Monarchistai daugiau kaip du šimtmečius spėliojo, ar tikrai Liudvikas Karolis (Louis-Charles) 1795-aisiais mirė niūriame Paryžiaus kalėjime. Praėjusių metų gruodį vaiko karaliaus širdis buvo išimta iš palaidojimo vietos ir mokslininkai paėmė jos audinio pavyzdžių. Širdies DNR dviejose laboratorijose buvo palyginta su karaliaus giminaičių, tebegyvenančių ir mirusių, DNR, taip pat - Marijos Antuanetės plaukų DNR.
"Tai tikrai Louis XVII širdis," trečiadienį paskelbė istorikas Philippe Delorme (Filipas Delormas), karštas DNR testo šalininkas.
"Tai didi diena istorijoje. Nuostabu išspręsti vieną didžiausių Prancūzijos istorijos mįslių, apie kurią parašyta daugiau nei 800 knygų", sakė jis.
Aštuonmetis Liudvikas Karolis po tėvo giljotinavimo Paryžiaus aikštėje per patį revoliucijos įkarštį automatiškai tapo Prancūzijos karaliumi Liudviku XVII. Tuo metu berniukas buvo atskirtas nuo motinos ir laikomas Tamplo kalėjime. Vėliau per teismo procesą buvo gautas berniuko pareiškimas, kuriame teigiama, kad karalienė jį vertė atlikti incestą. Netrukus Marija Antuanetė irgi buvo giljotinuota.
Su Liudviku Karoliu buvo elgiamasi kaip su gyvuliu - jis laikytas tamsoje ir nešvaroje, o po dvejų metų - 1795-ųjų birželio 8 dieną - paskelbta apie vaiko mirtį. Mirties priežastimi dabar laikoma tuberkuliozė.
Mirusysis buvo skrodžiamas, iš jo išimta širdis. Tačiau netrukus pasklido gandai, kad tai ne Liudviko XVII kūnas.
Tikrąjį karalių esą slapta išvežę jo šalininkai, kurie kalėjime paliko kito vaiko kūną. Europoje vis atsirasdavo žmonių, laikančių save Liudviko XVII palikuonimis ir turinčių nedideles, bet ištikimas šalininkų grupes.
Karaliaus širdis krištolo vazoje keliavo iš rankų į rankas, kol 1975 metais buvo palaidota karališkojoje Sent Deni kriptoje - Prancūzijos monarchų laidojimo vietoje, esančioje netoli Paryžiaus. Gruodžio 14 dieną iškilmingos ceremonijos metu keli aristokratai išėmė širdį. Vieną jos fragmentą ištyrė profesorius Jeanas Cassimanas (Žanas Kasimanas) iš Leveno universiteto Belgijoje, o kitą - profesorius Ernstas Brinckmannas (Ernstas Brinkmanas) iš Miunsterio universiteto Vokietijoje.
Be Marijos Antuanetės plaukų mokslininkai dar ištyrė dviejų karalienės palikuonių - Rumunijos princesės Anne (Anos) ir jos brolio Andre de Bourbon-Parme (Andrė de Burbon-Parmo) - DNR.
Kiek anksčiau genetikai atliko per Rusijos revoliuciją nužudytų caro Nikolajaus ir jo šeimos DNR testus.
