aA
Sveikintina, kad Lietuvoje atsiranda viešai diskutuojančių apie Europos ateitį bei apie tai, kokios Europos turėtų siekti Lietuva. Ypatingai tai aktualu dabartinės krizės kontekste, kuomet euro ir visos ES išlikimui yra iškilęs realus pavojus.
Rokas Grajauskas
© Asmeninio archyvo nuotr.

Štai Seimo pirmininkės patarėjas Laurynas Kasčiūnas svarsto apie Europos federacijos perspektyvas ir teigia, kad Europos federacijos nebus. Toks deterministinis požiūris šiek tiek stebina, nes ar bus Europos federacija ar ne, priklausys tik nuo mūsų pačių, t.y. nuo ES piliečių. ES, kaip ir visus kitus ekonominius ar sociopolitinius darinius, kuria ir perkuria žmonės bei jiems atstovaujantys politiniai lyderiai.

Savo straipsnyje L. Kasčiūnas teigia, kad priešingai nei tautinės valstybės, ES „neatstovauja gyvybingais ir natūraliais tapatybiniais ryšiais susaistytai politinei ir kultūrinei bendruomenei“. Pats autorius tikrai žino, kad tautiškumu grįsti tapatybiniai ryšiai bei pati tautinės valstybės idėja taip pat daug kam atrodė nauja ir svetima iki 19-o amžiaus, kada ji įsitvirtino Europoje ir pamažu pakeitė iki tol dominavusias lokalias ar religines tapatybes. Tautiškumo išgryninimas pareikalavo nemažai kraujo, o jo konsolidavimas dažnai rėmėsi vidinių bei išorinių priešų paieškomis. Tarptautiniu požiūriu šis procesas sukėlė ne vieną karą, o jo kulminacija tapo II pasaulinis karas, kurio pagrindinė priežastis ir buvo nevaldomas nacionalizmo protrūkis Europoje.

Tačiau diskusija apie Europos federalizmo perspektyvas neturėtų vykti priešpriešos su nacionalinių valstybių idėja kontekste. Tokia priešprieša yra dirbtinai primesta ir neteisinga, nes Europos federalistai nesiekia panaikinti Europos valstybių. Europos federacijos šalininkai projektuoja tradicinius valstybių rėmus peržengiančią transnacionalinę politinę ir ekonominę sąjungą, kuri būtų susaistyta federaciniais instituciniais ryšiais, tačiau tuo pačiu metu būtų išlaikyta šiuo metu egzistuojanti nacionalinių valstybių struktūra. Pagrindinis tikslas yra sukurti stiprią viršvalstybinę politinę dimensiją ir įtvirtinti simetriją tarp federacinio ir nacionalinio sprendimų priėmimo lygmens.

Tokia vizija atitinka subsidiarumo principą, kadangi Europos federalistai sutinka, kad tam tikros viešo gyvenimo sritys turėtų išlikti reguliuojamos nacionalinių valstybių. Teisėsauga, kultūra ar švietimas yra geriausi to pavyzdžiai. Net ir sukūrus Europos federaciją šios sritys išliktų nacionalinių valstybių valdymo rėmuose.

Tuo metu tapatybiniai ryšiai, lygiai kaip ir politinės organizacijos formos, nėra fiksuotos laike ir nuolatos kinta. Tradicinėse tautinėse valstybėse dominavo tokie tapatybiniai ryšiai kaip bendra kilmė, kalba ar genetinis panašumas. savo ruožtu Europos federalistai akcentuoja kitokias bendrumo formas, tokias kaip bendros vertybės, bendra istorija ar bendro likimo samprata. Jei kas galvoja, kad tik tautiniai ryšiai gali vienyti politinę bendruomenę, reikėtų prisiminti JAV pavyzdį. JAV taip pat yra labai įvairialypė šalis, tačiau tuo pat metu ji yra viena iš patriotiškiausių. Kas vienija amerikiečius?

