aA
Sveikintina, kad Lietuvoje atsiranda viešai diskutuojančių apie Europos ateitį bei apie tai, kokios Europos turėtų siekti Lietuva. Ypatingai tai aktualu dabartinės krizės kontekste, kuomet euro ir visos ES išlikimui yra iškilęs realus pavojus.
Rokas Grajauskas
Rokas Grajauskas
© Asmeninio archyvo nuotr.

Štai Seimo pirmininkės patarėjas Laurynas Kasčiūnas svarsto apie Europos federacijos perspektyvas ir teigia, kad Europos federacijos nebus. Toks deterministinis požiūris šiek tiek stebina, nes ar bus Europos federacija ar ne, priklausys tik nuo mūsų pačių, t.y. nuo ES piliečių. ES, kaip ir visus kitus ekonominius ar sociopolitinius darinius, kuria ir perkuria žmonės bei jiems atstovaujantys politiniai lyderiai.

Savo straipsnyje L. Kasčiūnas teigia, kad priešingai nei tautinės valstybės, ES „neatstovauja gyvybingais ir natūraliais tapatybiniais ryšiais susaistytai politinei ir kultūrinei bendruomenei“. Pats autorius tikrai žino, kad tautiškumu grįsti tapatybiniai ryšiai bei pati tautinės valstybės idėja taip pat daug kam atrodė nauja ir svetima iki 19-o amžiaus, kada ji įsitvirtino Europoje ir pamažu pakeitė iki tol dominavusias lokalias ar religines tapatybes. Tautiškumo išgryninimas pareikalavo nemažai kraujo, o jo konsolidavimas dažnai rėmėsi vidinių bei išorinių priešų paieškomis. Tarptautiniu požiūriu šis procesas sukėlė ne vieną karą, o jo kulminacija tapo II pasaulinis karas, kurio pagrindinė priežastis ir buvo nevaldomas nacionalizmo protrūkis Europoje.

Tačiau diskusija apie Europos federalizmo perspektyvas neturėtų vykti priešpriešos su nacionalinių valstybių idėja kontekste. Tokia priešprieša yra dirbtinai primesta ir neteisinga, nes Europos federalistai nesiekia panaikinti Europos valstybių. Europos federacijos šalininkai projektuoja tradicinius valstybių rėmus peržengiančią transnacionalinę politinę ir ekonominę sąjungą, kuri būtų susaistyta federaciniais instituciniais ryšiais, tačiau tuo pačiu metu būtų išlaikyta šiuo metu egzistuojanti nacionalinių valstybių struktūra. Pagrindinis tikslas yra sukurti stiprią viršvalstybinę politinę dimensiją ir įtvirtinti simetriją tarp federacinio ir nacionalinio sprendimų priėmimo lygmens.

Tokia vizija atitinka subsidiarumo principą, kadangi Europos federalistai sutinka, kad tam tikros viešo gyvenimo sritys turėtų išlikti reguliuojamos nacionalinių valstybių. Teisėsauga, kultūra ar švietimas yra geriausi to pavyzdžiai. Net ir sukūrus Europos federaciją šios sritys išliktų nacionalinių valstybių valdymo rėmuose.

Tuo metu tapatybiniai ryšiai, lygiai kaip ir politinės organizacijos formos, nėra fiksuotos laike ir nuolatos kinta. Tradicinėse tautinėse valstybėse dominavo tokie tapatybiniai ryšiai kaip bendra kilmė, kalba ar genetinis panašumas. savo ruožtu Europos federalistai akcentuoja kitokias bendrumo formas, tokias kaip bendros vertybės, bendra istorija ar bendro likimo samprata. Jei kas galvoja, kad tik tautiniai ryšiai gali vienyti politinę bendruomenę, reikėtų prisiminti JAV pavyzdį. JAV taip pat yra labai įvairialypė šalis, tačiau tuo pat metu ji yra viena iš patriotiškiausių. Kas vienija amerikiečius?

Amerikietiškas tautiškumas,kitaip nei tradicinis europietiškasis, neakcentuoja etninės bendrijos kaip tautos pagrindo. Amerikiečių nacionalinė savimonė grindžiama pilietiškumu ir bendrų vertybių išpažinimu. Postmodernioje europinėje tapatybėje taip pat viršų ima vertybių, tokių kaip pagarba laisvei, demokratijai ir pamatinėms žmogaus teisėms, bendrumas bei bendras istorijos pajutimas, iš kurio kyla ir bendro likimo projekcija.

