Pirmosios dienos naujoje darbovietėje dažniausiai parodo, ar kolektyvas pasirengęs geranoriškai priimti naująjį kolegą, ar čia gerbiamas darbuotojas, ar sutampa naujoko ir senbuvių požiūriai.

Lūkesčiai ir realybė

VŠĮ Žmogaus studijų centro direktorė dr. Edita Dereškevičiūtė sako, kad paprastai dar prieš apsispręsdamas dalyvauti atrankoje į naują darbo vietą žmogus susirenka informaciją apie organizaciją, kurioje ketina dirbti. Todėl jau pirmosiomis darbo dienomis jis turi susiformavęs tam tikrus stereotipus apie būsimas savo pareigas, kolektyvą, kuriame teks dirbti, būsimą vadovą ir panašiai. Būtent ši išankstinė nuomonė, lūkesčiai ir lemia naujojo darbuotojo elgesį, formuoja jo santykius su bendradarbiais. Jei jo elgesys, vertybės, santykiai su kolegomis labai skiriasi nuo kolektyve egzistuojančių normų - naują darbuotoją senbuviai priima sunkiau arba net atstumia.

Adaptacijos lygmenys

UAB „Ad Gloriam karjeros centras" direktorė Tatjana Šulgienė aiškina, kad daugumai naujokų vadinamoji adaptacijos krizė užtrunka apie šešias savaites. Būtent per tą laiką ir paaiškėja, ar darbuotojas pasiliks įmonėje.

Specialistai skiria tris adaptacijos naujoje darbo vietoje etapus.

Pirmasis, prisitaikymo prie naujos aplinkos, trunka gana trumpai. Žmogus išsiaiškina, kur yra jo darbo vieta, kokios darbo priemonės jam reikalingos, kur kitų darbuotojų kabinetai ir pan.

Kur kas sunkiau ir ilgiau trunka susigyventi su naujuoju kolektyvu. Naujai atėjusiam žmogui tenka perprasti kolektyvo bendravimo normas, tradicijas, subordinacijos nuostatas. Šis periodas paprastai trunka du tris mėnesius.

Profesinė adaptacija gali užtrukti net metus, nelygu darbuotojo kvalifikacija. Kuo ji geresnė ir atsakingesnės pareigos, tuo adaptuojamasi ilgiau (pavyzdžiui, nekvalifikuotas darbininkas darbuotis prie konvejerio įgus per mėnesį ar net porą savaičių, o didelės įstaigos vadovas, sudėtingų projektų vadybininkas į darbo subtilybes gali gilintis ir daugiau nei metus).

Vadovo atsakomybė

Abi kalbintos pašnekovės teigia, kad norint, jog žmogus kuo greičiau ir sėkmingiau įsilietų į naująjį kolektyvą, itin svarbus vaidmuo ir atsakomybė tenka ne tiek pačiam naujokui (jam sunku atspėti, koks elgesys pageidaujamas), o jo tiesioginiam vadovui. Būtent vadovas turėtų padėti naujiems darbuotojams sėkmingai prisitaikyti prie darbo reikalavimų ir organizavimo, pagelbėti adaptacijos, t.y. mokymosi ir prisitaikymo procese, kurio metu naujas darbuotojas perima žinias ir įgūdžius, elgesio normas ir modelius, organizacijos kultūrą ir vertybes, kad taptų visateisis kolektyvo narys ir galėtų sėkmingai darbuotis. Vadovui tenka atsakomybė supažindinti naujoką su bendradarbiais, rašytomis ir nerašytomis elgesio taisyklėmis, darbo reikalavimais, aptarti jo pareigybę bei jai taikomus reikalavimus.

Pasak T.Šulgienės, vadovas nebūtinai pats turi pagelbėti naujokui. Jis gali pavesti ir kitam kolegai pasirūpinti sėkmingu naujojo bendradarbio integravimusi. Svarbu tik, kad „gidas" būtų profesionalus, mėgtų savo darbą, lengvai bendrautų ir mokėtų perteikti žinias, gebėtų konstruktyviai aiškinti bei kritikuoti, o kartu nuraminti ir padrąsinti.

Patarimai naujokui

Naujasis darbuotojas taip pat neturi likti tik pasyvus stebėtojas. Dr. E.Dereškevičiūtė sako, kad įsilieti į naująjį kolektyvą seksis kur kas sklandžiau, jei pats naujokas:

- prašys vadovo ir kolegų kurį laiką vertinti jo darbus;

- prašys informacijos apie organizaciją, padalinius, ryšius tarp padalinių, į ką kokiais atvejais kreiptis, kam, kada ir kaip atsiskaityti įvykdžius užduotis, kokios ugdymo ir karjeros galimybės, kokios tradicijos;

- be išankstinės nuostatos stebės, kaip atliekamos užduotys, kaip jo kolegos bendrauja tarpusavyje ir su klientais;

- pats stengsis susipažinti ir bendrauti su kolegomis (ir formaliai, ir neformaliai);

- norėdamas, kad darbo pobūdis ar užduotys būtų pakeisti - derėsis (bet ne reikalaus!);

-įsitrauks į įvairias su darbu susijusias veiklas;

- mokysis iš savo klaidų ar sėkmių.

„Stebėdamas situaciją naujoje darbovietėje žmogus gali pamatyti ir tam tikrų negerų signalų", - teigia T.Šulgienė. Kiekvienoje rimtoje organizacijoje privalo būti aiškiai nustatomos užduotys, paaiškinami darbo metodai, suteikiama reikalinga profesinė informacija, aiškiai aptariamos profesinės perspektyvos bei darbo sąlygos. Darbo sutartyje turi būti aiškiai ir konkrečiai nurodomas atlyginimas, darbo sąlygos, socialinės ir papildomos garantijos.