Amerikietiškas tautiškumas,kitaip nei tradicinis europietiškasis, neakcentuoja etninės bendrijos kaip tautos pagrindo. Amerikiečių nacionalinė savimonė grindžiama pilietiškumu ir bendrų vertybių išpažinimu. Postmodernioje europinėje tapatybėje taip pat viršų ima vertybių, tokių kaip pagarba laisvei, demokratijai ir pamatinėms žmogaus teisėms, bendrumas bei bendras istorijos pajutimas, iš kurio kyla ir bendro likimo projekcija.

Jei kas galvoja, kad tik tautiniai ryšiai gali vienyti politinę bendruomenę, reikėtų prisiminti JAV pavyzdį. JAV taip pat yra labai įvairialypė šalis, tačiau tuo pat metu ji yra viena iš patriotiškiausių. Kas vienija amerikiečius?
R.Grajauskas

Tačiau klaidinga būtų galvoti, kad Europos federacijos šalininkai siekia panaikinti tautines tapatybes. Priešingai, tautinė įvairovė yra suvokiama kaip didžiulis kultūrinis turtas, kurį reikia saugoti ir puoselėti, o ne naikinti. L. Kasčiūnas kalba apie gresiančią „kultūrinę niveliaciją“. Jam norėtųsi priminti, kad kultūrinės įvairovės išsaugojimas ir puoselėjimas yra vieni iš pamatinių ES principų, įrašyti į pagrindines ES sutartis. Tam ES yra sukūrusi specialią finansavimo programą, kurios rėmuose skiriami šimtai milijonų eurų įvairaus etnografinio paveldo išsaugojimui ir vietinių tapatybių palaikymui. Kas gali suskaičiuoti, kiek tautinę ir istorinę tapatybę puoselėjančių Lietuvos muziejų, teatrų, etnografinių vietovių ar pilių yra gavę finansinę paramą iš ES? Svarbu suvokti, kad ES nesiekia integruoti kultūrinės erdvės, veikiau yra siekiama ekonominės, politinės ir pilietinės integracijos.

Europos federalistai nesiekia kultūrinės niveliacijos, nes tautinė ir europinė tapatybė nekonfliktuoja tarpusavyje. Sociologiniai tyrimai yra parodę, kad šios dvi tapatybės formos gali puikiai koegzistuoti tarpusavyje, t.y. tie, kurie tapatinasi su Europa, nenustoja būti lietuviais, vokiečiais ar italais. Lygiai kaip ir tapatinimasis su miestu ar tam tikra regionine vietove neprieštarauja tautinei tapatybei. Ar nustojame mes būti mažiau lietuviais jei tuo pat metu laikome save vilniečiais, kauniečiais ar biržiečiais?

Nors kai kam Europos federalizmas atrodo kaip politinis avangardas, politinė žmonijos istorija nuolatos buvo paženklinta integracijos ir fragmentacijos tarpsniais. Integracinių procesų katalizatoriumi būdavo ne tik tapatybiniai ryšiai, bet labai dažnai ir pragmatiniai tam tikrų bendruomenių siekiai. Europos integracijos projektas taip pat nėra išimtis.

Europos integraciją į priekį stumia bendras suvokimas, kad šiuolaikiniame pasaulyje, kuriame be įstvirtinusių didžiųjų galių vis didesnę įtaką įgauna tokios kylančios valstybės kaip Kinija, Indija ar Brazilija, pavienės ES šalys tampa bejėgės. Tuo galėjome įsitikinti ne kartą – esant reikalui, didelės šalys, tokios kaip Rusija ar Kinija, be didesnių pastangų sugeba pasinaudoti vienybės Europoje trūkumu ir diktuoti žaidimo taisykles sprendžiant joms aktualias problemas. Ir tik tose srityse, kur jau veikia federacinis sprendimų priėmimo modelis (kaip, pavyzdžiui, bendros ES prekybos politikos atveju), ES yra vienas iš galingiausių žaidėjų pasaulyje. Paklauskite Lietuvos eksportuotojų ar jiems naudinga integruota ES prekybos politika. Tik ES derybinio svorio dėka pavyksta išsikovoti palankius prekybos susitarimus su trečiosiomis šalimis. Jei tarptautinės prekybos politiką vykdytume valstybių narių lygmeniu, Lietuvos verslui būtų daug sudėtingiau gauti priėjimą prie tarptautinių rinkų.