Jei kas galvoja, kad tik tautiniai ryšiai gali vienyti politinę bendruomenę, reikėtų prisiminti JAV pavyzdį. JAV taip pat yra labai įvairialypė šalis, tačiau tuo pat metu ji yra viena iš patriotiškiausių. Kas vienija amerikiečius?
R.Grajauskas

Tačiau klaidinga būtų galvoti, kad Europos federacijos šalininkai siekia panaikinti tautines tapatybes. Priešingai, tautinė įvairovė yra suvokiama kaip didžiulis kultūrinis turtas, kurį reikia saugoti ir puoselėti, o ne naikinti. L. Kasčiūnas kalba apie gresiančią „kultūrinę niveliaciją“. Jam norėtųsi priminti, kad kultūrinės įvairovės išsaugojimas ir puoselėjimas yra vieni iš pamatinių ES principų, įrašyti į pagrindines ES sutartis. Tam ES yra sukūrusi specialią finansavimo programą, kurios rėmuose skiriami šimtai milijonų eurų įvairaus etnografinio paveldo išsaugojimui ir vietinių tapatybių palaikymui. Kas gali suskaičiuoti, kiek tautinę ir istorinę tapatybę puoselėjančių Lietuvos muziejų, teatrų, etnografinių vietovių ar pilių yra gavę finansinę paramą iš ES? Svarbu suvokti, kad ES nesiekia integruoti kultūrinės erdvės, veikiau yra siekiama ekonominės, politinės ir pilietinės integracijos.

Europos federalistai nesiekia kultūrinės niveliacijos, nes tautinė ir europinė tapatybė nekonfliktuoja tarpusavyje. Sociologiniai tyrimai yra parodę, kad šios dvi tapatybės formos gali puikiai koegzistuoti tarpusavyje, t.y. tie, kurie tapatinasi su Europa, nenustoja būti lietuviais, vokiečiais ar italais. Lygiai kaip ir tapatinimasis su miestu ar tam tikra regionine vietove neprieštarauja tautinei tapatybei. Ar nustojame mes būti mažiau lietuviais jei tuo pat metu laikome save vilniečiais, kauniečiais ar biržiečiais?

Nors kai kam Europos federalizmas atrodo kaip politinis avangardas, politinė žmonijos istorija nuolatos buvo paženklinta integracijos ir fragmentacijos tarpsniais. Integracinių procesų katalizatoriumi būdavo ne tik tapatybiniai ryšiai, bet labai dažnai ir pragmatiniai tam tikrų bendruomenių siekiai. Europos integracijos projektas taip pat nėra išimtis.

Europos integraciją į priekį stumia bendras suvokimas, kad šiuolaikiniame pasaulyje, kuriame be įstvirtinusių didžiųjų galių vis didesnę įtaką įgauna tokios kylančios valstybės kaip Kinija, Indija ar Brazilija, pavienės ES šalys tampa bejėgės. Tuo galėjome įsitikinti ne kartą – esant reikalui, didelės šalys, tokios kaip Rusija ar Kinija, be didesnių pastangų sugeba pasinaudoti vienybės Europoje trūkumu ir diktuoti žaidimo taisykles sprendžiant joms aktualias problemas. Ir tik tose srityse, kur jau veikia federacinis sprendimų priėmimo modelis (kaip, pavyzdžiui, bendros ES prekybos politikos atveju), ES yra vienas iš galingiausių žaidėjų pasaulyje. Paklauskite Lietuvos eksportuotojų ar jiems naudinga integruota ES prekybos politika. Tik ES derybinio svorio dėka pavyksta išsikovoti palankius prekybos susitarimus su trečiosiomis šalimis. Jei tarptautinės prekybos politiką vykdytume valstybių narių lygmeniu, Lietuvos verslui būtų daug sudėtingiau gauti priėjimą prie tarptautinių rinkų.

