Nepageidaujamų reklaminių laiškų siuntimo kiekiai 2002 metais smarkiai išaugo. „Spam‘ą“ filtruojančią programinę įrangą gaminančių kompanijų atstovai teigia, jog elektroninio pašto laiškai, kuriuos galima įvardinti, kaip nepageidaujamus reklaminius, šiuo metu sudaro iki 50 proc. visų persiunčiamų laiškų. Praėjusiais metais šis rodiklis siekė apie 10 proc.
Nors tokio tipo laiškų kiekio augimą užfiksuota yra lengva, nustatyti tikslius skaičius yra beveik neįmanoma. „Spam‘as“ dažniausiai apibūdinamas kaip „neprašyti, nepageidaujami komercinio turinio elektroninio pašto laiškai“. Daugelis juos gaunančių vartotojų tvirtina, kad neužsirašinėjo jokiuose siuntimo sąrašuose ir nežino, iš kur „spam‘eriai“ gavo jų elektroninio pašto dėžutės adresą.

Kompanija „BrightMail Inc.“, gaminanti filtruojančią „spam‘ą“ programinę įrangą, tvirtina, jog per paskutiniuosius 14 mėnesių nepageidaujamų reklaminių laiškų keikis klientų tarnybinėse stotyse išaugo nuo 8 iki 41 proc.

„Spam‘o“ šalinimas užima nemažai laiko, bei gali sukelti nemažai rūpesčių stambioms kompanijoms. Bendrovės „SurfControl“ atliktas tyrimas parodė, jog 25 proc. stambiųjų kompanijų gaunamų elektroninio pašto laiškų yra „interneto šiukšlės“, kurių kiekviena gavėjams „kainuoja“ beveik po dolerį (virš trijų litų). „CloudMark Inc.“ atstovai teigia, jog 10 reklaminių laiškų per dieną, siunčiamų visiems kompanijos darbuotojams, per metus padaro apie 86 JAV dolerius (295 litus) nuostolių nuo kiekvieno darbuotojo.

Žurnalistai paklausė keletos filtruojančius programinius paketus gaminančių bendrovių vadovų, kodėl per paskutiniuosius metus taip smarkiai išaugo persiunčiamo „spam‘o“ kiekiai.

„Šiandieną tuo užsiimti gali kiekvienas norintis“, - sakė „MailFrontier Inc.“ generalinis direktorius Pavni Divanji. „Reklamos siuntinėjimo procesas tampa masiniu. Dabar jau galima įsigyti kompaktinius diskus su elektroninio pašto adresais, siuntinėjimo programinę įrangą taip pat nesunku rasti. Nemažai internautų mano, jog taip galima prisidurti keletą dolerių“, - teigė jis.

Tokia sistema patraukli ir siuntinėtojams, ir jiems mokančioms kompanijoms. Reklama elektroniniu paštu pritraukia nedaug realių pirkėjų, dažniausiai tik apie pusę procento, tačiau ji labai pigi.

„BrightMail“ generalinis direktorius Enrique Salemas teigė bendravęs su vienu nepageidaujamų laiškų siuntinėtoju, kuriam praėjusią savaitę buvo sumokėta 1,5 tūkst. JAV dolerių (5160 litų) už tai, kad išsiuntė milijoną elektroninio pašto laiškų reklamos nelaukiantiems internautams. Net jei tik 0,1 proc. jų atsiliepė ir įsigijo reklamuojamą produktą, tai sudaro 1000 klientų. Taigi, tam, kad sudominti vieną pirkėją, kompanija išleido tik 1,5 JAV dolerio (5,16 lito).

„Daugybė Kinijos, Korėjos ir Pietų Amerikos valstybių gyventojų užsiima reklamos internete platinimu. Tai puikus papildomas pinigų šaltinis, nors kai kuriems jų – ir pagrindinis darbas“, - sakė E.Salemas. „Lygiai taip pat ir įvairios kompanijos ieško alternatyvių rinkodaros būdų.“

Iš tiesų, tapti „spam‘eriu“ nėra sudėtinga. Kompaktinį diską su daugiau nei 150 milijonų aktyvių elektroninio pašto adresų duomenų baze internete galima įsigyti už maždaug 100 JAV dolerių (344 litų). Vartotojų adresų galima rasti ir specialiuose tinklapiuose, dauguma kurių yra Azijoje.

Tačiau, nors patys siuntinėtojai mano, kad jų atliekamas darbas nėra nusikaltimas, „spam‘ą“ gaunantys internautai galvoja visiškai priešingai. Užfiksuotas ne vienas atvejis, kai reklaminius laiškus siuntę asmenys nukentėjo nuo jų gavėjų – tiek elektroninėje erdvėje (pvz. sunaikinami duomenys kompiuteryje ir pan.), tiek realiame gyvenime, t.y su jais susidorota fiziškai.

Reklaminių laiškų problema yra labai rimta. Milžiniškai jų kiekiais apkraunamas tarnybinių stočių darbas, dėl ko smarkiai sulėtėja interneto veikimas.

„Jei šis klausimas nebus pradėtas spręsti artimiausiu metu, elektroninis paštas gali tapti atgrasus daugeliui jo vartotojų, kurie ieškos kitų bendravimo internete būdų“, - teigia E.Salemas.

www.DELFI.lt
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Rimtas perspėjimas Europos gyventojams: jūsų naivumas – labai pavojingas (135)

Pastaraisiais metais Europoje ne sykį skambėjo krikščionybę priėmusių eksmusulmonų...

Ginekologai apie populiarią higienos priemonę: mirtinas sindromas progresuoja labai greitai

Šįkart te suklūsta moterys ir merginos, kurios naudoja tamponus . Ši moterų higienos priemonė...

Svajonių telefonų kopijas siūlo įsigyti atvirai ir pigiai (36)

Telefonai „ iPhone X “ ir „Samsung Galaxy S7“ už 140 eurų? Kas gi nesusiviliotų tokia...

Romas Sadauskas-Kvietkevičius. Ar kolchozus pripažinsime savo, o ne okupantų istorijos dalimi? (60)

Kai Seimo sveikuolis Dainius Kepenis pasiūlė statyti bendrą paminklą stribams ir partizanams,...

Rekordinis „Lietuvos ryto“ tritaškių lietus paskandino „Lietkabelį“ (24)

Daugiau tritaškių nei dvitaškių pataikęs Vilniaus „Lietuvos rytas“ (16-4) iškovojo...

Pirmą kartą Dakare finišavęs Žala: negaliu suprasti, kad jau baigėsi (67)

Trečias kartas nemelavo. Po dviejų nesėkmių Dakaro ralyje trečiąkart dalyvavęs Vaidoto Žalos...

Prekybos centro „Ozas“ aikštelėje užsidegė automobilis (2)

Šeštadienį į prekybos ir pramogų centrą „ Ozas “ suskubo ugniagesiai: antrame aukšte...

Tarp paauglių plinta nauja grėsminga mada: kvailumu lenkia viską, kas buvo iki šiol (289)

Užsienyje ėmė plisti naujas iššūkis , kvailumu greičiausiai lenkiantis daugumą prieš tai...

Kur ir kaip gauti leidimus žvyrui iš mažųjų karjerų

Kas ir kokiu tikslu gali naudotis seniūnijos žinioje esančiais mažaisiais karjerais? Kiek iš jų...

Kelio remontas pykdo: vienas darbininkas kasa, o penki stovi ir žiūri (176)

Iš Klaipėdos uoste veikiančių terminalų vedančio Jūrininkų prospekto kelio dangos...