Jei visos ES šalys laikytųsi selektyvinės integracijos formulės, ES būtų silpna ir fragmentuota, nes viso labo vienytų savanaudiško intereso siekiančias šalis.
R.Grajauskas

Be to, ES buvo sukurta kaip taikos projektas. O tai išlieka aktualu ir šiandien. Pabandykime įsivaizduoti, kaip atrodytų Europa, jei griūtų euras ir žlugtų ES. Didžiųjų Europos valstybių nebesaistytų įpareigojantys ES teisiniai rėmai, labai greitai atsinaujintų tradiciniai galios žaidimai, siekdamos savo interesų didžiosios Europos šalys gilintų partnerystes su kitomis svarbiomis valstybėmis, nesunku nuspėti gilesnę Vokietijos ir Rusijos partnerystę. Žvelgiant iš Lietuvos perspektyvos, labai gerai žinome, kokioje sudėtingoje geopolitinėje situacijoje atsidurtume.

Tokiai mažai ir pažeidžiamai valstybei kaip Lietuva nėra jokios kitos alternatyvos kaip tik siekti integruotis kuo giliau į ES branduolį. Tai aktualu tiek fizinio saugumo, tiek ekonominės gerovės atžvilgiu. Tikras Lietuvos patriotas, o dar ir suprantantis geostrateginį mūsų regiono kontekstą, turėtų suvokti, kad kuo daugiau Europos Lietuvoje bus, tuo Lietuvai bus geriau.

Jei visos ES šalys laikytųsi selektyvinės integracijos formulės, kurią siūlo L. Kasčiūnas, ES būtų silpna ir fragmentuota, nes viso labo vienytų savanaudiško intereso siekiančias šalis. Kad būtų gyvybinga, ES privalo turėtų stipresnius bendrumo saitus, bendro tikslo ir misijos suvokimą. Nėra abejonės, kad stipri ir vieninga Europa labiau atitiktų Lietuvos interesus nei silpna ir fragmentuota Europa.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Po pragaro Pravieniškėse – šokiruojanti kalinio išpažintis: jie ten kone meldėsi, kad neišgyvenčiau (115)

Pasižiūrėję į Vytautą ir išgirdę jo balsu sunkiai tariamus žodžius nė neįtartumėte, kad...

Ekspertas perspėja dėl naujos aneksijos pavojaus: Putinas čia be vargo susitvarkytų (35)

Buvęs Vladimiro Putino patarėjas Andrejus Illarionovas perspėja dėl naujos aneksijos, kurią...

Įvertino Nausėdos pasiūlymus ir drąsiai rėžė: skurdo su 10 eurų neišgelbėsime (17)

Lietuvos verslo konfederacijos mokesčių komisijos pirmininkas Marius Dubnikovas sako, kad...

Vakarų šalys negali atsistebėti lietuvių sėkme: kaip mums pavyko pranokti patiems save (2)

Vis daugiau valstybių spaudžiamos visuomenės įvesti pakuočių užstato sistemą . Apie tokią...

Saulius Siparis apie naują mylimąją: mes beveik vienmečiai, draugystėmis su mergaitėmis aš netikiu (1)

„Mes esame praktiškai bendraamžiai. Vyrų santykiai su jaunomis mergaitėmis man atrodo visiškas...

Profesorius Stukas paaiškino, kodėl būtina valgyti pusryčius: ryte dažnai daroma klaida situaciją tik pablogina (42)

Pasak Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesoriaus Rimanto Stuko , sunku patikėti, bet...

Ką pasakytų Greta Thunberg Indijoje? Čia yra 150 mln. vairuotojų ir tik 8000 nori elektrinių automobilių (93)

Šią vasarą „ Hyundai Motor Co.“ pristatė pirmąjį Indijos elektrinį visureigį...

Ilgiausia apgultis istorijoje: du dešimtmečius siaubo iškentę miestelėnai maro protrūkio laukė kaip išganymo (15)

Osmanų imperijos karo su Venecijos respublika metu Kandijos miestas (dabar – Heraklionas ,...