Jei visos ES šalys laikytųsi selektyvinės integracijos formulės, ES būtų silpna ir fragmentuota, nes viso labo vienytų savanaudiško intereso siekiančias šalis.
R.Grajauskas

Be to, ES buvo sukurta kaip taikos projektas. O tai išlieka aktualu ir šiandien. Pabandykime įsivaizduoti, kaip atrodytų Europa, jei griūtų euras ir žlugtų ES. Didžiųjų Europos valstybių nebesaistytų įpareigojantys ES teisiniai rėmai, labai greitai atsinaujintų tradiciniai galios žaidimai, siekdamos savo interesų didžiosios Europos šalys gilintų partnerystes su kitomis svarbiomis valstybėmis, nesunku nuspėti gilesnę Vokietijos ir Rusijos partnerystę. Žvelgiant iš Lietuvos perspektyvos, labai gerai žinome, kokioje sudėtingoje geopolitinėje situacijoje atsidurtume.

Tokiai mažai ir pažeidžiamai valstybei kaip Lietuva nėra jokios kitos alternatyvos kaip tik siekti integruotis kuo giliau į ES branduolį. Tai aktualu tiek fizinio saugumo, tiek ekonominės gerovės atžvilgiu. Tikras Lietuvos patriotas, o dar ir suprantantis geostrateginį mūsų regiono kontekstą, turėtų suvokti, kad kuo daugiau Europos Lietuvoje bus, tuo Lietuvai bus geriau.

Jei visos ES šalys laikytųsi selektyvinės integracijos formulės, kurią siūlo L. Kasčiūnas, ES būtų silpna ir fragmentuota, nes viso labo vienytų savanaudiško intereso siekiančias šalis. Kad būtų gyvybinga, ES privalo turėtų stipresnius bendrumo saitus, bendro tikslo ir misijos suvokimą. Nėra abejonės, kad stipri ir vieninga Europa labiau atitiktų Lietuvos interesus nei silpna ir fragmentuota Europa.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Arabų klanams Berlyne darosi nejauku – į jų valdas braunasi „svečiai“ iš Rusijos (10)

Vokietijos sostinėje iškilo gaujų karų grėsmė, nes jau įsitvirtinusias nusikaltėlių...

Po atlaisvinimų veiklą atnaujinusios sanatorijos ir SPA siūlo naujas paslaugas: telefonai netilo viso karantino metu

Po Velykų Lietuvoje atlaisvinus judėjimą tarp savivaldybių, darbą atnaujina per karantiną...

Siaubo rytas Aukštaitijos vienkiemyje: ne visi gailėjo 84 metų senutės, kurią išžagino 20-metis (275)

Tai buvo tikrų tikriausias siaubo rytas viename Aukštaitijos vienkiemyje: į 84 metų senolės namus...

Kruviniausią pokario konfliktą patyrusi Europos šalis ištikta paralyžiaus: dar niekada nebuvo taip gėda (42)

Sarajeve COVID-19 pražudė daugiau žmonių nei Bosnijos karas dešimtą dešimtmetį, kurio...

Sekmadienį orai – tiesiog fantastiški, bet ilgai pasidžiaugti šiluma ir vėl nepavyks

Sekmadienio dieną žemo slėgio laukas bus atsitraukęs, todėl galėsime pasidžiaugti gražiais ir...

Vaidas Mikaitis | D+

Traukiniu Mianmare keliavusius lietuvius sutrikdė bendrakeleivis vienuolis – per jį naktį nesumerkėme akių

Po užsitęsusios postsovietinių kraštų temos, buvau nusprendęs pereiti prie egzotiškesnių...

Širdį spaudžiantis vaizdas – pastebėtas laidotuvėse vienos sėdėjusios karalienės žvilgsnis (82)

Jungtinės Karalystės karalienė Elžbieta II per savo vyro princo Philipo laidotuves, lydėdama...

Nutylėtos JAV plano detalės: į Europą atkeliaus pajėgumai, kurie Kremliui kels ne tik pyktį, bet ir baimę (914)

JAV Vokietijoje papildomai dislokuos 500 karių. Tokia šią savaitę paskelbta žinia galėtų...

Populiariausias lietuvių viešbutis Hurgadoje: kodėl šimtai lietuvių atostogauja būtent šioje vietoje? (57)

Hurgada – jau kelis dešimtmečius pats populiariausias ir lietuvių mėgstamiausias kurortas...

Į laidotuves neatvykusi Meghan Markle vis tiek rado būdą, kaip palikti dalį savęs: atsiuntė itin jautrią dovaną (26)

Šeštadienį Didžiosios Britanijos karalienės Elžbietos II vyras princas Philipas išlydėtas...