šiol iš prezidentų tokia viršūnė pavadinta tik vieno – D.Eisenhowerio (Eizenhauerio) vardu…

R.Reiganas – aktorius komikas, puikus “komunikatorius” ir Amerikos lyderis (CNN teigimu, jis įeina į geriausių JAV prezidentų penketuką) – iš tikrųjų iš Vilniaus matomas kaip pasaulio viršūnė.