Tyrimo metu buvo išsiaiškinta, kad miego trūkumo efektai skyrėsi priklausomai nuo smegenų veiklos pobūdžio, t.y. sprendžiant verbalines problemas "mieguisti" smegenys suaktyvindavo tam tikrus regionus, tačiau sulėtėdavo susidūrus su matematiniais uždaviniais.
Nustatyta, kad po bemiegės nakties sprendžiant paprastus atminties testus, jų teisingo išsprendimo galimybės sumažėja net 50%. "Mes dar nedaug žinome, kaip miego trūkumas įtakoja žmonių veiklą ir kaip tiksliai smegenys reaguoja į tai", - pripažino San Diego universiteto psichiatrijos profesorė Christian Gillin. -"Tačiau mes vis daugiau išsiaiškiname ir netrukus jau galbūt sugebėsime sušvelninti miego trūkumo sukeltus veiklos sutrikimus."
Profesorė kartu su kitais mokslininkais naudodami sudėtingą smegenų skanavimo technologiją ištyrė trylikos žmonių, nemiegojusių 35 valandas, smegenų aktyvumą. Eksperimento metu buvo pastebėtas smegenų viršugalvio dalies suaktyvėjimas, kuris galbūt atlieka ypatingą vaidmenį kompensuojant miego trūkumą.
Būtent ši smegenų dalis ir yra atskakinga už aritmetinius gerai pailsėjusių žmonių sugebėjimus, tačiau neišsimiegojusiems eksperimento dalyviams ji labiau suaktyvėdavo susidūrus su verbaliniais testais nei matematiniais uždaviniais. "Kai smegenų viršugalvio dalis tampa mažiau atsakinga už miego trūkumą, daugiau neatsiranda nei viena kita smegenų sistema, galinti kompensuoti šio trūkumo efektus", - pareiškė tyrime dalyvavęs mokslininkas Gregoris Brownas.
Jimas Hornas, Loughborough universiteto Anglijoje miego tyrimo laboratorijos vadovas, taip pat sutiko, kad "tos smegenų dalelės, kurios yra aktyviausios žmogui nemiegant, atsiradus miego trūkumui sukelia stipriausius efektus".
