Netekimai
Šiemet visuomenę jau nesyk supurtė beprasmės mirtys dėl medikų kaltės. Mirė operuojamas alytiškis berniukas, kuriam buvo lūžusi ranka, mirė dešimtmetė mergaitė dėl laiku nediagnozuoto apendicito, moteris paliko pasaulį dėl pūlinės anginos...
O kiek suluošintųjų, invalidų, kiek moraliai pažemintųjų? Apsidairai aplink ir jau nežinai, kiek tevertas tavo gyvenimas, jei pakliūdamas į ligoninę nežinai, ar begrįši? Ar grįši sveikesnis?
Kai nelaimingi artimieji dėl netekčių kreipiasi į redakciją, visomis išgalėmis siekdami "atpildo" už padarytą skriaudą ir žalą, svarbiausia savo klaida laiko vienintelį dalyką, kuris viešai nepripažįstamas, bet visų žinomas: "Jei būčiau turėjusi pinigų ir davusi, tikrai nebūtų taip atsitikę..."
Pašnekovė
V.Vinickienė teigia, kad sveikatos politika turi būti orientuota į vartotoją, šiuo atveju - pacientą. Mūsų sveikatos sistemos didžiausia nelaimė, pasak jos, kad per 4 metus nuolat buvo remiamasi į neapibrėžtą darbą: neįvardijama, ką reikia veikti, kas turi veikti, dėl ko veikti ir kokį rezultatą gauti.
Pasak direktorės, vaizdžiai tariant, viskas - didžiulė kūrybinė erdvė (tik pavadinta paslaugų pasauliu), kurioje visi laisvi kūrėjai, o vartotojas (pacientas) - tik drobė, ir jai atsitinka tai, ko ji visai nesitiki iš savo kūrėjų. Ta drobė nebyli, neturi jokių teisių, jos niekas negina.
